Tunise

Dar prieš vidurdienį jau buvome didžiąją dalį tos dienos lankomų objektų apvažiavę.
Pavažiavome gal pora valandų iki kažkokio viešbučio, kuriame papietavome, maistas čia man labiau patiko, nei pirmą dieną, bet mano viešbutyje daug daug gardžiau
Ilga kelionė atgąl Ir pasnūduriuoji, ir pažiūrinėji.

Po pietų dar važiuojame iki Kairuano, pakelui dar buvome sustoję prie didelės parduotuvės, man tai ten tuoletai patiko, gaila kad nenufotografavau Kabina siaurutė, ir dar durys atsidaro į vidų iki pat klozeto, norint užsidaryti duris ir neprisiglausti prie sienos turi dar pagalvoti kaip arba akrobatika užsiimti
Kairuanas, lipame ant parduotuvės stogo kad pamatytume įžymiąją metčetę.



O grįžtant atgal žinoma ir į parduotuvę užsukame, palaikyti Tuniso ekonomiką juk reikia


Kol kiti apsipirkinėja aš dar aplinkui apsidairau, toli neinu, nežinia kiek laiko apsipirkinės




Dar prieš vakarienę jau buvau viešbutyje. Nespėju praverti kambario durų, o ten mama su gausybe įspūdžių, vena mat dvi dienas pagyveno kol aš ekskursijoje buvau
-Mama leisk nors kojas nusiplauti
Pasirodo kol manęs nebuvo ji sugebėjo ir seifą sugadinti, užstrigo, ir akvaaerobikoje sudalyvauti, turguje apsipirkti, ir netgi gauti ne tą prekę kurią pirko, tai paskui vėl ieškoti kol atrado tą pardavėją ir atsikeisti prekę ir netgi bingo sužaisti. Klausiu- tai kaip sekėsi? Galvoju na kaip ji suprato , juk prancūziškai, bet vienas animatorius truputį rusiškai moka, tai parodydavo kada kokius skaičius užbraukti Šiaip tai keistas dalykas, tas animatorius sakosi mokąs rusiškai, nors moka ir supranta tik tas frazes kurios jam dėl darbo reikalingos: pakviesti į renginį, pasakyti kada jis vyks, paklausti iš kur eis, kaip laikaisi, bet jei ko kito klausi ar kalbi nesupranta arba atsako visai ne į temą Oi, dar ir keiksmažodžių rusiškų mokėjo
Nežinau kaip kitiems bet man ir mano kaimynei, nors ir dirbu sėdimą darbą ir minkštoji kaip ir pripratusis sėdėti, bet šios kelionės metu oi kaip atsibodo sėdėti.

[quote=Jerda,2015 05 22, 21:09]
Dar prieš vidurdienį jau buvome didžiąją dalį tos dienos lankomų objektų apvažiavę.
Pavažiavome gal pora valandų iki kažkokio viešbučio, kuriame papietavome, maistas čia man labiau patiko, nei pirmą dieną, bet mano viešbutyje daug daug gardžiau
Ilga kelionė atgąl Ir pasnūduriuoji, ir pažiūrinėji.

Po pietų dar važiuojame iki Kairuano, pakelui dar buvome sustoję prie didelės parduotuvės, man tai ten tuoletai patiko, gaila kad nenufotografavau

Man ir uolos,tarpekliai ,kriokliai labai labai patinka. Aš visur eičiau,kur tik galima-tik kad nepaliktų......Labai gražios nuotraukos. Va dėl šitos ekskursijos tikrai verta važiuoti.
O dėl tų suvenyrų lauktuvėms,tai kažkaip aš noriu nors smulkmenėlę padovanoti gryžusi. O daug draugių turiu ir giminaičių,su kuriais artimai bendraujame. Ir jie visi būna patenkinti. Brangių neperku net sau,nes man svarbiau daugiau pamatyti,nei kažką nusipirkti. Nebent kvepalų. Kažkas čia rašė apie pilstomus kvepalus-įdomu kaip ten jie....
Vat tokia jau aš esu.....
Ačiū ačiū už pasakojimą. Tikriausiai dar turi ką ir daugiau papasakoti-bus tęsinys?

Šeštoji diena
Autobusu vykstame į Susą, kaip ir visada vienintelės turistės tarp vietinių Galinė stotelė prie pat medinos. Į ją iš karto neiname, einame pasižvalgyti po miestą. Mano telefono pakrovėjas sudegė, išjungdamas visame numeryje elektrą, reikia naujo. Pilna ten visokių talefonų ir priedų gatvėje prekiauja, net nokia 3310 mačiau Ir naujesnių mygtukinių telefonų. Bet aš nedrįstu iš gatvės pirkti pakrovėjo, dar sudegins ir patį telefoną
Taigi vaikštinėjame po Susą



Karšta, priename kažkokį parkelį. Skirtas vaikams, bet vaikų nelabai matosi, toks pusiau apleistas, bet nors pavėsiukas, gia prisėdame, pailsime, pasigrožime

Bet nepamirštame ir mūsų tikslo- pakrovėjo.
Buitinės technikos parduotuvėje nebuvo, bet parodė kur ieškoti. Originalus Samsung adapteris 10 dinarų ir mano, dar +15 laidas kainuotų, bet savo turėjau.
Dabar jau galima ir į mediną grįžti. Pakeliui susitinkame būrelį vaikų, besisveikinantį visokiomis kalbomis O jau energingumas, triukšmingumas, emocionalumas, mūsiškiai lietuvaičiai net patys aktyviausia tikras ramumas. Neįsivaizduoju kaip mokytojams galvas išūžia po dienos su tokiais vaikučiais

