Tęsiame diskusijas apie energiškai efektyvių namų statybas.
Ankstesnės temos apie energiškai efektyvius namus:
A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 32, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 03 - 2015 05
A klasės energinio naudingumo namai, Medžiagos, sistemos, architektūra 2015 02 - 2015 03
Pasyvus namas - 30 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 12 - 2015 02
Pasyvus namas - 29 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 10 - 2014 12
Pasyvus namas - 28 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 07 - 2014 10
Pasyvus namas - 27 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 05 - 2014 07
Pasyvus namas - 26 tema, Ekonomiskai efektyvus namas 2014 04 - 2014 05
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na - 25 tema
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)
1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
6. Knauf Free-Spanning Ceiling - kristinka_2010 lubos, pakabintos nebadant apšiltinto stogo
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui ne daugiau nei 15 kWh/m² per metus arba instaliuota šildymo prietaisų galia ne daugiau nei 10W/m².
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Plius vienas nerašytas reikalavimas. Norint savo namą sertifikuoti, kaip PN, statybas, reikia derinti su Vokietijoje esančiu PN institutu, dar nuo namo projektavimo stadijos, pastoviai jam mokant nustatytus mokesčius, kurie yra pakankamai dideli ir turint omenį, kad A++ namo reikalavimai yra aukštesni, kyla klausimas, ar tas sertifikavimas yra to vertas.
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)
PN aktuali fizikos abėcėlė:
Šildymo prietaisų galia ir šiluminiai nuostoliai matuojami vatais (W), kilovatais (kW)
Šilumos sąnaudos, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per tam tikrą pasirinktą laiko tarpą matuojami kilovatvalandėmis (kWh), už kilovatvalandes mokama energijos tiekėjams.
Trumpai:
galia - W, kW
energija - Wh, kWh
As pradedu galvoti, kad proto, darbo, iniciatyvos ir pinigines investicijos i silta nama nera labai prasmingos, jei siltam namui vistiek reikia identiskos kaip ir visu kitu kategoriju namui sildymo sistemos ir investiciju i sildymo sistema. Kokia prasme statyti nama absoliuciai sandaru, priinvestuoti i vatas, PU plokstes, PU dangas, sandarinimo juostas, langus, duris t.t., ir vistiek sukisti ta pacia pinigu suma i grindini sildyma, katiline, ŠS, grezinius, koletorius, silumos reguliatorius t.t. Mano manymu, cia yra nearti dirvonai, namui kurio silumos poreikis yra 100 sezonui, 25.000 inesticija i sildymo sistemu irengima atrodo visiskai nelogiska.
QUOTE(bruonius @ 2015 05 31, 12:55)
25.000 inesticija i sildymo sistemu irengima atrodo visiskai nelogiska.
butu logiska jei nors kokia dali finansuotu valstybe, tada butu interesas energija taupyt...
mes irgi apsisprendimo busenoj: vyras nori geotermos arba nibe exhaust siurblio, o mano manymu paprastas elektrinis peciukas uz kelis tukst...
QUOTE(mamaSandra @ 2015 05 31, 12:14)
mes irgi apsisprendimo busenoj: vyras nori geotermos arba nibe exhaust siurblio, o mano manymu paprastas elektrinis peciukas uz kelis tukst...
Kodėl jūs už elektrą? Jei iš karto nepasidarysite gręžinio, vėliau galėsite pasidaryti? Aš vėliau negalėsiu. Nebent du po 50 metrų daryri. Bet vienas 90 metrų būtų pigesnis. Kodėl jūsų vyras už geoterminį?
As is dalies sutinku vien todel kad daug kas pamirsta pacia esme, PN namas turetu but 10-15% brangesnis nei STR. Aisku jai tiesiog pildai uzgaidas kazkokias svajones cia kitas klausimas..
QUOTE(bruonius @ 2015 05 31, 11:55)
As pradedu galvoti, kad proto, darbo, iniciatyvos ir pinigines investicijos i silta nama nera labai prasmingos, jei siltam namui vistiek reikia identiskos kaip ir visu kitu kategoriju namui sildymo sistemos ir investiciju i sildymo sistema. Kokia prasme statyti nama absoliuciai sandaru, priinvestuoti i vatas, PU plokstes, PU dangas, sandarinimo juostas, langus, duris t.t., ir vistiek sukisti ta pacia pinigu suma i grindini sildyma, katiline, ŠS, grezinius, koletorius, silumos reguliatorius t.t. Mano manymu, cia yra nearti dirvonai, namui kurio silumos poreikis yra 100 sezonui, 25.000 inesticija i sildymo sistemu irengima atrodo visiskai nelogiska.
