A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

#349
QUOTE(mintas @ 2015 06 26, 17:24)
Taigi, dėl šildymo elektros pagalba manau ne laikas galvoti po namo pastatymo. Konkrečiai pas Cibulį, mano supratimu šiek tiek per daug vitrinų, kurios debesuotomis dienomis ir naktimis žiemos metu pasuks elektros skaitliuką truputį stipriau, nei norėtųsi šildant tiktai elektros pagalba. Nors sąmata už namo šildymą net ir elektra nebus gąsdinanti, ji bus panaši į B ar C klasės namo šildomo malkomis, tad girtis mažomis šildymo sąnaudomis nepavyks, o taip atidžiai prižiūrint namą stačiusius darbininkus, tikrai norėtųsi šio to daugiau.

Taip, kad mano patarimas konkrečiai Cibuliui - įsirenginėk ŠS. Šildydamas vien tik elektra nejausi pasitenkinimo. Patikėk, geriau truputį permokėti, bet jaustis laimingam dėl savo sprendimo, o su ŠS tavo namo šildymo sąnaudos tikrai bus rekordinėmis bent jau šiai dienai.

O jei visgi paieškoti alternatyvos. Jei iš karto nepasidarau geoterminio, tai vėliau jau neįsirengsiu - tvora neleis. Nebent pasidaryti gręžinį, atsivesti kolektorių į katilinę, bet katilą pirkti po metų kitų. Kažkaip gana kvaila mintis.

Metus kitus tikrai galiu pagyventi vien su elektra. Įtariu, kad tikrai nebus sąskaitos didelės. Kaimynas pasakojo, kad paskutinį mėnesį sunaudojo 300 kWh elektros. Čia visa namo elektra, nes karštą vandenį ruošė būtent elektra (4 asmenų šeima). Išeina apie 39 eurai. Puiki suma.

Jeigu po metų kitų nepatinka didelės elektros sąnaudos, tai realiai liks oras-vanduo šilumos siurblys. Jį sumontuoti nebus jokių problemų. Dar turiu kreivų minčių apie fotovoltinę saulės elektrinę. Tik čerpių gaila. Visą vaizdą suvalgys.

Arba iš karto galima šildyti namą elektrą ir įsirengti 5-6 kv. m baterijų karštam vandeniui ruošti. Arba po metų kitų galiu pasikabinti baterijas tik karštam vandeniui ruošti.

Padėkite apsispręsti, kuris variantas geriausias apie 6000 kWh šildymui ir karštam vandeniui sunaudojančiam namui:
1. Tik elektra. Apie 1600 eurų.
2. Geoterminis. 9600 eurų.
3. Oras-vanduo. Apie 5000-7000 eurų.
4. Fotovoltinė saulės elektrinė. Įtariu apie 9000 eurų.
5. Elektra + saulės kolektoriai karštam vandeniui. Apie 3000-3500 eurų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 birželio 2015 - 21:57
#350
Beveik pabaigė stogo sandarinimą. Tiesą pasakius dar sandarinsime ir pirmo aukšto plintuso vietą (sienos ir grindų sandūrą visu perimetru). Vakar kaip tik išsiurbė visą pirmą aukštą, nugruntavo ir paruošė Siga juostos klijavimui.

O čia stogo mazgiukas. Čia kraigo viršus. Aplink stygas yra apipurkštos ir vėliau apipjaustytos mėlynos putos. Tada jas apklijavo Siga juosta. Čia pats viršus. O čia stygos.

Aplink langus teko paklijuoti ir Recticelio PUR plokštes, nes Finnfoam neturi 20 mm storio plokščių.
Atsakyti
#351
QUOTE(mintas @ 2015 06 28, 21:16)
Mano duomenys tai mano namo sildymo sezono metu stebejimo budu surinktieji  kurie manau, kad sutampa su langu marketologu skelbiamais, bet yra niuansu.

Langai labai dideli pliusa duoda kovo menesi. Butent si menesi baigiasi silto namo sildymas, kai standartu sildymas baigiasi gerokai veliau.

