Nemokamos Taro konsultacijos

jei zmogus tikrai suklydo, jis gailesis, atsiprasys ir stengsis duagiau tiap nesilegti....
taip, visi mes zmones...
bet jei samoningai viska darai?
kaip kad mano atveju.... nesakau kad jis ejo pas kitas - gal ir ejo, bet nepagavau, nemaciau, bet susitarimai susitikti atspausdinti, telefono isklotines kur jis skambineja visokiom lakudrom - pries akis... ir but tokiam bukam kad naudoti tokiems reikalams tel. nr uz kuri as moku ... as neverciau jo taip elgtis, jei kas negerai - turi kojas ateiti, burna ir liezuvi pasakyti... nors ka cia sakysi, kai santuoka , kuri jau penki metai gyvuoja, preleista atskiruose kambariuose? nesuprantu, kodel nedave skyrybu pries keleta metu? dabar sutiko eiti pas teisinka... labai tikiuos kad si parodija baigsis....

atsiprasau kad nuklystu vis i save, viskas dar taip sviezia... pasistengsiu uzsiciaupti....
tieisog uzsukau paprasyti kad paklaustu kortu ka jos sako apie mano situacija, o cia, ziuriu, labai panasus isgyvenimai....

Vakare kaip Jūsų sūnus?

Tvarkau vonią ir prisiminiau S. Browne knygą "Palaiminimai iš anapus". Nežinau, ant kiek tai tiesa, bet toje knygoje ji teigia, kad visi mes prieš ateidami į žemę susidarome gyvenimo planą ir visi iki vieno žmonės į mūsų gyvenimus ateina mūsų pamokyti- vieni moko mus meilės, atsakomybės, atjautos ir t.t., o kiti, tokie, kaip mano atveju, be visų šitų dalykų (šis žmogus, nors dabar gali ir atrodyti keista, tikrai išmokė mane būti ramesne, būti pakantesne, pastatyti save į kito vietą, pirma galvoti apie kitą, tik paskui apie save. Galų gale išmokė mylėti besąlygiškai- kai, atrodo, dėl to žmogaus padarytum viską- perplauktum vandenynus, prasikastum kiaurai žemės rutulį, stotum prieš Napoleono armiją, jei ji bandytų pakenkti tam mylimam žmogui) dar ir moko mane, kad reikalui esant galiu būti stipresnė, nei kada būčiau apie save pagalvojusi. Tai yra mano gyvenimo pamokos ir jas man reikia priimti. Šiaip ar taip- aš pati jas pasirinkau prieš ateidama čia į žemę, o pasirinkau tam, kad tai padėtų man tobulėti dvasiškai.

Viskas gerai.
Jūsų vyrui turbūt tiesiog patogu taip gyventi...
Visi išgyvenimai, visos patirtys ir skausmas mus stiprina ir grūdina - "kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais"
Ir aš tos pačios nuomonės - gyvenk kaip nori, tai tavo gyvenimas, tavo teisė,bet aš nuo to atsiriboju. Tikiuosi jūs rasite stiprybės atsiriboti nuo savo vyro ir atsitiesti, pradėti pagaliau džiaugtis gyvenimu. Labai jums to linkiu

P.S. Tik dabar, praėjus daug metų po mano skyrybų ir kai to žmogaus nebėra gyvųjų tarpe, galiu pasakyti jam ačiū. Jis vienas didžiausių mano gyvenimo mokytojų. Be to ką patyriau praeityje nebūčiau turėjusi tai ką turiu dabar (džiaugsmą, laimę, meilę). tai labai pakeitė mane pačią, mano vertybes, mano mąstymą. Viskas kas vyksta turi vykti, ir mes turime priimti tas pamokas ir jas išmokti. Be praeities pamokų nežinau kaip išgyvenčiau šiuo metu gyvenimo pateiktas man pamokas (Amariliai žino apie ką aš) ir visos praeities negandos atrodo juokingai prieš dabartinius gyvenimo iššūkius. Taigi stiprybės, kantrybės mokantis gyvenimo pamokas

Andro, tikiuos kad viskas baigsis laimingai, kad jam ateis sąmonės prašviesėjimas. O kas man belieka, tik tikėtis....

