A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

Sorry, as ne ta turiu omeny. o kad pats ruosies viska padaryt tiksliai, ir galutinai - kad po menesio nereiktu perdarinet. Man pvz tas problemu nesudaro, net idomu. Kazka patobulint, pakeist....
Todel tenkina tik firmu (plesikiu) pilni išbaigti pasiulymai su irengimu.


BangaS gi auksciau aprašė, kaip sildysis kombinuotu boileriu.

Idomus variantas, jei nesunku gal galima placiau kaip realizuoti tokios sitemos valdyma? Nuo patalpos termiko junginet siurbli ar kazkaip kitaip?

nuo griztancio is grindu vandens temperatura (termikas ant griztamo kolektoriaus)

Kas del kurenimo malkomis, tai tavo name, Cibili, peciu kurt reiktu karta i savaite. Tau net malkines nereiketu, nusipirktum briketu senukuose, o jei pirktum padekla tai uztektu trims metams butum 100% ekologiskas, o jei dar vasara sildytum vandeni saules batereiku generuojama elektra, tai butum atsinaujinantis, ekologiskas, A+*N.

...o jei komfortiskiau - granuline krosnele. 1d- 1 kg granuliu.

man tik viena idomu - kaip tokiam sandarume isgyvent, kiek galima "traukt"

Abejoju, kad priedų naudojimas gerai atsispindi sertifikate. Tikrai nedrįsčiau pilti spalvoto į apynaujį automobilį, kurio nesiruošiu parduoti per 4 metus.

Jeigu tenas pastoviai kaitintų, tai vanduo visame tūryje užkaistų. Minusas gali būti tame, kad jis bus per karštas saugiam vartojimui duše dėl nusideginimo.
Galima imti horizontalų, kuriame išsiluoksniavimas beveik neturėtų įtakos, šilumokaitis būtų karštame vandenyje ir tada tektų daugiau pažaisti su balansavimo vožtuvu ant by-pass. Tai veiktų panašiai kaip "ladomatas" veikia su trieigiu. Gal net su trieigiu būtų paprasčiau realizuoti nei su paprastu balansiniu vožtuvu. Tada būtų galima sureguliuoti taip, kad karšto vandens beveik nepatektų į grindis kai nereikia, o siurbliukas tuo metu suvienodintų temperatūras skirtingose patalpose, kai saulė prikaitina kai kurias patalpas. Tokiu atveju gaunasi paprastas pamaišymo mazgas su termostatiniu trieigiu. Šiuo termostatu nusistatytų šildymo galia, o cirkuliacinį įjungtų/išjungtų termostatas ant grįžtančio termofikato ar įbetonuotas grindyse.




Noriu pažiūrėti kiek realiai kwh suvartoja namas per šildymo sezoną. Po to spręsiu ar galiu išgyventi vien iš saulės elektrinės ant stogo.
Jeigu energijos pakaks viskam ir Lesto nusistovės kažkokia pozicija dėl mažo (pvz 1cnt/kwh) elektros "sandėliavimo" tinkle įkaino, tai vietoj ŠS statysiu saulės elektrinę už tą panašią kainą ir po 10 metų tikėsiuosi pasiekti lūžio tašką, kai šildymas ir elektra namo reikmėms nieko nebekainuoja, kol veikia saulės jėgainė ant stogo.
Seno, didelio ŠS, kurį turiu nebeplanuoju naudoti. Jis reikalautų labai galingo kolektoriaus, kurį įrengti man neapsimokėtų. Gal laikui bėgant įsirengsiu ir labai mažą geoterminį šs su juokingo ilgio kontūru, kuris padengtų 80% šilumos poreikio ir daug nekainuotų, bet į tai turėsiu atsižvelgti pasirenkant saulės jėgainės galingumą, kad paskui nereikėtų dovanoti pusės kWh tinklui.