Problema ta, kad net per paprastus langus prieina tiek silumos, kiek jos tuo metu net nereikia. Per vitrinas tuo metu pritekes tiek silumos, kad jau reikes nama vesinti, taip kad lango balanse tai per sezona pritekejimu, gal ir pliusas gaunasi, bet padauginus su langu plotu, tas pliusas ne silumos duoda, bet namo perkaitima, tad pliusinis balansas kovo menesiu su didesniu langu plotu yra parazitinis.

Visai kita situacija velyvo rudens ir ziemos menesiais. Tuo metu saules ne su ziburiu nerasi. Na islys gal kokiai savaitei per tris menesius, o likusi laika saules nera, tad langai tuo metu yra tik riebus minusas su minimaliais silumos pritekejimais, tad is ju nauda tik ta, kad priteka sviesos, bet ir ta sviesa pasidziaugti realiai pavyksta tik savaitgaliais.

Taigi, mano isvada tokia, kad ziemos metu, norint sumazinti silumos nuostolius, reiketu sumazinti langus iki higienos normu apribotu dydziu, nesistengiant ju per daug padidinti, o kovo menesi saules silumos per akis pakaks ir per tuos langus.

taip, tu teisus, viso sito reikalo esme - issaugot pertekline per langus gaunama siluma, kitaip is stiklo nebus sezoninio pliuso. Bet manau, jei kova vidury dienos, kai dazniausia nieko nera namie, dalis patalpu kazkiek ir perkais, nebus bedos - iki vakaro viskas susiakumuliuos i grindis, sienas, baldus. Zinau is patirties, sedziu darbe kiaura diena per metra nuo pietines vitrinos ir kovo sauleta diena tikrai buna svelniai tariant siltoka ypac ivertintant, kad ir grindinis sildymas veikia, bet labiau kencia tik darbo vietos, kurios arti vitrinos.
Del langistu marketologu, tai nenoreciau tiketi, kad jie galejo itakot PHPP skaiciuokles formules. tai viena, o atra - ar tavo namas sia ziema jau buvo pilnai gyvenamas ir isdziuves, kiek pamenu lyg ir ne ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 28 birželio 2015 - 22:42
#352
QUOTE(cibulis @ 2015 06 28, 22:35)
Dar turiu kreivų minčių apie fotovoltinę saulės elektrinę. Tik čerpių gaila. Visą vaizdą suvalgys.

Arba iš karto galima šildyti namą elektrą ir įsirengti 5-6 kv. m baterijų karštam vandeniui ruošti. Arba po metų kitų galiu pasikabinti baterijas tik karštam vandeniui ruošti.

Padėkite apsispręsti, kuris variantas geriausias apie 6000 kWh šildymui ir karštam vandeniui sunaudojančiam namui:
1. Tik elektra. Apie 1600 eurų.
2. Geoterminis. 9600 eurų.
3. Oras-vanduo. Apie 5000-7000 eurų.
4. Fotovoltinė saulės elektrinė. Įtariu apie 9000 eurų.
5. Elektra + saulės kolektoriai karštam vandeniui. Apie 3000-3500 eurų.

fotovoltine sistema namo sildymui netiks, nes nieko negeneruoja nuo spalio vidurio iki kovo pradzios. fotovoltine pradeda veikti tuomet, kai baigiaisi sildymo sezonas ir nustoja veikti, kai sildymo sezonas prasideda. Siaip tai labai idomus sutapimas, tarsi prasytusi kazka daryti. Sildymo sezono metu silta vandeni turetu ruosti namo sildymo iranga, o vasaros metu - fotovoltine sistema. Silto vandens ruosimas kainuoja tiek pat, kiek namo sildymas, tik apie tai kazkodel niekas negalvoja, o deda nezmoniskas pastangas namo apsiltinimui, kad staupyti 600EUR kasmetiniu sildymo islaidu. Man silto vandens ruosimas metams kainuoja 500-600EUR, kai namo sildymas sezonui apie 600EUR. zodziu, silto vandens ruosimas yra tokia pat problema kaip namo sildymas.
As tik laukiu, kol atpigs fotovoltine sistema iki 1000EUR ir isirengsiu tikrai, nes atsipirkimo laikas bus ~5 metai, kas yra labai patrauklu.

