A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

Bet vis tiek nesupratau. Pasidaryti tik namo šildymą elektra ir daugiau nieko nedaryti? Ar visgi pasidaryti gręžinį tik ŠS nejungti? Jei namo šildymas tik elektra, kokią sistemą siūlote namo šildymui ir karšto vandens ruošimui? Namą šildyti per grindinį šildymą?

Jei viską patikėti elektrai, tai aukštesnės nei B klasės nelabai gaučiau. Nebent vėliau pasidaryčiau saulės fotovoltines baterijas ir gaminčiau elektrą arba bent jau baterijas karštam vandeniui ruošti. Arba daryti pavasarį ŠS ir tikėtis gauti 30 proc. valstybės dotaciją.

Teninis katilas grindiniam puikiai tiktu, kokiu 3kw. Valdymas elementarus, per termostata. Vanduo - boileriu, naudojant naktine energija.

Tuo pačiu klausimu ir aš dėl vitrinos mazgo. Nors į PN nepretenduoju, bet norisi pagal galimybes normaliai pasidaryti.

Prisegu profesionalų brėžinį: http://i.imgur.com/pTK5ATI.png (oranžinis, akytbetonio blokelis). Ties vitrina pirma blokelių eilė buvo pripjauta tiek, kad vitrinos slenkstis būtų minimalus ir gražiai grindų danga prieitų prie pat vitrinos. Klausimas dabar kaip geriausia būtų užpildyti tą tarpą tarp lango ir grindų betono? Užtektų XPS įklijuoti, kad galėčiau drąsiai klijuoti plyteles ir neatšoktų nieks? Tas tarpas ~15cm pločio ir ~5cm gylio.

Plytelės tokioje vietoje tikrai ne lengviausias variantas. Tai pagrindo deformacijoms jautriausia danga.
Šios jėgos nugalėti neįmanoma, t.y. sujungti stežkę su rostverku standžiai negalima. Reikia, kad stežkė būtų nepriklausoma nuo rostverko, jos negalima atremti ant rostverko.
Reikėjo daugiau pripjauti akytbetonio blokelį, ant jo padėti 3-4cm aukščio, 15cm pločio minkštos vatos, užkloti grindų plėvelės tęsiniu iki pat lango (garų barjeras) ir sudėjus daugiau armatūros užbetonuoti beveik iki pat lango paliekant tik 2-3 cm plyšį kompensacinei juostai/apšiltinimui įrengti. Po to plėvelę sujungti su langu lipnia juosta. Tokiu atveju stežkei pasėdus susplotų vata po stežke ir niekas neskiltų. Tas 15cm stežkės išsikišimas link vitrinos kabėtų ore, nesiremdamas į rostverką dėl vatos minkštumo. Šiuo atveju šioks toks pasėdimas nieko blogo nereikštų. Plytelės neskilinėtų. Dabartiniu atveju sunku kažką patikimo patarti. Lengviausia išeitis būtų ties stežkės pabaiga pakeisti apdailos rūšį įrengiant elastingą kompensacinę siūlę, bet gal tai ir ne sprendimas.

na pas mane 20cm nuo rostverko iki planuojamo grindų betono, galvojau apie minkštesnio EPS klojimą toje vietoje, nepagalvojau apie vatą

Man tai tok npatrauklus ir tiek. As mekstu estetiska vaizda o ne prielipas prie namo.
Papildyta:



bet pigu

Bandysime kazka improvizuoti. Mintis +- aiski.

Turiu vienos firmos pasiūlymą šildymui grynai elektra ir geoterminiu. Grynai elektra šildymo sistemos įrengimas su visais katilais kainuotų 1600 eurų (tik man karšto vandens boilerį 125 l įrašė, su 200 l boileriu kaina būtų apie 1800 eurų). Geoterminis su pasyvia vėsinimo funkcija man kainuotų 9636 eurų, be vėsinimo funkcijos 9036 eurus.

Namo šildymo poreikis bus: 20x136=2720 kWh. Karšto vandens poreikis būtų iki 6 kubų. 1 kubui pašildyti reikia 51 kWh energijos. Vadinasi per mėnesį 6 kubams karšto vandens pašildyti reikės 6x51=306 kWh. Per metus: 306x12=3672 kWh. Iš viso namo šildymui ir karšto vandens ruošimui per metus reikės apie 2720+3672=6392 kWh energijos.

Jei šildyčiau elektra, greičiausiai reikėtų imti "Namai" arba "Namai Plius" planą. Greičiausiai imčiau - Namai. Tokiu atveju man elektra per metus kainuotų: 6392x0,1085=693,53, t.y. 694 eurus. Mėnesis mokestis dar 34,68 eurai. Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas vien elektra man kainuotų apie 728 eurai.

