A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

Gali but visokiu variantu. Realiai reikia pajungt 5 vamzdelius ir vakuumavima padaryt. Na dar i rozete ikist. Esme- teisingai suprogramuot, updeit'us ŠS padaryt. Kadangi tiketina bus daugiafunkcė talpa su 3 gyvatukais- nemazai valdymo automatikos. Kolektoriai.
Kiek skambinau panasios kainos. Kitas variantas - pazystamas montuotojas, besispecializuojantis tikiuose reikaluose.
Kai padarys - galesiu rekomenduot.

O jūs apie vienodas darbo apimtis šnekat? Jei vamzdynai, kabeliai tarp vidaus/lauko blokų pravedžioti, lauko blokas sumontuotas (ar montavimas nesudėtingas), tai realu prasisukti už 200-400 EUR. Bet jei reikia sienas pragręžioti, vamzdžius (su izoliacija) su kabeliais ir t.t. prasivesti, lauke bloką sumontuoti ir t.t., tai minėta suma nerealiai maža atrodo. Beje, man pažįstami montuotojai griežtai nerekomendavo lauko bloko montuoti ant sienos, tik ant atskiro stovo, kuris vėlgi kaip minimum keliasdešimt papildomų EUR priedo.

Teisingai, yra niuansu. Pet paprastai, is praktikos, tokie montuotojai be 200 proc uzdarbio nemontuoja.
Tas pats stovas ŠS - gali but 20e (sieninis), gali but 100e(pastatomas).
Freono vamzdeliai - 4-3e/m, pas montuotojus samatoj - 7-8e
Ir t.t

Sveiki,

čia paskutiniu metu buvo kalbų dėl šildymo elektra, ar apsimoka ar ne.

Jei namas atitinka PN šilumos nuostolių reikalavimus, tai tikrai apsimoka.

Pav. namas 120m2 *15kWh/m2/per metus = 1800kwh

Šildantis net dieniniu tarifu tai sudarytų apie 225 Lt (65 Eur) į mėnesį (1800*0,5(elektros tarifas)/4(šildymo mėnesiai))

Mano atveju,kadangi buvau nusprendęs statyti ŠS, kai reikėjo klijuoti putplastį, jo storio nedidinau, palikdamas projektinį 30cm, gavosi truputį labiau švaistantis šilumą namas. Išleidžiu ~400 Lt (116Eur) į mėnesį, o tai yra labai grubiai apie 26kWh/m2/per metus. Nors namui išdžiuvus šildymo poreikis šiek tiek turėtų sumažėti, bet tendencija aiški.

Turint omenį, kad už panašią kainą šildomi senesnės statybos dviejų kambarių butai pigesniu centriniu šildymu, manau, kad net mano, mažiau taupaus namo šildymas tik elektra nėra brangus. (Apie 1600 Lt per metus). Be to, mano namo šildymo sezonas yra tikrai trumpesnis.

Jei namas taupus ir atitinka PN keliamus reikalavimus, nematau poreikio investuoti į kitą šildymo sistemą, kaip tik į elektrą, su galimybę dalį šildymo naštos perkelti saulės baterijoms.
Papildyta:


Įrenginėjant elektrinį šildymą, teisingiau būtų apsieiti be vandeninio grindinio šildymo tad kokią 10000 Lt šioje vietoje galima drąsiai sutaupyti. Kadangi visuose variantuose elektra tampa brangesnia tik 4000 Lt, tai sutaupius ant įdiegimo elektra tampa pigiausiu variantu.

Vis tik šildymo sistemą reikėtų pasirinkti namo projektavimo stadijoje. Tik šiuo atveju galima pasiekti didžiausią ekonomiją pasirinkus vieną iš šildymo būdų.
Papildyta:


Tai kad šiais laikais šaldytuvai gaminami maksimaliai piginant visą sistemą, tad pasitaiko modelių, kuriuose freonas teka metaliniais, o ne variniais vamzdeliais, tad šaldytuvas neremontuojamu tampa daug greičiau, nei sugenda kompresorius - surūdijus vamzdeliams.
Papildyta:


Kadangi savo PUR obliavau su medienos elektriniu obliumi, manau, jog ir šiam darbui puikiausiai tiktų medienai skirta freza .

net Snaige su variniais dar eina, cia gal nebent koks siauraakiu rinktas su plieniniaisi....

Ar tikrai apsimoka? Galbūt daroma pirminė neteisinga prielaida, tada ir išvada klaidinga. Dabartinė tavo prielaida - už šildymą moku apie 1600 Lt per sezoną ir ši suma mane tenkina. Jei šią sumą lyginame su senesnės statybos daugiabučiais, kurių dar ir plotas per pusę mažesnis nei tavo namo, tai namo šildymo išlaidos (1600 Lt) atrodo tikrai labai patrauklios. Šiuo atveju galime tik pasidžiaugti ir tau paploti.

Tačiau reikia klausti kitaip: kuris A+ namo šildymas šaltinis (elektra ar kitas) man sutaupys daugiau pinigų per 15, 20 ir 30 metų? Koks būtent kitas energijos šaltinis labiausiai apsimoka A+ klasės namui? Kokia galima maksimali kito energijos šaltinio įrengimo kaina, kad man jis atsipirktų, sutaupytų pinigų?