QUOTE(*** @ 2015 05 31, 16:01)
As is dalies sutinku vien todel kad daug kas pamirsta pacia esme, PN namas turetu but 10-15% brangesnis nei STR. Aisku jai tiesiog pildai uzgaidas kazkokias svajones cia kitas klausimas..
Ir as anaiptol nesakau, kad nereikia statyti siltu, sandariu namu, kryptis yra labai teisinga, tiesiog akivaizdu, kad rinkoje atsirado prielaidos isskirtinai šiltam namui skirtai šildymo sistemai sukurti. Idomu, gal tokia iranga jau yra sukurta, ar Europoje vis tebesiblaskoma tarp standartiniu sildymo prietaisu? Mes Lietuvoje esame salyginai salto klimato zonoje, bet ka daro vokieciai, irgi tebeskiria 10% namo vertes sildymo sistemu irengimui?
QUOTE(bruonius @ 2015 05 31, 11:55)
Mano manymu, cia yra nearti dirvonai, namui kurio silumos poreikis yra 100 sezonui, 25.000 inesticija i sildymo sistemu irengima atrodo visiskai nelogiska.
100 eurų tik tuo atveju, jei šilumos šaltinis - geoterminis. Elektra būtų apie 350 eurų. Bet yra ne tik namo šildymas, bet ir karšto vandens ruošimas.
Kažkada skaičiavau, bet galiu dar kartą pasidalinti. Pagal PHPP mano namo energijos poreikis yra 15,3-15,6 kWh. Tokiu atveju būtų 136x15,6=2122 kWh energijos. Tačiau skaičiuojant su PHPP nevertinti šilumos tilteliai. Jie gali būti ir teigiami, ir neigiami. Imkime prastesnę situaciją, kad šilumos tilteliai bus neigiami ir situaciją pablogins iki 20 kWh. Tokiu atveju man namo šildymui per metus reikės 136x20=2720 kWh.
Vien šildymas elektra kainuotų 2720x0,129=351 eurą. Geoterminiu, kurio COP 4,7 būtų 75 eurai.
Pašildyti kubą šalto vandens reikia apie 51 kWh (skaičiuojama, kad vanduo pašildomas nuo +10 iki +55 laipsnių). Dabar bute sunaudojame 3-4 kubus karšto vandens. Sako, kad name suvartojimas išauga. Nežinau kiek, bet įtariu, kad bus apie 5-6 kubai. Tebūnie 6 kubai. Karštam vandeniui paruošti reikės 6x12x51=3672 kWh energijos.
Karštą vandenį elektra paruoštumėme 3672x0,129=474 eurus. Geoterminiu vandens paruošimas kainuotų apie 158 eurus (skaičiavau, kad karštą vandenį siurblys ruoš 3 siekiančiu COP).
Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas kainuotų:
elektra - 825 eurus per metus
geoterminiu - 233 eurai per metus.
Geoterminis per metus sutaupytų 592 eurus.
Viena firma man geoterminį be pasyvios vėsinimo funkcijos įrengtų už 8320 eurus (90 gręžinys, kolektoriaus atvedimas iki katilinės, montavimas katilinėje variu ir Alpha Innotec siurblys, kurio COP 4,7). Kita firma viską padarytų už maždaug 9139 eurus.
Dėl pirmos firmos abejoju, nes ji (geošiluma) man negirdėta ir bijau, kad broko neįkištų. Bet tarkime, kad ji įrenginės geoterminį už 8320 eurus.
Elektrinis katilas kainuotų 513 eurų. Karšto vandens katilas kainuotų apie 370 eurų. Montavimas su papildomom detalėmis kainuotų kokius 500 eurų. Iš viso šildymas elektra kainuotų 1383 eurų.
Kainos skirtumas tarp geoterminio (8320 eurai) ir šildymo elektra (1383 eurai) būtų 6937 eurai. Geoterminis per metus sutaupo 592 eurus. Taigi geoterminis ir šildymas elektra susilygintų per 6937/592=11,7, t.y. 12 metų. Aišku sunku įvertinti galimus gedimus ar šiaip privalomą techninę priežiūra, bet geoterminis turėtų tarnauti apie 20-25 metus. Tarkime, kad 20 metų. Vadinasi per likusius 8 metus jis mums uždirbs 8x592=4736 eurus. Už panašią sumą bus galima nupirkti naują šilumos siurblį. Vadinasi net ir itin šiltame name geoterminis labiau apsimoka nei grynai elektra.
