Tunise

Trylikta diena
Ankstyvas rytas, o man nebesimiega, einu pafotografuoti. Tokia ramuma, visi miega
Mano viešbutis

O čia papludimys, visą savaitę dumblą vežė, bet vis dan neišvežė



Monastyro marina

Paskutinė pasivažinėjimų diena. Šiandieną važiuojame į Khinis Bembla, prie kasos vos neištariu Khinis ***** . Na nužiūrėjome kad šis miestelis irgi ne per toliausiai nuo jūros
Taigi einame link tos pusės

einant viena gatvele, gal čia, o gal panašia, kas dabar beatmins, išgirstame muziką. Prieiname arčiau ogi jauni vyrukai kažkokiame kilimų sandėlyje, atlapoję duris- šoka, tiksliau vienas šoka, o du ploja
Smagiai nuteikė. Netraukiu fotoaparato ir nepuolu fotografuoti, lai tai lieka gyvu prisiminimu, juk viskas vyksta privačioje teritorijoje, mes tik prašalaitės.


Vietinis centriukas, moterų beveik niekur nesimato, vien vyrai karaliauja


Einame toliau, mūsų nuomone link jūros. ir šįkart nesuklystame, iš tiesų už šios sankryžos policijos komisariatas, o už jo jūra. Pagalvojame kad dar kelios savaitės ir pradėsime geriau orentuotis

Tik keista toji jūra, mes įpratę kad prie jūros būtų tiltas, o čia visas kelias supiltas O gal jūra iškasta, na kas čia dabar supaistys. Ten tolumoje mašinos, ekskavatoriai kažką tai dirba.

O priešakyje paaugliukų kompanija ateina. Prisigaudę maišus krabų. Vieni jaunesni, kiti vyresni, maivosi, šūkalioja, o kai visai arti priena pradeda siūlyti krabus, vaizduoti kaip juos gyvus į burną dedasi, paskui labai įžūliai prašyti cigarečių. Supratome kad į jų teritoriją pakliuvome, nelabai maloniai pasijutome. Sustojome palaukti kol jie praeis, bet jie irgi stoviniuoja, neina toliau. Kagi susiėmėme ir mes grčžtame atgal. Čia viskas vyko ant šito smėlio tako. Einant pro vaikinus jie mums šalimais eina ir dar nagliau reikalauja cigarečių. Aš mamai lietuviškai sakau- Visa laimė kad netoli policija. Policijos pastatas kaip tik paskutinis buvo, o paskui jau jūra. Gal bent pora kartų kai pakalbėjome lietuviškai apie policiją, vaikinai su pašaipa pamėgdžiojo mus kartodami Policija, policija, bet atstojo. Žinokit tai buvo pirmas kartas kai Tunise ne turistinėje zonoje pasijutau nesaugi. Dievo apvaizda mums tapo tik tas policijos pastatas, nes esu tikra, kad koks nors smalsus policininkas tikrai mus stebėjo, o ir vaikinukai tai puikiai suprato.
Va tik kokią dumbliną ramią jūra šiame miestelyje pamatėme. Daugiau fotografuoti noro nebebuvo, kai pamačiau tuos vaikus fotoaparatą į rankinę įsidėjau.

Einame iki stoties ir svarstome ar dar važiuoti į mums taip patikusią Lamtą, ar nebe. Mama sako, kad ten sutikome tokius šiltus nuoširdžius žmones todėl ji mums taip patiko. Gal nebevažiuokime, lai išlieka geri prisiminimai. Gal ji ir teisi, bet su tokia suknista nuotaika grįžti į viešbutį irgi nesinori, o ir pilstomų kvepaliukų lauktuvėms dar sugalvojau nupirkti. nes šiame miestelyje už per pus mažesnį buteliuką sumokėjau 3dinarus, o Lamtoje už didesnį tiek mokėjau. Beje namo grįžus pastebėjom kad iš to mažesnio ilgiau kvapas laikosi. Bet tuo metu maniau kad jie vienodi visur