Kas del namo sildymo sistemos pasirinkimo, tamstos vietoje daug nesukciau galvos, nes alternatyvu kaip ir nebera, isirenges geotermini dar galesi ir vandeni sildyti, o jei investuotum i saules batereikes, tai ir vasara siltas vanduo nekainuotu. Butu namas A++ ir vel butu proga per TV tautai parodyti kaip reikia rimtus namus statyti smile.gif
Atsakyti
#353
QUOTE(bruonius @ 2015 06 28, 22:52)
1. Silto vandens ruosimas kainuoja tiek pat, kiek namo sildymas, tik apie tai kazkodel niekas negalvoja, o deda nezmoniskas pastangas namo apsiltinimui, kad staupyti 600EUR kasmetiniu sildymo islaidu.

2. As tik laukiu, kol atpigs fotovoltine sistema iki 1000EUR ir isirengsiu tikrai, nes atsipirkimo laikas bus ~5 metai, kas yra labai patrauklu.

3. Kas del namo sildymo sistemos pasirinkimo, tamstos vietoje daug nesukciau galvos, nes alternatyvu kaip ir nebera, isirenges geotermini dar galesi ir vandeni sildyti, o jei investuotum i saules batereikes, tai ir vasara siltas vanduo nekainuotu. Butu namas A++ ir vel butu proga per TV tautai parodyti kaip reikia rimtus namus statyti smile.gif

1. 100 proc. sutinku. Iš pradžių bandai sumažinti namo šildymo išlaidas, bet paaiškėja, kad karšto vandens ruošimas yra toks pats brangus kaip ir šildymas. Čia dar labai dideli nearti dirvonai. Mano skaičiavimai rodo, kad namo šildymas bus iki 2700 kWh, o karšto vandens ruošimas apie 3700 kWh, jei per mėnesį sunaudosime apie 6 kubus karšto vandens.

2_3. Antru punktu galvojate apie fotovoltinę saulės elektrinę, o man siūlote daryti geoterminį. Kažkaip galai nesueina.
Atsakyti
#354
QUOTE(cibulis @ 2015 06 28, 23:58)
1. 100 proc. sutinku. Iš pradžių bandai sumažinti namo šildymo išlaidas, bet paaiškėja, kad karšto vandens ruošimas yra toks pats brangus kaip ir šildymas. Čia dar labai dideli nearti dirvonai. Mano skaičiavimai rodo, kad namo šildymas bus iki 2700 kWh, o karšto vandens ruošimas apie 3700 kWh, jei per mėnesį sunaudosime apie 6 kubus karšto vandens.

2_3. Antru punktu galvojate apie fotovoltinę saulės elektrinę, o man siūlote daryti geoterminį. Kažkaip galai nesueina.

1) 4 asmenu seima sunaudojame 12-16m3 vandems, kiek is ju silto neisivaizduoju, bet, manau, daugiau nei 50%.
2) tai, kad geterminis nepakelia daugiau kaip 40 laipsniu, ar ne? Tokiu atveju silto vandens sunaudojimas butu 80-90%. Fotovoltinis nekainuoja ir vandeni gali sildyti nors ir iki virimo temperaturos.
Viskas del patogumo, Cibuli. Vien ta mintis, kad nereikia taupyti karsto vandens kaip maloniai nuteikia, ar ne?
Atsakyti
#355
QUOTE(mintas @ 2015 06 28, 21:16)
Mano duomenys tai mano namo sildymo sezono metu stebejimo budu surinktieji  kurie manau, kad sutampa su langu marketologu skelbiamais, bet yra niuansu.

Langai labai dideli pliusa duoda kovo menesi. Butent si menesi baigiasi silto namo sildymas, kai standartu sildymas baigiasi gerokai veliau.

Problema ta, kad net per paprastus langus prieina tiek silumos, kiek jos tuo metu net nereikia. Per vitrinas tuo metu pritekes tiek silumos, kad jau reikes nama vesinti, taip kad lango balanse tai per sezona pritekejimu, gal ir pliusas gaunasi, bet padauginus su langu plotu, tas pliusas ne silumos duoda, bet namo perkaitima, tad pliusinis balansas kovo menesiu su didesniu langu plotu yra parazitinis.

Visai kita situacija velyvo rudens ir ziemos menesiais. Tuo metu saules ne su ziburiu nerasi. Na islys gal kokiai savaitei per tris menesius, o likusi laika saules nera, tad langai tuo metu yra tik riebus minusas su minimaliais silumos pritekejimais, tad is ju nauda tik ta, kad priteka sviesos, bet ir ta sviesa pasidziaugti realiai pavyksta tik savaitgaliais.