Dėl neištikimybės -kai ateis skaudus skausmingas kankinantis žudantis suvokimas kad kito žmogaus elgesys su manim priklauso nuo manes ,tai yra aš pati atsakinga ( ne kalta) už tai taip jis elgiasi su manim -prasidės gijimas ir kilimas iš dugno..Aš tai savigydai palaikau tam tikras keršto formas bet man būtu priimtina tik finansinil nuskausminimo forma ir skausminciau jo pinigine.kai vyras jaučia kalte gali bugi dosnus tai feikia susišluoti sumele ir paridyri duris arba savo kulnus.jeigu nesi vyrui ta kuria bijo prarasti bijo tai belieka logiškai mastyti.
Beje mmeda skyrybu nedave nes pati nenorejote save apsigaudinejote jam buvo patogu dabar matyt jau prieita riba

Dabar jau aš įsiterpiau..paryškinau išsakytas mintis, ir paklausiu: o tu nori, kad jis iš tiesų mirtų? ar žinai, kad mintys labai labai galingos? tik laiko klausimas kada jos realizuojasi, bet jos tikrai realizuojasi, ar jeigu taip įvyktų, nepradėtum po kurio laiko kaltint save, kad tu būtent to norėjai? nepaisant, kad jūsų santykiai žlugo, nepaisant, kad jūs nebūsit su tuo žmogumi, bet esmė, kad tos atrodo dabar tokioj būsenoje išsakytos mintys, isivaizduojant kaip jis guli karste, jos išsipildys? ar jau tau jokio skirtumo koks jo bus tolimesnis gyvenimas, ar jis laimingai gyvens, ar mirs...
Ką norėjau savo postu pasakyti, tai, kad nereikia keršto, nereikia linkėti įsivaizduoti perteikti negatyvą, gyvenimas/likimas sudėlioja viską. Savo skausmą reikia išgyventi, kaip - viskas priklauso tik nuo jusu..kuo mažiau negatyvo, kuo mažiau pykčio, neapykantos...sunku, nelengva..bet įmanoma... (kalbu iš tikros savo patirties)....

norejau, buvau daiktus susikrovus iseiti, neisleido, sake pabuti, nurimti... jo mama didele itaka padare - labai gerbiu vyrensiu zmoniu amziu ir patirti... bet zadetu pokalbiu nebuvo, permainu santykiuose nebuvo... o as bandziau viska - ir grazius pokalbius, ir asaras ir isterijas ir rekimus... siuliau eiti pas poru psichologa... nieko jis nenorejo, nieko nedare, nesistenge.... as vis pabandydavau, bet..... tik dar labiau klimpau i depresija... kai pradejau atsitiesti draugu pagalba, pradejau kitiap i viska ziureti, pradejau mokintis, dirbti su savimi, uzsiimti savianalize.... jam visa tai kele tik juoka, sakydavau - sukam savais keliais, bus abiem geriau.. jo atsakymas budavo - kai man bus blogai as pasakysiu... ir kaip as anksciau neizvelgiau tokio egoistiskumo? kai jam reikes, turesiu iseiti.... o kur as? kur mano poreikiai? nerupejo jam nei moraline, nei emocine nei financine seimos gerove. Viska uzkrove man ir savo mamai. Pats jis - dirba, mokinasi -pavarges ir t.t. Visi kiti tik kazko nori is jo. prie dukros auginimo neprisidejo nei finansiskai nei kaip kitiap. dabar pradejo tik daugiau bendrauti.... bendrauja graziai, gal del to sirdi ir spaudzia man.... na bet juk ir toliau gales bendrauti.... tikiuos kad uzteks man jegu ir stiprybes, vidines ramybes ir nusistatymo... tas psichologinis smurtas, zeminimas... nenoriu prisiminti kaip buvau zemai puolus savivertes klausimu... nenoriu daugiau grizti ton busenon, tad neisvengiamai reikia kazka keisti... tikiuos nelaikys, paleis graziuoju, nereikes pyktis... kalbejau su teisinku, sake kad jei sutiko eiti pas teisininka, tai dar nereiskia kad viskas graizuoju bus... bet as tikiu... noriu tiketi kad nesidraskysim vardan dukros.. vardan jo mamos - nuostabus zmogus...
vis del to kiek daug manyje prisikaupe... reikia ismokti, rasti buda isleisti nuolat is saves negatyvias emocijas....
dar - labai bijau kad pradeisu save kaltinti del sito... priimu ir suprantu kad kur du - kaltas vienas nebuna... bet bijau kad suklupsiu jei kaltins vien mane....

