A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

Vardan mokslo aišku galima metelius ir su elektra paeksperimentuoti, bet grežinį ir įvadus į namą tavo vietoj pasidaryčiau dabar, nes paskui tvora, gerbuvis ...
Juk prieš pora postų suformulavai labai teisingą postulatą - nelyginam su C klase, o žiurim, kas duoda ekonomiją ir naudą būtent konkrečiam namui. Gal po 15-20-ies metų ŠS Cop bus dar kelis kartus didesnis - tei negi lauski tiek laiko su elektra

turbūt reiktų grįžti prie globalaus technikos atsiperkamumo matavimo. 7-10 metų mechaninei/elektroninei įrangai. Jei per tiek metų neatsiperka, reiškia investicija neapsimoka .
Gal po 10 metų turėsime dar kažkokią naujovę, neįsivaizduoju ką, nes prieš 10-15 metų mes dar neįsivaizdavome, kokie bus išmanūs telefonai , ar pvz "pasyvūs" namai...

Kokį namą statysiu žinojau dar prieš ~30 metų

Ne, išlaidos už namo šildymą elektra niekada nebus pritrenkenčiai mažomis. Su ŠS visuomet jos bus mažesnės, tad vaikantis šildymo sąnaudų ekonomijos ŠS visuomet apsimoka įsirengti. Bet, lyginti dvi šildymo sistemas ir skaičiuoti atsiperkamumą nežinant kiek laiko ŠS tarnaus be gedimo ir kiek tas gedimas pareikalaus papildomų išlaidų neįmanoma. Mano supratimu, tiesioginis šildymas elektros pagalba ženkliai mažiau jautrus gedimų šalinimui, bet vis tik į šių sistemų palyginimą nesileisiu.

Akcentuoju, kad norintiems šildyti namą tik elektra (kad ir su fotovoltinių elementų palaikymu), reikėtų į namo apšiltinimo sluoksnį pažiūrėti dar kritiškiau, nei, kad žiūrėjau aš. 30cm apšiltinimo sluoksnio tokiam namui mažokai. Be to, reikėtų optimizuoti namo formą, minimizuojant lauko atitvarų plotą. Šis punktas pas mane taip pat tobulintinas. Trečias dalykas, labai didelį dėmesį reikėtų sutelkti visiems langams. PN reikalavimai, vis tik nėra pakankamai griežti langams. Reikėtų langus rinktis gerokai šiltesnius, bei stengtis nepersistengti su jų plotu. Vitrinos, kad ir kokių šiltų langų bebūtų, suris pakankamai daug elektros tomis valandomis, kai nėra saulės, o žiemą tai keleriopai didesnė laiko dalis, nei kai galima tikėtis saulės pritekėjimų. Aš vis tik statyčiau už keturių stiklų stiklo paketą namui, kuriame planuojama šildytis tik elektra tiesiogiai. Apie visus kitus šiltam namui privalomus dalykus, tokius kaip namo sandarumas, rekuperacinė vėdinimo sistema aš net nekalbu ir taip akivaizdu, kad tai privaloma.

Taigi, dėl šildymo elektros pagalba manau ne laikas galvoti po namo pastatymo. Konkrečiai pas Cibulį, mano supratimu šiek tiek per daug vitrinų, kurios debesuotomis dienomis ir naktimis žiemos metu pasuks elektros skaitliuką truputį stipriau, nei norėtųsi šildant tiktai elektros pagalba. Nors sąmata už namo šildymą net ir elektra nebus gąsdinanti, ji bus panaši į B ar C klasės namo šildomo malkomis, tad girtis mažomis šildymo sąnaudomis nepavyks, o taip atidžiai prižiūrint namą stačiusius darbininkus, tikrai norėtųsi šio to daugiau.

Taip, kad mano patarimas konkrečiai Cibuliui - įsirenginėk ŠS. Šildydamas vien tik elektra nejausi pasitenkinimo. Patikėk, geriau truputį permokėti, bet jaustis laimingam dėl savo sprendimo, o su ŠS tavo namo šildymo sąnaudos tikrai bus rekordinėmis bent jau šiai dienai.