Labai ačiū Jerdai už nuostabų fotoreportažą
Skaitant aplankė malonūs prisiminimai apie Tunisą Mes, taip pat,keliavome į daugelį vietų,bet ne savarankiškai,o su ekskursijomis.Tais metais dar prisibijojome savarankiškai keliauti,nes buvo 2007m.Kai tada keliavome į Sacharą,pamatėme tik vieną Šebiko oazę,nes kita dar nebuvo įtraukta į programą.O kaip gaila,nes jūsų aplankyta pirma oazė paliko nepakartojamą įspūdį
Kitą savaitę ir mes keliame sparnus ir vėl atradinėti Tuniso
Dar kartą jums ačiū ir už nuostabų pasakojimą,ir už gražias nuotraukas,ir už gerus patarimus

Saugios ir įdomios kelionės ir dėkui už gerus žodžius dėl tokio palaikymo ir stengiuosi nors kas antrą vakarą prisėsti pasidalinti įspūdžiais, o ir pačiai malonu prisiminti, na išskyrus paskutinį įvykį.

Taigi apsispręndžiu, noriu kvepaliukų lauktuvėms, nebeturiu nervų ir kantrybės po mediną bastytis ir derėtis, o lauktuvių vis dar reikia. Važiuojame toliau į Lamtą. Tik išlipus pirmiausia einu į mums jau žinomą parduotuvytę, ir palaikome vietos ekonomiką. Pardavėjas net švyti iš laimės, kad mes vėl sugrįžome Tai kažkaip praskaidrina nuotaiką po to nemalonaus įvykio. Dar nusiperkama ne originalių aliejinių mažų kvepaliukų, gaila kad tik po vieną, šitie kaip ir vertesni dėmesio.
Einame į kepyklėlę, šikart norime kreminių pyragaičių nusipirkti prie supergardžios kavos ir puikios arbatos pajūrio bare juos sušveisti. Kepyklėlėje mus pasitinka jau mūsų pažįstama mergina. Labai džiaugsmingai sutinka, net vardus pamena Šito tai tikrai nesitikėjau. Išsirenkame pyragėlius, aš aišku šokoladinį Na neatsispiriu pagundai ir dar lauktuvėms nuperku riestų sausainukų su riešutukais

Yra ir tų tradicinių tunisietiškų spalvingų sausainukų, mūsų viešbutyje jų buvo kai buvo Tuniso dienos, bet mama sakė kad nelabai, tai ir nesusigundžiau. Nors šie gal ir gardesni nei viešbutyje būtų buvė, bet nelabai aš mėgstu dažytus, vengiu tokių.

Šikart turiu Avon kvepalų mėginuką, tai nors jį padovanoju savo naująjai draugei, labai apsidžiaugia, domisi ar čia lietuviški, na pasakiau kad iš Lietuvos, bet ne pas mus gaminti. Tuo pačiu paplepame apie kvepalus, pasirodau savo pirktuosius, o ji man saviškius. Ji maniškiais naujaisiais nelabai sužavėta, o man jos patinka, saldoki, pati tokių nenaudočiau , bet mano dukroms gal patiktų. Kažkokie tai nematyti. Širdingai atsisveikiname.
O tuomet jau tiesiai į pajūrį.

Kažkaip man ši vieta labai teigiamai veikia, čia man taip patinka.

