Stogas nuo A iki Ž / 10 tema

Tai pro apačią irgi kvėpuoja. Pro plėvelę... oro ten daugiau nei pakanka
Tai kaip pats kutaip galvuji daryt?

Nžn kaip daryt, pas mane jau pridaryta... Reiks pas konstruktorius eit pasikonsultuot...
Logiška būtų, pagal mano brėžinį žiūrint: kad tarp viršutinių grebėstų (ties kraigu) palieki kokį 5cm ir tarp pačios skardos viršūnių 5cm... tada dedi tą ventiliacinę kraigo juostą ir skardinį kraigą... pagal mano trapecinį profilį tada gaunasi, kad žymiai daugiau oro patenka iš po skardos lauk per viršų...

Ne ekspertas, bet nustebino pirmas ir antras laštakiai.
Mano supratimu pirmo laštakio vaidmenį atlieka plėvelė kuri įsileidžia į lovį. jos paskirtis kondensatą nuleistį į lietaus nuvedimo sistemą, kam ten laštakis? kaip jis bus jungiamas su plėvele? Ar tikrai to reikia?
Antrasis laštakis uždengia plėvelę ir nuveda vandenį į lovį, tarp laštakio ir plėvelės esantis tarpas užtikrina oro cirkuliaciją tarp dangos ir plevelės.
Pas mane stogo nuolydis ~15, išilginius grebėstus (makaronus) dariau 30mm aukščio.
Ventiliacinių kaminėlių nedariau. Patikino, kad nereikia, nes ventiliuosis per kraigus (keturšlaitis) ten sudėjau ventiliacinę kraigo juostą.

https://ritandra.fil...1...p;h=&crop=1

Taip teisingai, per pirmą laštakį pas mane tokiu būdu nuvarvės kondensatas į lataką, kadangi plėvelė priklijuota prie pirmojo laštakio vos ne trim juostom, tai manau jai nuo ten atšokt šansų nėr... http://www.part.lt/i...ada87800460.jpg Nepatiko man tas difuzinės nuvedimas į lataką šiaip palaidai, todėl nusprendžiau padaryt su dvigubu laštakiu... vienas forumietis įgyvendinęs dvigubą laštakį irgi, dėjo čerpes...
Pagal mano skardos "Budmat" instrukciją http://www.budmat.lt...instrukcija.pdf irgi toks sprendimas yra, tik čia joje nieko nerodo apie difuzinės priklijavimą prie laštakio...

Būtent sukabindamas tiksliu atstumu pirmą ir antrą laštakį užtikrinsiu, kad tas tarpas (tiksliau anga) bus stabili ir plėvesuojanti plėvelė nemaišys...

Pas mane 12-13 laipsnių ir mane tikino kad užteks to 1cm plyšio palikto kraige tarp viršutinių grebėstų/skardos... Statybos darbų vadovas - konstruktorius tik sakė, kad nedėt tos kraigo juostos, nes užsineša ji uždulka ir tada ta cirkuliacija sumažėja... nors pats taip padarė tipo geriausia būtų be jos, tik palankstyt skardinį kraigą kad prigultų geriau prie profilio ir mažiau paplaktų vandens ar pan...
Kažkaip nepatikėjau... Pradėjau googlint ir radau ne vieną stogo montavimo instrukciją kur rašo: "Pagal standartą DIN 4108 karnize esančio ventiliacinio kanalo skerspjūvio
plotas (jeigu pirminio sluoksnio medžiagos gamintojas nerekomenduoja daugiau) turi būti ne mažesnis kaip 0,2 % jam priklausančio stogo ploto, bet ne mažesnis kaip 200 cm² vienam (1) stogo pločio metrui."
Dėl kraigo rašo skirtingai: vienur, kad 0,5%, kitur, kad per pus mažiau nei, kad karzine, bet visur reziumuoja, kad nemačiau nei 50cm² vienam (1) stogo pločio metrui.
Visa šitai buvo parašyta ir mano minėtoj Budmat instrukcijoj, tik kad aš ją anksčiau buvau radęs lenkiškai... ir tik šiandie radau lietuviškai... Dar kas rašoma, kad "panaudojus populiarius tarpiklius, žymiai susilpninamas po stogo danga esančios ertmės vėdinimas ir tuo pačiu sutrumpėja stogo eksploatacijos laikas." Dar tai, kad skardos profilio forma neskaičiuojama kaip ventiliacijos plotas... Logiška, kad jei karnize užkiši tarpą ar jei kraige dedi ventiliacinę kraigo juostą, žymiai mažini oro judėjimą... (ypač kai ji užsineša, kaip ir kiti tankūs sietai...)

Taigi įvertinus tai, savo atveju teks daryt tarp pirmo ir antro laštakio minimum 2cm tarpą, o kraige padarysiu ~4cm tarpą tarp viršutinių grebėstų, kad ir uždėjus kraigo juostą ateičiai būtų rezervas ir liktų nemažiau 50cm² vienam stogo pločio metrui (vienam šlaitui)...