Tai ir ŠS pasirodo 30 metų senumo naujiena

Negąsdink su 30cm mažokai... Neturiu sklype tiek vietos, kad 40 susidėčiau...
O stiklų ko tik 4? Su 4 stiklais langas toli atsiliks pagal varžą nuo 30cm NEPS sienos. Tai stiprinti gal reiktų pradėti nuo silpniausių vietų. Pas tėvus KKK kūrenamame name langai po 5 stiklus (dar ne visi), tai saviškiame be kamino tai kaip minimum ne mažiau planuoju. Net ir su 6 stiklais langams dar toli iki 30cm NEPS sienos.

Tai mano atveju reiketu turbut daugiau nei puse vitrinu uzmuryti, o visus PHPP bei kitus skaiciavimus nuleisti i klozeta.....

30cm Neoporo su liambda 0.032 tikrai mažokai. Nors visa šiluma vis tiek per langus išeina, bet norint šildytis elektra, reikėtų daugiau neoporo. Prie sienų ploninimo reikėtų judėti ploninant konstruktyvą, o ne šiltalą ir jei jau labai striuka su bendru sienų storiu, galiausiai teks rinktis tokį konstruktyvą, kaip SIP panelės.

Dėl langų, tai ne tik stiklų skaičius lange turi reikšmės, bet ir selektyvas ir dujų užpildas, taip kad net 3 stiklų stiklo paketas gali būti šiltesniu už 5 stiklų langą be selektyvo ir be inertinių dujų užpildo. Jei jau dėti daugiau stiklų, tai turint omenį, kad tarpeliui esant užpildytač argono dujomis, geriausias atstumas tarp stiklų 16mm-20mm, tai su 4mm storio stiklais, tokio stiklo paketo storis jau gaunasi 64mm-76mm tikrai ne mažai. Nelabai kur tokį stiklo paketą įdėsi. Esant kriptono užpildui, tarpelis mažėja iki 12mm, bet kriptonas per brangus, kad su juo žaisti. Tiesa ir su oru atrodo optimalus tarpelis turėtų būti 12mm bet oras labai prastina stiklo paketo šilumines savybes lyginant su argonu.

Vis tik kalbant apie stiklą, kiek pamenu iš Feisto knygos tai svarbu ne stiklo paketo storis, o jo laidumas šviesai. Net 4 stiklai mažina šviesos pralaidumą lyginant su trijų stiklų stiklo paketais ir norint kompensuoti mažesnį šviesos intensyvumą, kad pasiekti tą patį šviesos lygį patalpose, reikia didinti langų dydį, o tai didina šilumos nuostolius. Kiek sutaupom su ketvirtu stiklu, ir dar daugiau prarandam su didesniu lango dyžiu esant tam pačiam šviesos pralaidumui. Taip, kad stiklų skaičiaus didinimas turi ribas. Man atrodo, jog buvo pasakyta, kad 3-4 stiklai yra optimaliausias dydis, kurio viršyti neverta.

Neoporo storinimas virš 25-30 cm - irgi manau ribinis, kada dar yra efektas.

Pirmiausiai PN, tai ne šiltas namas, tai tik A+ lygio namas. Jei kalba eina apie taupymą įrenginėjant namą ir nenorint per daug išlaidaut net ir namą eksploatuojant, verta padaryti tam tikrus pakeitimus projekte, kad šilumos nuostolius dar sumažinti.