Gali būti, kad net klausdami koks kitas energijos šaltinis labiau apsimoka už elektrą, mes darome vieną esminę klaidą. Mes tarsi vis dar gyvename C klasės namų laikais, kai buvo klausiama: kiek dėti ant sienų 15 ar 20 cm EPS ir koks tuomet šildymo šaltinis labiausiai apsimoka? Mes iš esmės jau gyvename A (dar liko pusmetis) klasės namų laikotarpyje, todėl kalbėti, kad jei daugiau sudėjau apšiltinimo, tai atitinkamai turi pigiau kainuoti šildymo šaltinis, yra esminė prielaidos loginė klaida. Galbūt čia yra esminė mąstymo loginė klaida: negalima didėjančių apšiltinimo sluoksnių lyginti su šildymo šaltiniu ir sakyti, jei pastorinau namo kailinius, tai tiek pat turi pigti šildymo šaltinis.

P.S. Aš irgi labai norėčiau sutaupyti 8000 eurų ir mielai įsirengčiau elektrinę šildymo sistemą. Tik nežinau ar namo išlaikymo kaštai bus tikrai maži. Tikėtina, kad bus. Šiandieną kai jau baiginėja šiltinti ir sandarinti stogą, tai su uždarytais langais po gero pusvalandžio name (buvome 3 žmonės) pradėjo svaigti visiems galvos. Lauke lijo ir buvo uždaryti langai. Įtarėme, kad patalpose trūko oro. Tai lyg ir rodo, kad viskas bus OK su namu ir bus mažos energijos sąnaudos, bet vis dar turiu abejonių. Gal sandarumo testas atvers akis?
Papildyta:

Kaip suskaičiavai, kad 26 kWh/m2? Tavo name vis dar drėgna? Kodėl ir kur? Mano jau visiškai išdžiuvęs? Kaip matuoji drėgmę?
Papildyta:

O mano atveju kaip: apsimoka daryti elektrinį šildymą ar visgi daryti geotermą? Jei dabar nepadarau geotermos, tai kokį variantą rinktis vėliau? Liks tik oras-vanduo, saulė karštam vandeniui arba fotovoltinė elektrinė. Kokį variantą rinktis dabar?

Štai šioje nuotraukoje matyti praktiškai visų mazgų sprendimai: smeigių galvų vietos - užpurkštos, tarpai tarp plokščių papildomai suklijuoti, aliuminio folija perklijuotos siūlės, užsandarintas sienos ir stogo sandūros tarpas. Štai kaip sandarinome sienos ir PIR sandūrą iš arčiau. Didesnių tarpų užpūtimas poliuretaniniais klijais.

Papildomai gipsiniu tinku pertepėme ir PIR-tinko sandūrą. Prieš tai buvusi erdvė buvo užpūsta elastingomis mėlynomis putomis. Čia vaizdas po galutinio murloto zonos užtinkavimo. Kai išdžius, šią vietą perklijuosime 135 mm pločio Siga juosta.

Štai kaip atrodo stygų apipurškimas. Tas pats vaizdas iš viršaus. Rytoj išdžius, apipjaustysime ir apklijuosime Siga juosta.

Artėju link susitarimo dėl vėdinimo sistemos įrengimo. Panašu, kad mano name bus įrengtas tarptautinis vėdinimo sistemos monitoringas. Kol kas daugiau nieko nepasakosiu. Pradžioje pagyvensiu/pabandysiu gana įprastą įrenginį, o tada bus sumontuota visiška rinkos naujovė. Jei viskas bus kaip planuojama, atvažiuos gamintojai ir mano name paleis sistemos monitoringą.

Liko tik vienas kabliukas. Šildymo sistema. Gal ir verta pagyventi su elektra. Man asmeniškai toks sprendimas nepatinka, bet vardan pažinimo tikslų pabandyčiau. Mano viduje kažkas sako, kad esu kvailas, kad nemontuoju geoterminio, bet lygiai taip pat norėčiau ir elektros (dėl sutaupytų pinigų).

Vaiki. Kodel mano 'saldytuvas' ( ne tas kur alu laikau,bet kuris sildo nama) sveria 200 kg.... ir kodel saldytuva (kuriame alu laikau) dviese lengvai i septinta auksta uzneseme? Juk sakai kad tai vienas ir taspats.... Saldytuvas..

Todėl jog mažai alaus prikrauta :-)

Turbut. O ir kaina turbut pakyla nuo sudeto alaus kiekio... Zodziu jus cia drasiai... Geoterminius saldytuvais vadindami...

galiu pasakyt, kad prieš trisdešimt metų neįsivaizdavau, kad bus mobilus telefonas, internetas, galėsiu nusipirkt naują mašiną, butai nebus dalinami, o perkami ir....dar daug ko negalėjau numatyt, o jūs šildymo sistemą tokiam laikotarpiui planuojate
o kur dar garantija, kad tiek išgyveniste?