Taigi, mano isvada tokia, kad ziemos metu, norint sumazinti silumos nuostolius, reiketu sumazinti langus iki higienos normu apribotu dydziu, nesistengiant ju per daug padidinti, o kovo menesi saules silumos per akis pakaks ir per tuos langus.


PHPP skaičiavimai rodo šiokį tokį teigiamą pietinių langų šilumos balansą net ir nevertinant kovo, balandžio mėnesių, kai stiklai yra Ug=0,52 q=0,6 be šešėlių. Atsižvelgus į tai, kad šviečiant saulei pakyla patalpų temperatūra ir tai sąlygoja papildomus šilumos nuostolius per atitvaras ir vėdinimą, ne visa šiluma taip idealiai susigeria į sienas ir grindis, žiemą neretai gauname šešėlių nuo kitų objektų, galima būtų sakyti, kad tokie langai maždaug komensuoja savo nuostolius. Vertinant labai pesimistinį variantą galima būtų sakyti, kad langas su Ug=0,4 ir q=0,5 (keturių stiklų paketas) tikrai neturės neigiamo balanso žiemos metu, o įvertinus kovą bus labai ryškus pliusas kai yra pakankamai aktyvios termomasės.

Dėl langų mažinimo nesutikčiau, nes dideli langai suteikia komfortą. 95% žmonių didelis langas su geru vaizdu (ne į kaimyno langą) labai teigiamai įtakos savijautą. Reikėtų svarstyti apie langų atsisakymą pagalbinėse patalpose, bet ne apie langų ribojimą svetainėje ar miegamuosiuose.
Taip pat koncentravimą į pietus, šiluminių nuostolių dėl montavimo ir rėmo anuliavimą, šešėliavimo mažinimą pasirenkant teisingą vietą, termoakumuliacijos mechanizmo gerinimą.
Minimali higienos norma langai/grindys = 0,2 galėtų virsti į kur kas patrauklesnį 0,3...0,35 (gyvenamoiose patalpose) variantą nepaaukojant kwh, tik reiks labiau pasukti galvą projektuojantis ir statantis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 29 birželio 2015 - 08:09
#356
Mano name ~50m2 langu i pietus, nejauciu jokio perkaitimo. Kondicionieriaus nujungiau ne karto. Praktiskai ka per diena prisildo saule virs 22c ta nakti rekupas ismeta lauk.

QUOTE(mintas @ 2015 06 28, 21:16)
Mano duomenys tai mano namo sildymo sezono metu stebejimo budu surinktieji  kurie manau, kad sutampa su langu marketologu skelbiamais, bet yra niuansu.

Langai labai dideli pliusa duoda kovo menesi. Butent si menesi baigiasi silto namo sildymas, kai standartu sildymas baigiasi gerokai veliau.

Problema ta, kad net per paprastus langus prieina tiek silumos, kiek jos tuo metu net nereikia. Per vitrinas tuo metu pritekes tiek silumos, kad jau reikes nama vesinti, taip kad lango balanse tai per sezona pritekejimu, gal ir pliusas gaunasi, bet padauginus su langu plotu, tas pliusas ne silumos duoda, bet namo perkaitima, tad pliusinis balansas kovo menesiu su didesniu langu plotu yra parazitinis.

Visai kita situacija velyvo rudens ir ziemos menesiais. Tuo metu saules ne su ziburiu nerasi. Na islys gal kokiai savaitei per tris menesius, o likusi laika saules nera, tad langai tuo metu yra tik riebus minusas su minimaliais silumos pritekejimais, tad is ju nauda tik ta, kad priteka sviesos, bet ir ta sviesa pasidziaugti realiai pavyksta tik savaitgaliais.

Taigi, mano isvada tokia, kad ziemos metu, norint sumazinti silumos nuostolius, reiketu sumazinti langus iki higienos normu apribotu dydziu, nesistengiant ju per daug padidinti, o kovo menesi saules silumos per akis pakaks ir per tuos langus.