Man tik klausimas imti pasyvią vėsinimo funkciją ar ne ir su kuria firma susidėti (pigesne ar brangesne)?
QUOTE(cibulis @ 2015 05 31, 17:45)
100 eurų tik tuo atveju, jei šilumos šaltinis - geoterminis. Elektra būtų apie 350 eurų. Bet yra ne tik namo šildymas, bet ir karšto vandens ruošimas.
Kažkada skaičiavau, bet galiu dar kartą pasidalinti. Pagal PHPP mano namo energijos poreikis yra 15,3-15,6 kWh. Tokiu atveju būtų 136x15,6=2122 kWh energijos. Tačiau skaičiuojant su PHPP nevertinti šilumos tilteliai. Jie gali būti ir teigiami, ir neigiami. Imkime prastesnę situaciją, kad šilumos tilteliai bus neigiami ir situaciją pablogins iki 20 kWh. Tokiu atveju man namo šildymui per metus reikės 136x20=2720 kWh.
Vien šildymas elektra kainuotų 2720x0,129=351 eurą. Geoterminiu, kurio COP 4,7 būtų 75 eurai.
Pašildyti kubą šalto vandens reikia apie 51 kWh (skaičiuojama, kad vanduo pašildomas nuo +10 iki +55 laipsnių). Dabar bute sunaudojame 3-4 kubus karšto vandens. Sako, kad name suvartojimas išauga. Nežinau kiek, bet įtariu, kad bus apie 5-6 kubai. Tebūnie 6 kubai. Karštam vandeniui paruošti reikės 6x12x51=3672 kWh energijos.
Karštą vandenį elektra paruoštumėme 3672x0,129=474 eurus. Geoterminiu vandens paruošimas kainuotų apie 158 eurus (skaičiavau, kad karštą vandenį siurblys ruoš 3 siekiančiu COP).
Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas kainuotų:
elektra - 825 eurus per metus
geoterminiu - 233 eurai per metus.
Geoterminis per metus sutaupytų 592 eurus.
Viena firma man geoterminį be pasyvios vėsinimo funkcijos įrengtų už 8320 eurus (90 gręžinys, kolektoriaus atvedimas iki katilinės, montavimas katilinėje variu ir Alpha Innotec siurblys, kurio COP 4,7). Kita firma viską padarytų už maždaug 9139 eurus.
Dėl pirmos firmos abejoju, nes ji (geošiluma) man negirdėta ir bijau, kad broko neįkištų. Bet tarkime, kad ji įrenginės geoterminį už 8320 eurus.
Elektrinis katilas kainuotų 513 eurų. Karšto vandens katilas kainuotų apie 370 eurų. Montavimas su papildomom detalėmis kainuotų kokius 500 eurų. Iš viso šildymas elektra kainuotų 1383 eurų.
Kainos skirtumas tarp geoterminio (8320 eurai) ir šildymo elektra (1383 eurai) būtų 6937 eurai. Geoterminis per metus sutaupo 592 eurus. Taigi geoterminis ir šildymas elektra susilygintų per 6937/592=11,7, t.y. 12 metų. Aišku sunku įvertinti galimus gedimus ar šiaip privalomą techninę priežiūra, bet geoterminis turėtų tarnauti apie 20-25 metus. Tarkime, kad 20 metų. Vadinasi per likusius 8 metus jis mums uždirbs 8x592=4736 eurus. Už panašią sumą bus galima nupirkti naują šilumos siurblį. Vadinasi net ir itin šiltame name geoterminis labiau apsimoka nei grynai elektra.
Man tik klausimas imti pasyvią vėsinimo funkciją ar ne ir su kuria firma susidėti (pigesne ar brangesne)?
Kažkada skaičiavau, bet galiu dar kartą pasidalinti. Pagal PHPP mano namo energijos poreikis yra 15,3-15,6 kWh. Tokiu atveju būtų 136x15,6=2122 kWh energijos. Tačiau skaičiuojant su PHPP nevertinti šilumos tilteliai. Jie gali būti ir teigiami, ir neigiami. Imkime prastesnę situaciją, kad šilumos tilteliai bus neigiami ir situaciją pablogins iki 20 kWh. Tokiu atveju man namo šildymui per metus reikės 136x20=2720 kWh.