Pradžiai paprašyk kad skaičiuotojas tau pateiktų tavo to pačio namo šilumos poreikį, tik su dvigubai mažesniu langų plotu, atitinkamai padidinus sienų plotą ir po to klausk kas, aš ar PHPP meluoja. Pamatysi, kad pats apsigavęs . Norint kompensuoti vitrinų nuostolius, reikia verstis per galvą kitose vietose. Ženkliai paprasčiau sumažinti prasčiausios šiluminės varžos atitvaros plotą, nei branginti kitas konstrukcijas ar įrenginius. Absoliučiai nieko name nekeičiant, iškyrus sumažinus langų plotą galima ženkliai sumažinti šilumos nuostolius. Tiesa ir čia negalima perlenkti lazdos. Yra higienos normos, joms nusižengti nederėtų, svarbu tik nepadauginti.

Papildyta:


ŠS tai iš esmės šaldytuvas pagal konstrukciją, tik dešimtimis kartų mažesnio galingumo. Pirmąjį šaldytuvo patentą 1834 m. išdavė Londone gyvenančiam amerikiečiui Jacobui Perkinsui. Gal tik namų šildymui ŠS pradėtas taikyti šiek tiek vėliau.
Papildyta:


Info apie plieninius vamzdelius perskaičiau internete, apie dabar gaminamus ir Lietuvoje plačiai pardavinėjamus šaldytuvus. Straipsnyje buvo pokalbis su buitinės technikos meistrais, pasak kurių, dabar labai dažnai šaldytuvai po gedimo būna neremontuojami, nes sugenda ne kompresorius, kurį nesunku pakeisti, o būtent šaldytuve pravedžioti metaliniai vamzdeliai surudija, kurių pakeitimas finansiškai neapsimokanti operacija.

Nebūčiau tikras ir dėl Snaigės.
Papildyta:


Efektas yra ir iki metro ir dar daugiau storinant, reikia tik pasiskaičiuoti, kuris storis, konkrečiu atveju finansiškai pagrystas. Dvigubai storesnis apšiltinimo storis, grubiai dvigubai šiltesnis, niuansas tas, kad kai apšiltinimo storis 10cm, dvigubai yra - 20cm, o vat, kai apšiltinimo storis 30cm, dvigubai jau tikrai daugokai gaunasi. Manyčiau, vertėtų apsistoti ties tais apšiltinimo storiais apie kuriuos pamenu Cibulį kalbėjusį - apie 40cm. Viskas priklauso, nuo šildymo energijos kainos. Jei žadi namą šildyti elektra, manyčiau, kad 40cm apšiltinimui pats tas. 30cm tikrai mažokai. Be to, kaip minėjau, savo atveju bandyčiau mažinti įstiklinimo plotą nepalikdamas vitrinų. Be to, mano namas turi 6 kampus, tad ir kampų skaičių tikrai mažinčiau iki 4. Šildymui elektra, tai brangokas malonumas.Ir namo aukštis mažiausiai per metrą per aukštas, nes dabar apie 80cm pasislėpė po pakabinamomis lubomis, o tai veltui šildomas tūris. Ai daugybė mazgų, kur dar galima viską patobulinti .

Nu gal nereikia taip žiauriai apie PHPP skaičiavimus. Į klozetą... Taigi užkiši, pravalymas kainuos dar tiek, kiek jau sumokėjęs feistui. Geriau juos panaudoti šašlykinei prakurti.
Nebent tie skaičiavimai platinami rulonais. Ir be teksto. Tada galima ir į klozetą.