Tamstos atveju keturšlaitis kraigas ir grebėstai per visą ilgį nesiliečia (kaip mano atveju), o sueina grebėstai tik galais, todėl lieka didesnis tarpas, be to jei gerai matau kraige skardos profilis irgi neprileistas prie pat viršūnės, lieka kokie 2-3cm iki viršūnės, čia vėl didesnis tarpas nei pas mane (vietom beveik susiliečia) gaunas... Todėl gal ir išpildomas tas minimumo reikalavimas

p.s. daug kur rašo, kad dažnai padaroma klaida: difuzinė nukara prieš lataką ir taip vanduo ten stovi ir plėvelė greičiau sudyla... mano atveju toks nukarimas gavosi (neaišku ar dėl per mažai įtemptos plėvelės ar dėl to, kad tarpas tarp gegnių 120cm ar kad kol buvo be skardos vėjas šiek tiek pratampė...) prieš pirmąjį laštakį, nors klijuojant plėvelę prie laštakio buvo stipriai tempiama... Stogas be pakalimų, todėl toks nukarimas (plėvelės prakiurimas) su laiku pradėtų drėkint polistirolą (nors jį darysiu su nuolydžiu nuo namo), tinką ar sieną... tokio įdubimo sumažinimui sugalvotas sprendimas: pirmajį laštakį paspaust stipriai žemyn ir įspraust plastikinio vamzdžio dalį tarp grebėsto ir laštakio ir užfiksuojant jį dviem medvarščiais (vienas vamzdžio viduj, kitas šalia - išorėj) per grebėsto viršų... Plastikinis vamzdis pasirinktas dėl to, kad ilgaamžiškiau nei koks medinis pagaliokas http://www.part.lt/i...dbf9ea44848.jpg

O Venecija. Raštas toks pat, kaip mano Finnera. Viai gražiai žiūri. Dabar jau baigėm visus 4 šlaitus.

Dėl pirmojo laštakio - įdėja gera, sutinku. dėl prilipimo- rašote jog trim juostom. juosta ant juostos nesiskaito juk čia gros sąlytis plėvelės su lipnia juosta ir sąlytis lipnios juostos su laštakiu. Na reik manyti laikys.
Pas jus gan didelis aukštis nuo plėvelės iki viršutinio taško ant kurio montuosis danga.
Dėl ventiliacijos mane ramino, kad šaltas stogas neturės daug drėgmės ir kondensato, nežinia kiek tame tiesos. Kitas variantas jums - daryti ventiliacinį kaminėlį?

Venecijos tik instrukcija, jei atidžiai skaitėt, mano trapecinis profilis..
Dėl prilipimo, tai ne visos trys juostos viena ant kitos dėl to ir laštakio atkarpa guldoma ant gegnės buvo 10cm, toj atkarpoj tilpo: dvipusė butilinė juosta tarp plėvelės ir laštakio, poto difuzinės galas irgi buvo su gamykline difuzinės lipnia juosta ir pabaigoj, kaip matosi foto ant difuzinės galo viršaus užklijuota trečia
Dėl tarpo kraige šnekėjau su stogdengiu, geranoriškai sutiko jį padidint (nukirpt dalį skardos galo ir pasiaurint virsutinį grebėstą) ir visai problemos tame nematė, dėl 2cm tarpo karnize padarymo tarp laštakių irgi neprieštaravo
Kad tik tokis geras būtų kai atsiskaitinėt metas ateis
p.s. dėl ventiliacijos kaminėlių, tai ne ačiū, nenoriu jokių atsikišimų stoge, pas mane ant stogo nebus nei antenos, nei kamino, nei kaminėliu nei kt... Kiekvienas daiktas ant stogo yra padidintos rizikos veiksnys apačioje esančiom patalpom ir šiaip nesiderins...

Na bent žaibolaidį....
Pas mane kol kas irgi nieko. bet vienas kaminėlis su laiku turėtų atsirasti.

Kaimynų TV antenos aukščiau mano stogo...

Apie dvitėjes gegnes, molines čerpes ir kitus stogo dalykus.

Stogo šiltinimas vata. Keletas įdomių ir naujoviškų sprendimų.

sveiki, ar ka esate girdeje apie Creaton Titania keramikines cerpes? Kokia jusu nuomone apie jas? Niekaip neapsisprendziame dvejojame tarp Creaton Titania, Wienerberger Alegria 9?

Sveiki,
Atėjo laikas rinktis stogą, buvome nusprendę dėtis beasbestinį šiferį, kadangi stogo nuolydis tik 10°, teko atmesti tokį variantą, liko skarda, čerpių imitacijos ar trapecinio profilio nuolydžio taip pat neužtenka, tuomet lieka tik klasikinis? Gal kas iš žinovų patars? Ir be Ruukki yra kokių dar gerų gamintojų? Niekur nerandu. Ačiū