Vien šildymas elektra kainuotų 2720x0,129=351 eurą. Geoterminiu, kurio COP 4,7 būtų 75 eurai.
Pašildyti kubą šalto vandens reikia apie 51 kWh (skaičiuojama, kad vanduo pašildomas nuo +10 iki +55 laipsnių). Dabar bute sunaudojame 3-4 kubus karšto vandens. Sako, kad name suvartojimas išauga. Nežinau kiek, bet įtariu, kad bus apie 5-6 kubai. Tebūnie 6 kubai. Karštam vandeniui paruošti reikės 6x12x51=3672 kWh energijos.
Karštą vandenį elektra paruoštumėme 3672x0,129=474 eurus. Geoterminiu vandens paruošimas kainuotų apie 158 eurus (skaičiavau, kad karštą vandenį siurblys ruoš 3 siekiančiu COP).
Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas kainuotų:
elektra - 825 eurus per metus
geoterminiu - 233 eurai per metus.
Geoterminis per metus sutaupytų 592 eurus.
Viena firma man geoterminį be pasyvios vėsinimo funkcijos įrengtų už 8320 eurus (90 gręžinys, kolektoriaus atvedimas iki katilinės, montavimas katilinėje variu ir Alpha Innotec siurblys, kurio COP 4,7). Kita firma viską padarytų už maždaug 9139 eurus.
Dėl pirmos firmos abejoju, nes ji (geošiluma) man negirdėta ir bijau, kad broko neįkištų. Bet tarkime, kad ji įrenginės geoterminį už 8320 eurus.
Elektrinis katilas kainuotų 513 eurų. Karšto vandens katilas kainuotų apie 370 eurų. Montavimas su papildomom detalėmis kainuotų kokius 500 eurų. Iš viso šildymas elektra kainuotų 1383 eurų.
Kainos skirtumas tarp geoterminio (8320 eurai) ir šildymo elektra (1383 eurai) būtų 6937 eurai. Geoterminis per metus sutaupo 592 eurus. Taigi geoterminis ir šildymas elektra susilygintų per 6937/592=11,7, t.y. 12 metų. Aišku sunku įvertinti galimus gedimus ar šiaip privalomą techninę priežiūra, bet geoterminis turėtų tarnauti apie 20-25 metus. Tarkime, kad 20 metų. Vadinasi per likusius 8 metus jis mums uždirbs 8x592=4736 eurus. Už panašią sumą bus galima nupirkti naują šilumos siurblį. Vadinasi net ir itin šiltame name geoterminis labiau apsimoka nei grynai elektra.
Man tik klausimas imti pasyvią vėsinimo funkciją ar ne ir su kuria firma susidėti (pigesne ar brangesne)?
Gero daikto pigaus nebuna. arba imi gera, bet brangiai, arba pigiai perki loterijos bilieta. Jei tau sekasi loterijoje, imk pigiau. As del 600 vesinimo funkcijai net nesvarstyciau, tai ne ta suma, del kurios verta butu abejoti. Imi su visomis funcijomis, jei nenaudosi, tai anoks cia nuostolis. As netaupyciau nei irangos, nei irengeju saskaita.cia ne ta vieta, kur gali rizikuoti.
As kazkada planavau montuotis saules kolektorius karstam vandeniui ruost, duju katila rinkaus pritaikyta saulei kuris butu kainaves +4-5t lt brangiau su didesne akumuliacine, pacia sistema wolfo butu pastada dar uz 12-15t litu, viso apie 25k investicija. Reziume pasitaciau katila su integruotu greitaeigiu boileriu ir visu kondensaciniu dumtraukiu kainavo 6k lt (cia nera pigiai).
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Tureciau visiskai plokscia stoga kaip Mintas, susukciau vandens slangos gera gabala ir visa vasara siltas vanduo butu nemokamai
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Tureciau visiskai plokscia stoga kaip Mintas, susukciau vandens slangos gera gabala ir visa vasara siltas vanduo butu nemokamai
QUOTE(cibulis @ 2015 05 31, 16:45)
Pašildyti kubą šalto vandens reikia apie 51 kWh (skaičiuojama, kad vanduo pašildomas nuo +10 iki +55 laipsnių). Dabar bute sunaudojame 3-4 kubus karšto vandens. Sako, kad name suvartojimas išauga. Nežinau kiek, bet įtariu, kad bus apie 5-6 kubai. Tebūnie 6 kubai. Karštam vandeniui paruošti reikės 6x12x51=3672 kWh energijos.