Termostatinius maisytuvus naudoju jau koki gera desimtmeti

Variantas.
Kokios firmos? Tikriausiai esate patenkintas. Ar nebūna tokių temp šokinėjimų kaip su momentiniais boileriais?

Bet ar verta du metus daryti eksperimentą grynai su elektra, kad vėliau daryti saulės elektrinę ar mažos galios ŠS? Aišku smalsu ir įdomu sužinoti, kiek namas kWh sunaudoja šildymui, bet ar verta dėl to du metus eksperimentuoti? Juo labiau, kad vis tiek turėsite kažkokį papildo energijos generavimo šaltinį: saulės elektrinę arba mažos galios ŠS.

Aš labiausiai noriu geoterminio, nes jei jo iš karto nepadarysiu, tai vėliau nebegalėsiu daryti. Nebent gyventi be tvoros ir gerbūvio netvarkyti. Jei pasidaryti tvorą ir sutvarkyti gerbūvį, tai vėliau jau tikrai nekils rankos daryti ŠS. Juo labiau, kad ir gręžimo technikai nebus kaip įvažiuoti į sklypą.

Liks tik trys variantai: toliau šildytis elektra, statyti oras-vanduo ŠS arba montuoti saulės baterijas karštam vandeniui ruošti (bent šiek tiek sumažins namo išlaikymo kaštus), arba statyti saulės elektrinę. Toliau šildytis vien elektra - gana brangu, todėl apsimokėti įsirengti bent jau saulės kolektorius karštam vandeniui. Saulės elektrinė kainuoja panašiai kaip geoterminis, todėl aš už geoterminį. Aišku dar būtų gana nebrangus variantas: oras-vanduo. Bet šita sistema realiai vis tiek apie 6000 eurų kainuotų: 5000 eurus pats įrenginys ir dar apie 1000 eurų montavimas. O koks geresnis įrenginys atsieitų ir 7000 eurų.

Zinai posaki? neaiskink ka man daryti,nesakysiu tau kur eiti.. Buk malonus...

P.S tai kad tau net su geoterminiu gaunasi gerokai daugiau Is pradziu maniau kad va-cibulis turbut vienintelis PN pasistatys,dabar jau pradedu abejoti....

Kas suniui uodega pakels jei ne jis pats... 50 euru

Kas man daugiau gaunasi? Kažkaip galų nemoki suvesti. Padėsiu.

Mano namo su PHPP suskaičiuoti energijos poreikis apie 15,3-15,6 kWh. Neskaičiuoti šilumos tilteliai. Tarkime, kad dėl jų situacija pablogės iki 20 kWh. Namo plotas - 136 kv. 20x136 turime 2720 kWh.

ŠS COP būtų 4,7. Elektros kaina - 0,129 euro. Vadinasi 1 šildymo kWh kaina - 0,027 euro. 2720x0,027=73,44 euro. Sakiau, kad 50 eurų, bet vėliau pasitaisiau, kad 100 eurų. Turėtų būti apie 73 eurai. Taigi telpu.

Be to tikiuosi, kad namo sandarumas bus geresnis nei 0,4 (kitą savaitę darysime testą). Taip pat tikiuosi, kad realiai šilumos tilteliai nebus pliusiniai, t.y. neblogins situacijos. Todėl tikėtina, kad realius namo energijos poreikis bus apie 13-14 kWh. Metinis - 1768 arba 1904 kWh. Su geoterma toks energijos poreikis kainuotų 47,74 eurus arba 51,4 eurus. Telpu net gi į 50 eurų.

Bet tai ar bus gerai? As isivaizduoju kad siltam namui siurblys ilgiau stoves negu suksis,tai gausis kad termikas ant griztamo matuos stovincio vandens technineje patalpoje temperatura. Gal tada kazkaip reiktu kombinuoti ji su patalpos termiku,pvz nuo patalpos ijungti siurbli,o uzkilus griztamo temperaturai isjungti?