O dabar į mėgtamą pajūrio kavinukę. Kavinės savininkas labai maloniai sutinka, jaučiasi pamalonintas Manau kavinės populiarumą savo pakartotiniu apsilankymu pakeliame ne prasčiau nei Užkalnis Garliavos kebabinės
Užsisakome kavos ir arbatos, pagamina kaip ir tas pačias, bet kaina kažkaip dar mažesnė Vos 2 dinarus su keliais šimtais centų paima, tai dar kelis šimtus centų arbatpinigių palieku.
Išsitraukiame kepyklėlėje nusipirktus pyragaičius ir mėgaujamies tobulu skoniu. Paskui pastebime kad pasirodo ir čia buvo pirkti pyragaičių Bet mums nieks nieko nesako, kad su savo maistu negalima, Lietuvoje tai greičiausiai apie tai būtų pasakyta. O čia dar servetėlių papildomai atnešė ir po vandens stiklinę. Ir labai pataikė, nes tikrai apsalome.
Šįkart klientų daugiau, ir vien jauni vyrukai, ir vienas toks mažas labai mielas mažas berniukas. Tokiomis gražiomis juodomis akytėmis, tiesiog kaip iš atviruko. Jam išeinant iš kavinukės padovanoju dar vieną likusia silikoninę apyrankę. Vaikas toks kuklus, nedrąsus, slepiasi už vyresniojo brolio kojos ir smalsiai žiūri. Tai apyrankč paduodu broliui, nes vaikiukas manęs gėdijasi. Na čia mes buvome visos kavinės dėmesio centre, visi net atsistoję žiūrėjo
Beje išeinant norėjau susimokėti už vandenį, bet neimė.
Taigi tikrai nesusigadinau nuomonės apie miestelį,atvirkščiai ir dar pagalvojau tiesiog visur paaugliai yra paugliai, pas mus irgi būna visokių, nori atkreipti į save dėmesį, o ne visada žino kaip jį atkreipti, tai imasi bet kokių veiksmų.

Jerda, Jūsų pasakojimas nerealus, toks kaip skaitytum kokią knygą Labai viskas patiko.

Ačiū Jerda ,

kiekvieną dieną sekiau ir laukiau Jūsų pasakojimų, super , ir vis norisi, kad jis nesibaigtų, bet...

Dar kartą dėkui

Pritariu kiekvienam jūsų žodžiui. Labai gyvas, įtraukiantis, įdomus pasakojimas ir labai drąsios moterys.

Ačiū visoms už palaikymą Kad tik neišpuikčiau nuo šitiek pagyrimų
Su nuotaika grįžę iš Lamtos, pasidžiaugę saulyte viešbutyje vakarėjant prisiruošėme dar kartą nueiti prie netoli viešbučio esančių uolų. Visą dieną buvo taip karšta, o vos tik saulė pradėjo leistis, ir oras staigiai atvėso, pakilo vėjas. Mama jau dreba, jai šalta, siūlau eiti atgal į viešbutį, neina, nors tu ką. Matyt bijo vieną palikti




Tik padarau pirmąsias tris šias nuotraukas ir... nusėda baterijos
Kaip pikta, nes atsargines palikau viešbučio kambaryje, o kol sulaksysiu jau ir sutems, o mano muilinukė patamsio nemėgsta.
Bandau iš padėtėies suktis telefonu fotografuoti, bet ne tas...

Taigi pagailėjau mamos ir apsisukame grįžti atgal, bet nors jau kitu keliuku. Pasistengiam mažiau trikdyti žvejų ramybę, bet nelabai pavyksta, iš karto atsiranda "gerbėjas". Eina iš paskos, paskui prisigretina, bando kalbinti, keliukas siaurutis, tai mes sustojame ir leidžiame jam pirmam praeiti, paskui jis kurtai nusuka, o po kiek laiko vėl priešais iš kaži kokių tai krūmų išdygsta oi tie "kabinimo" būdai, apie tai dar vos ne visą lapą būtų galima prirašyti




Keturiolikta diena. Dar perbėgu per turgų ir nusiperku pora magnetukų, pabaigiu krautis lagaminą ir laukiame atvykstant autobuso. Mūsų skrydis tik apie 15val.
Viso gero Tunise

Labai labai patiko jusu pasakojimas Ir labai smagus rasymo stilius
Siais metais labai ikalbinejo mane vaziuoti atostogu i Tunisa, bet niekaip "nepasirasiau" Kazkaip baugoka, ir tiesiog atrodo, kad ne man tokios atostogos Po jusu reportazo tuo tik isitikinau, bet laaabai idomu buvo skaityti Aciu

Taip tikrai JERDA nuostabiai viską perteikė. O dar su foto tai išvis puiku. Aš nemoku kaip jas čia kelti,o mokytis neturiu laiko-sukelta į facebooką.
Taiva,skaičiau ir aš vėl išgyvenau savo patyrimus traukiniu važiuojant ir luažo belaukiant.......Eina sau- visai nemalonus atvejis.
Šis fotoreportažas tikrai daug kam (kurie keliaus) bus naudingas.Įdomu. Gali Jerda knygas rašyti.
Kur dabar planuoji keliauti?