Karštą vandenį elektra paruoštumėme 3672x0,129=474 eurus. Geoterminiu vandens paruošimas kainuotų apie 158 eurus (skaičiavau, kad karštą vandenį siurblys ruoš 3 siekiančiu COP).
Karštą vandenį elektra paruoštumėme 3672x0,129=474 eurus. Geoterminiu vandens paruošimas kainuotų apie 158 eurus (skaičiavau, kad karštą vandenį siurblys ruoš 3 siekiančiu COP).
QUOTE(*** @ 2015 05 31, 18:00)
As kazkada planavau montuotis saules kolektorius karstam vandeniui ruost, duju katila rinkaus pritaikyta saulei kuris butu kainaves +4-5t lt brangiau su didesne akumuliacine, pacia sistema wolfo butu pastada dar uz 12-15t litu, viso apie 25k investicija. Reziume pasitaciau katila su integruotu greitaeigiu boileriu ir visu kondensaciniu dumtraukiu kainavo 6k lt (cia nera pigiai).
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Ką tuo norėjai pasakyti? Nelabai supratau.
QUOTE(*** @ 2015 05 31, 19:00)
As kazkada planavau montuotis saules kolektorius karstam vandeniui ruost, duju katila rinkaus pritaikyta saulei kuris butu kainaves +4-5t lt brangiau su didesne akumuliacine, pacia sistema wolfo butu pastada dar uz 12-15t litu, viso apie 25k investicija. Reziume pasitaciau katila su integruotu greitaeigiu boileriu ir visu kondensaciniu dumtraukiu kainavo 6k lt (cia nera pigiai).
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Tureciau visiskai plokscia stoga kaip Mintas, susukciau vandens slangos gera gabala ir visa vasara siltas vanduo butu nemokamai
Siuo metu isnaudojam ~12L salto vandens, kiek butent karsto neaisku, uz dujas mokejau balandi 12eur, geguze 15eur. Daznai leidziam vonias nes vaikai mazi..
Taigi kada man saules energija atsipirkinetu mokant grubiai apie 150 - 180eur uz karsta vandeni i metus?
Tureciau visiskai plokscia stoga kaip Mintas, susukciau vandens slangos gera gabala ir visa vasara siltas vanduo butu nemokamai
siandien dujos yra vienareiksmiskai pigiausia ir optimaliausia sildymo priemone. maziausiai investiciju, nulis darbo, o silto namo poreikis silumai yra juokingai mazas, atitinkamai saskaitos uz dujas irgi yra juokingai mazos.
As labai rimtai svarstau ant stogo uzkelti saules baterijas vien tik siltam vandeniui ruosti. siuo metu visa sistema kainuoja ~1900EUR, boilerio keisti nereikia. Kadangi mes isnaudojam apie 13-15m3 vandens per menesi, is ju tikrai 50% yra sildomas, tai sita investicija atsipirktu gan greitai. o jei prie namo butu privestos dujos, net nesvarstyciau, salia KKK jau senai stovetu duju kondensacinis katilas.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 05 31, 19:14)
Ką tuo norėjai pasakyti? Nelabai supratau.
norejo pasakyti, kad saules kolektoriu irengimas yra netikslingas, kai i metus moki 150EUR uz silto vandens ruosima dujomis.
QUOTE(bruonius @ 2015 05 31, 18:24)
o jei prie namo butu privestos dujos, net nesvarstyciau, salia KKK jau senai stovetu duju kondensacinis katilas.
Man dujos prie pat sklypo. Bet katilinėje nėra lango, o dėl priešgaisrinių reikalavimų jo reikia. Dabar lango jau tikrai nepjausiu. Vadinasi dujinio katilo negaliu statyti katilinėje. Nebent virtuvėje, bet ir tai nesąmonė.
Dar dujiniam katilui reikalingas ventiliacija. Realiai daromas ventiliacinis kaminėlis. O aš nenoriu šalčio tilto.
Vienintelis variantas būtų toks - dujų katilą pastatyti lauko sandėliuke. Bet jis nėra šiltas ir nežinau ar čia gera mintis. Ar statomi dujų katilai nešildomame lauko sandėliuke?