Atsakyti
#357
Kas patars - jau pasimeciau tarp dvieju buitinio vandens sildymo budu:
1. prie ŠS statyt daugiafunkcine talpa, su 2 galingais gyvatukais, bus pajungti ir saules kolektoriai ir vandeni ruosti pratekejimo budu 4m2 gyvatuke? Grindinis sildymas irgi veiktų nuo jos.
2. Naudot paprasta 2 gyvatuku boileri (ŠS ir kolektoriams, o grindini ŠS sildytu tiesiogiai?
g.gif
Atsakyti
#358
Darbas tikrai kruopstus. Idomu kaip laikys tos juosteles priklijuotos prie medienos arba ar nevaikscios medines stygos, nesiraitys.

Manau visgi pigiausias ir garantuotai sandarus stogas gali buti tik plokscias betoninis.. Visas siltinimas turetu but is isores, grindys irgi, ty PP.


QUOTE(cibulis @ 2015 06 28, 21:52)
Beveik pabaigė stogo sandarinimą. Tiesą pasakius dar sandarinsime ir pirmo aukšto plintuso vietą (sienos ir grindų sandūrą visu perimetru). Vakar kaip tik išsiurbė visą pirmą aukštą, nugruntavo ir paruošė Siga juostos klijavimui.

O čia stogo mazgiukas. Čia kraigo viršus. Aplink stygas yra apipurkštos  ir vėliau apipjaustytos mėlynos putos. Tada jas apklijavo Siga juosta. Čia pats viršus. O čia stygos.

Aplink langus teko paklijuoti ir Recticelio PUR plokštes, nes Finnfoam neturi 20 mm storio plokščių.


Papildyta:
Tiek mazai energijos reikalaujantis namas reikalauja tokiu grandioziniu investiciju.. Tikrai nesidomejau kainomis bet oras vanduo kazkaip per brangiai atrodo kaip tokiam nedideliam siltam namui..

QUOTE(cibulis @ 2015 06 28, 21:35)
Padėkite apsispręsti, kuris variantas geriausias apie 6000 kWh šildymui ir karštam vandeniui sunaudojančiam namui:
1. Tik elektra. Apie 1600 eurų.
2. Geoterminis. 9600 eurų.
3. Oras-vanduo. Apie 5000-7000 eurų.
4. Fotovoltinė saulės elektrinė. Įtariu apie 9000 eurų.
5. Elektra + saulės kolektoriai karštam vandeniui. Apie 3000-3500 eurų.

Atsakyti
#359
QUOTE(bruonius @ 2015 06 29, 06:59)
1) 4 asmenu seima sunaudojame 12-16m3 vandems, kiek is ju silto neisivaizduoju, bet, manau, daugiau nei 50%.
2) tai, kad geterminis nepakelia daugiau kaip 40 laipsniu, ar ne? Tokiu atveju silto vandens sunaudojimas butu 80-90%. Fotovoltinis nekainuoja ir vandeni gali sildyti nors ir iki virimo temperaturos.
Viskas del patogumo, Cibuli. Vien ta mintis, kad nereikia taupyti karsto vandens kaip maloniai nuteikia, ar ne?

Mes irgi 4 asmenų šeima, bet bute sunaudojame 3-4 kubus. Name įtariu tikrai pakaks 6 kubų. Geoterminis tikrai gali pakaitinti vandenį iki +55 ar +60 laipsnių.

Su fotovoltinėmis aš ir negalvoju gaminti karšto vandens žiemą. Tiesiog yra mintis pagaminti pusę elektros kiekio. Priduodi Lesto, o kai reikia iš jų nusiperki.
Atsakyti
#360
QUOTE(*** @ 2015 06 29, 08:10)
Mano name ~50m2 langu i pietus, nejauciu jokio perkaitimo. Kondicionieriaus nujungiau ne karto. Praktiskai ka per diena prisildo saule virs 22c ta nakti rekupas ismeta lauk.


Pas mane ta pati situacija tik langu maziau. Siemet namas nebuvo pasiles daugiau nei iki 22 ir tai labai trumpai. Langai su saules kontrole noretusi kad daugiau silumos praleistu bet ziema gerai smile.gif O rekupas net be by pass per nakti troba atsaldo 1 laipsniu. Tad name laikos 20-21 puiku. Paziuresim po sios savaites silumos, nors pajuryje ne tiek jos daug ir duoda
Atsakyti