O kodėl manote kad atostogos Tunise ne jums? Ten yra daug ko: saulė, jūra, šiluma visi paplūdimiai smėlio, na išskyrus maniškį , žaluma šiaurinėje šalies dalyje ir dykuma pietuose netgi kiaulienos viešbutyje davė, ko nesu mačiusi nei Turkijoje (8 viešbučiuose esu buvusi), nei Egipte (2 viešbučiai). Na Turkijoje draugai europiečiai kiaulienos kepsniais namuose pavaišino, iš europos atsiveža žalios mėsos ir kaip didžiausią delikatesą valgo ir brangiausius svečius ja vaišina Bet kad viešbutyje būtų parašyta kad kiauliena to nesu mačiusi. Svarbu pagal jūsų poreikius kurortą pasirinkti, nes jie skiriasi kaip diena ir naktis.Europietiška tvarka, nesikabinėjantys prekeiviai arba tiesiai šviesiai- turistų rezervatas Jasmin Hamametas ir Port El Kantau. O gal arčiau dūšios gyvas miesto vaizdas, vietinis gyvenimas- Suso kurorte. Yra ir kitų, svarbu žinoti ko reikia.
Papildyta:


Ai, tokių patyrimų ir LT gali patirti, tik pataikyki netinkamu metu, netinkamoje vietoje. Visa gerai kas gerai baigiasi.
Kur kitą kartą, nė nežinau. Viskas priklausys nuo to kokių pasiūlymų kelionių organizatoriai išmes, kad geras kainos ir kokybės santykis būtų. Savarankiškai keliauti mano kompanionė nepasirašo, nori komforto ir be galvos sukimo. Beje tai bus tik kitamęt, dabar tereikia toms atostogoms dar užsidirbti Šiais metais nebent savaitgaliui kokiam Lietuvoje arba Latvijoje aktyviau pailsėti, tik kartais po tokio poilsio oi kaip sunku į darbą eiti būna, taip nors pusdienį padrybsoti, pamiegoti norisi

Na i si klausima atsakyti man gana sunku taip, kad kietiems butu suprantama Tiesiog turiu as kazkokia baime musulmoniskiems krastams... Del to nesu buvusi ir Turkijoje bei Egipte Kazkaip man tu krastu zmones atrodo visai kitokie negu mes, tokie net siek tiek agresyvus, ikyrus, neprognozuojami ir pan. Kiek yra teke susidurti su tokiais prekeiviais, tai neimanoma normaliai pasidairyti, iskart lenda i akis, daznai gana gruboki, jei nenori leistis su jais i kalbas. O as taip megstu pasivaikscioti kelionese po vietines parduotuveles, ramiai apziureti viska ir aisku kazka nusipirkti Labiau europietiskuose krastuose tai galiu daryti visiskai be streso, ir nejauciu baimes paklaidzioti toliau nuo kurortines zonos. O va pvz. Tunise jau bijociau kur toliau nuklyst Ir aplamai as jauciu jiems kazkokia baime, net jei kokiam oro uoste grupele musulmonu priseda salia, man jau sirdis greiciau plakt pradeda (tikrai nesu kokia rasiste, tiesiog pati sau negaliu to paaiskinti) Tai net sunku isivaizduot save JU kraste, kur ju taisykles ir "valdzia" kaip sakoma O kur dar visi tie neramumai... Bet gamta ir pan. labai traukia, bet vis kazkaip nepasiryztu