Namo šildymas geoterminiu man kainuotų (imčiau paprastą dviejų laiko zonų tarifą) 2720x0,0256=69,632, t.y. 70 eurų. Karšto vandens paruošimas (tikiuosi, kad tokiu atveju COP būtų apie 3) kainuotų: 3672x0,04=146,88, t.y. 147 eurus. Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas geoterminiu man kainuotų: 217 eurų.

Jei imčiau geoterminį be vėsinimo funkcijos, tai skirtumas tarp elektros ir geoterminio įrengimo sudarytų 9036-1600=7436 eurus. Geoterminis palyginti su elektra man sutaupytų 728-217=511 eurų. Tokiu atveju geoterminis su grynai šildymu elektra susilygintų per 14,5 metų. Tebūnie per 15 metų. Kiek suprantu, tai geoterminis man tarnautų apie 20-25 metus. Tarkime, kad visgi kokius 20 metų. Vadinasi per ateinančius 5 metus geoterminis man sutaupytų 2555 eurus. Aišku čia nėra įvertinti galimi vienos ir kitos sistemos gedimai ar priežiūros/aptarnavimo kaštai.

Jeigu vertintume kokių 30 metų laikotarpį. Elektrinis katilas (apie 520 eurų) ir elektrinis boileris (apie 370 eurų) iš viso kainuotų apie 900 eurų. Juos įtariu, kad per 30 metų reikėtų pakeisti du kartus. Taigi katilai kainuotų apie 1800 eurų. Elektros būtų prisukta: 728x30= 21 840 eurų. Pridėkime katilus ir turime iš viso apie 21840+1800+1600=25 240 eurų.

Geoterminis. Įtariu, kad per 30 metų katilą reikėtų pakeiti tik 1 kartą. Jo kaina apie 5500 eurų. Vien elektros geoterminis man prisuktų: 217x30=6510 eurus. Geoterminio kaina 9036+5500+6510=21 046 eurai.

Vėlgi geoterminis sutaupo: 25 240 - 21 046 = 4194 eurus. Tikėtina, kad būtų geoterminio įrangos priežiūra, profilaktika, propilengliukolio papildymas ir t.t. Nežinau, bet visam tam ir pakaktų kokių 2000 eurų. Vadinasi, geoterminis vis tiek sutaupytų apie 2000 eurų. O jei geoterminis su pasyvia vėsinimo funkcija, tai būtų privalumas.

Kaip beskaičiuotum visos sistemos per ilgesnį laiko tarpą kainuoja labai panašiai. Bet viską patikėti vien elektrai baisu, nes vėliau geoterminio jau neįsirengsiu. Liks nebent tik oras-vanduo.

Kas ten televizijoj sake 50 euru metals ?

Būk malonus, kai cituoji mano paklodes (ir ne tik mano), pratrink tekstą. Bus pačiam ir visiems geriau.

O kas yra metals? Čia tokia muzika?

Jei turėjai mintyje metai, tai niekas dar neprarasta. Aš tikrai galiu pasiekti namo šildymą metams už 50 eurų. Ir jei dar kartą atidžiau pažiūrėtum TV laidą, tai pamatytum, kad aš sakiau: 50 eurų, bet labiau tikėtina 100 eurų.

Ir apie 50-100 eurų metams kalbėjau tik tuo atveju, jei namo šildymas bus geoterminis. Apie kitus šildymo šaltinius negalvojau.

30 eurų būtų, jei būtų malkos. Bet jas deginčiau ne savo name, o kaimynas degintų. Jis vis juokais sako, kad degins malkas, o man reikia tik prisijungti. Nieko nekainuos. Jei būtų centralizuoti šilumos miesto tiekimo tinklai tikrai jungčiausi. Pigiau ir būti negali.

Dėl tos miesto šilumos pigumo tai nebūčiau toks tikras, įdomu kiek tas šilumos apykaitos/apskaitos mazgas mažam namui kainuotų? Nebent miesto šilumos tiekėjas jį pastatytų savo sąskaita, tada jo, tikrai būtų patogumo ir pigumo (per ilgą periodą) optimalus variantas.

Tik dėl to, kad miesto trasa, jei tikrai būtų šalia (iki 20 m) atvedimas kainuotų kokius 500 eurų, galbūt - 1000 eurų. Štai ir jūsų šildymo sistemą.

Čia 101 proc. nieko nėra pigiau už centralizuota, jei jis prie pat namo. Tarkime gyveni kur Žvėryne ar pan. Tik centralizuotas. Pigiau nebus. Net malkos. Šiltam namui turiu galvoje.