Nepradėčiau kaltinti savęs, nes aš nevizualizuoju to su linkėjimu, kad jis užsilenktų. Aš vizualizuoju tai su mintimi padėti sau- kad "palaidočiau" žmogų ir judėčiau toliau. Aš tikrai jam nelinkiu nieko blogo. Vienintelis dalykas, ko kam nors linkiu šitoje situacijoje yra linkėjimas pačiai sau išgyti kaip įmanoma greičiau.

Viską suprantu, linkiu tau tikrai išlipti iš šios būsenos kuo greičiau...o mintyse piešti, įsivaizduoti gražius, mielus, jaukius, širdžiai malonius vaizdus, dalykus.. užsiimk mėgiama veikla, atrask kasdienybėje kažką patrauklaus įdomaus sau, bendrauk su žmonėmis, kitą kartą reikia perlipt per save, per negaliu, per skausmą.. ir viskas pradeda keistis..keistis į gerą...Mes moterys juk toookios stiprios laikykis!

Taip, esu skaiciusi tokiu knygu, bet ne groziniu, o new age krypties, nu tai man savo metu sitas isivaizdavimas labai stipriai padejo ir tiesa sakant, tai ir liko man panasiai kaip pasaka apie Dieva, ant debesies sedinti, tokia grazi ir vaikiska, raminanti, kritiniu momentu padeda. Siaip labai sauniai tvarkaisi, viskas gerai, pirmine reakcija normoj, toliau bus lengvyn, saunuole. Filmas Tau Kusturicos "Life is a miracle". Uzpakajoncu paskui nekalk pirma laiko, kiek gali, nes pati zinai...

Ai Nurai norejau parasyti, kad po tokio zygio gali tekti eiti karmu ir auru valytis, ar tai ispazinties, ar pas medikus, pagal religinius isitikinimus ir sugedimo laipsni, gi negali zinot, kas po to paciai pasidarys bet ziuriu, paneles labai graziai ir kulturingai jau aprase sita minti

Mmeda, perspektyvoj Jusu laukia isbandymas, jis gali Jus imt per Jusu jautruma ir moteriskuma vel, per visus jausmus, kuriuos turite, kad jaustumetes kalta ir neiseitumete nuo jo, Jum padeti issiskirti gali tik brandus ryztingas elgesys, be lyriniu nukrypimu, is isores pagalba per moteri, ismintinga ir vyresne (arba pati tokia tapkite, jei tokios salia nera), kliutis visam sitam vis tik yra pinigai ir nauda (jei turite vaiku, gali buti alimentu klausimas, jei turto - tai turto, vis tik priesinasi jis del to is esmes, ir namu seimininkes reik), rezultate is sios dienos as matau procesa atsistatymo - is visisko pakrikimo i stabiluma. Lengva nebus, bet tragediju nenusimato. Kaip zinote, as daugiau kalbu apie vidini plana, apie psichologini. Nematau dar skyrybu tiesiogiai.

Delrey, Jums perspektyva susirasti darba yra per kitus zmones - agenturos, pazistami, kazkas turi padeti. Jus pati, jei to norite, nelaukite nicnieko, eikite pirmyn ir imkite tai, kas pasitaikys, veliau, jei noresit, pakeisit. Jeigu pasyviai lauksit, nieko nebus, tas kliudo labai. Kazkoks emocinis disbalansas del to darbo paiesku irgi kliudo, man kirba, kad Jus pati nenorite dirbti, bet reikia. Kas tai tokio yra, cia kliutis. Siaip, jei ryztingai pirmyn, su aktyviu veiksmu, per menesi laiko man rodo, kad galimas darbo susiradimas. Tik reik nepamirst, kad laike buna paklaida, priklausomai nuo paties zmogaus veiksmu.

Isvaziuoju dviem ar trim dienom, nezinau. Adekvacias maikes spec susimeciau ant sekcijos dureliu, kad nedingtu. Su drauge vaziuojam, cia jin man dainuska atsiunte, kad suprogramuot sekminga kelione https://www.youtube....h?v=WTrNsAsjEmY

Ačiū Amariliai, tikiuosi taip ir bus.

As irgi tikiuosi, parasiau Jums, paskui dar pasnekesim.

Nu siausiu. Nepalikit PS vienos, ka nenusibludytu netycia