Konstruktyvą suploninti iki nulio ir pasirinkti SIP be termomasės, kad būtų daugiau vietos polistirolui - tai jau kitas kraštutinumas. Klasikinis kraštutinumas buvo daug daug mūro, ir jokio šiltinimo. Ne man toks kraštutinumas. Ne tik kad žiemą tokiame negalėsi pritekėjimais efektyviai pasinaudoti, bet ir vasarą perkaitimo tikimybė nepalyginamai didesnė.
Netikiu kad nuolat temperatūrų kaitaliojimosi veikiamos dujos stiklo pakete ilgai išgyventų neišsipumpavusios. Taip pat nesiruošiu kas keletą metų kaitalioti paketų. Todėl didesnis stiklų kiekis man atrodo rimtesnis reikalas nei dujos. Stiklas stabdo šviesą, nes yra storas. Darytų vidinius sluoksnius iš 0,1mm plėvelės vietoj 4mm stiklo - net 10 "stiklų" paketas būtų šviesesnis ir lengvesnis nei dabartiniai 3stikliai. Bet čia tik rožinė svajonė ateičiai. Kolkas tenka tenkintis storaisiais 4mm stiklais.
Storą paketą - tiesiai į lango angą. Kokia rėmo prasmė? Kad liktų bent kažkas šilumai laidaus tarp paketo ir sienos? Kad vėjai namus paventiliuotų per nesandarumus, ar kad būtų daugiau kur sigos juostų paklijuoti? Bus nevarstoma, bet nebūtina visų langų nevarstomų daryti. Vienas kitas gali likti varstomas, kiauras, šaltas, nesandarus su mizernais 3-4 stiklais.
O šiaip tai sakyčiau varstomų langų atsisakymas net mažiau radikalus pasiūlymas, nei grindinio šildymo atsisakymas. Išimti iš angos paketą ir vietoj jo įdėti langą su rėmu galima bet kada, tiek kartų kiek tik nori. O grindinio šildymo vamzdelius sudėti į plokščią pamatą proga tėra vienintelė.
Dėl optimalių 3-4 stiklų - apie polistirolą ir dabar yra kas sako, kad optimalu iki 20cm. Daugiau tik pinigų neskaičiuojantys durniai deda. Keičiasi laikai, keičiasi technologijos, kainos, vakar optimalu 3, ryt 5, o poryt gal išvis 0, nes pakaks pajungti dirbtinio gravitacinio lauko skydą, pro kurį nei oras judės, nei šiluma ištekės, nei musės, uodai ar dulkės skraidys.


Nepažįstu nei Perkinso, nei draugų, bet šaldytuvo ir ŠŠ veikimo principai, panašumai ir skirtumai tai puikiai suprantami. Būtent tarybinių laikų idėja šaldytuvą naudoti namo šildymui nustebino, o ne šaldytuvas. Matyt tarybiniai šnipai tais laikais vis dar sukosi aktyviai.

pala pala, turi kazkokiu slaptu duomenu paneigianciu teigini, jog Lietuvoj per padorius pietinius langus per sildymo sezona gaunama daugiau silumos, nei prarandama, ka ir PHPP puikiai moka suskaiciuot ? Siulai mazint atitvaras, kurios realiai ne praranda o gamina siluma ir sviesa?

Mano duomenys tai mano namo sildymo sezono metu stebejimo budu surinktieji kurie manau, kad sutampa su langu marketologu skelbiamais, bet yra niuansu.

Langai labai dideli pliusa duoda kovo menesi. Butent si menesi baigiasi silto namo sildymas, kai standartu sildymas baigiasi gerokai veliau.

Problema ta, kad net per paprastus langus prieina tiek silumos, kiek jos tuo metu net nereikia. Per vitrinas tuo metu pritekes tiek silumos, kad jau reikes nama vesinti, taip kad lango balanse tai per sezona pritekejimu, gal ir pliusas gaunasi, bet padauginus su langu plotu, tas pliusas ne silumos duoda, bet namo perkaitima, tad pliusinis balansas kovo menesiu su didesniu langu plotu yra parazitinis.

Visai kita situacija velyvo rudens ir ziemos menesiais. Tuo metu saules ne su ziburiu nerasi. Na islys gal kokiai savaitei per tris menesius, o likusi laika saules nera, tad langai tuo metu yra tik riebus minusas su minimaliais silumos pritekejimais, tad is ju nauda tik ta, kad priteka sviesos, bet ir ta sviesa pasidziaugti realiai pavyksta tik savaitgaliais.

Taigi, mano isvada tokia, kad ziemos metu, norint sumazinti silumos nuostolius, reiketu sumazinti langus iki higienos normu apribotu dydziu, nesistengiant ju per daug padidinti, o kovo menesi saules silumos per akis pakaks ir per tuos langus.