Į mediną įeiname pro vietinių turgų, nelabai mus nori pro ten įleisti, sako turgus kitur, bet mes atkaklios ir jų neklausome. Turgus kaip ir pas mus, daug dėvėtų drabužių, pažiūrėjau ir moteriškos avalynės, nemažai 41 dydžio, matyt nepopuliarus dydis, mažytės, smulkutės vietinės ir pėdas turi mažytes Ilgai neužsibūname ir einame pažiūrėti kokios gatvelės , kuriose gyvenama. Aišku prekeiviai vėl rėkia kad einame ne ten, kad nėra praėjimo bet mes vėl neklausome. Na jie nemelavo, bet ir teisybės nesakė, praėjimo nėra, bet apsukome gyvenamųju namu kvartaliuką ir grįžome atgal, tik iš kito šono.




Užtikome vietinių aukso turgų, oi visos parduotuvytės, o jų gausybė-vien auksas, blizga tviska visokiausi papuošalai. Ir vėl vienintelės turistės tame kvartaliuke, vien vietiniai, bet ramu, nieks prie mūsų nesikabina, nesiūlo. Bet fotografuoti nepuolu, kažkaip jaučiu kad ne ta vieta kur mums dar papildomo dėmesio reikėtų.
Medina

O čia vėl nelabai turistų lankomos medinos vietos. Jaunimėlis labai entuziastingai mus sutinka.




Ne viskas taip nyku, yra ir tikrai gražių elementų


Skrandis primena kad jau kaip ir pietų metas. Nuspręndžiame neieškoti kavinės, o nusipirkti netoliese parduodamų braškiu, 1kg- apie 2 dinarus. Dar nužiūrėjau kad vietiniai perka kažkokias pailgas labai labai geltonas bandeles, ir mes iš paskos. Tik visi perka po 10, aš sustabdyti sugebėjau bededant ketvirtąją 10 bandelių-1 dinaras. Tunisiečiai labai daug valgo duonos. Na pas juos nemačiau juodos duonos arba nors labai tamsaus batono, daugiausia prancūziški batonai. Va kaip jie turguje vežami

Dabar tik reikia atsirasti kokią pavėsyje mažiau į akis krintančią vietelę kad užkrimsti. Na ir surandame. Į vieną tokią arką įlendame ir užkandžiaujame.

Vaizdas pro mūsų arką

Tik kažkaip nepastebėtos neliekame Judėjimas gatvėje padažnėja, tik kelios parduotuvytės gatvelėje, bet kiek visokių reikalų vieniems pas kitus atsirado mat ne taip dažnai ši vieta tampa restoranu
Grįžtame į Monastyrą. Pasirenkame metro, nors ir truputį toliau paėjėti, bet man labiau patinka, mažiau žmonių, nekaršta, švariau.



Papildyta:
Vakarinis pasivaikščiojimas po Monastyro jachtų prieplauką.


Kol prieiname iki uolų jau ir visai baigia sutemti. Nebeiname prie uolų, nors šįkart jau ir fotoaparatą turiu

[quote=Jerda,2015 05 24, 21:26]

Tai lyg taip suprasčiau,kad SUSAS Jums nekokį įspūdį paliko.
Apie braškes paskaičiau,net seilė nutyso,taip norėčiau. Gal dar bus kai nuvyksim.
O toli Monastyro miestas nuo Suso?

[quote=maryte47,2015 05 24, 23:03]
[quote=Jerda,2015 05 24, 21:26]

Tai lyg taip suprasčiau,kad SUSAS Jums nekokį įspūdį paliko.
Apie braškes paskaičiau,net seilė nutyso,taip norėčiau. Gal dar bus kai nuvyksim.
O toli Monastyro miestas nuo Suso?
[/quote]

Na nepasakyčiau kad nepatiko Susas jei kelis kartus į jį vykome be to ne visą jį matėme, didelis miestas. Nemačiau aš ten kažko kas būtų labai jau gražu, na prieplauka, kai kurie pastatai, metčetės, bet ne visuma.
Pusvalandis kelio su metro nuo Monastyro iki Susa. Tikrai verta Monastyrą savarankiškai aplankyti. Man jis jaukus, gražus ir tikrai nėra sudėtinga labai pigiai viešuoju transportu nuvažiuoti.

Septintoji diena
Pavargau nuo šurmulio, noriu į ramesnį miestelį, važiuojame pailsėti nuo viso šurmulio į Mahdiją. Girdėjome kad ten nedidelis miestas su gražiomis į Unesko paveldą įrašytomis kapinaitėmis.
Metro- mus jau ten darbuotojai pažįsta, pamatę kad fotografuojamies tvarkaraštį duoda lankstinuką su tvarkaraščiu.

Atvykstame į Mahdiją išeiname iš stoties ir .... pakliūname į didžiulį turgų, aplinkui vien prekeiviai. Pasirodo penktadienis-turgaus diena. Va tau ir išsvajotoji ramybė Norint pakliūti prie švyturio ir kapinaičių reikia visą šitą sumaištį pereiti. Nusifotografuoju artimiausią degalinę kad žinočiau prie kokio objekto toji mūsų stotis.



Mama sugalvojo kad jai reikia skrybelės. pas vieną prekeivį paklausiame-17 dinarų, jis ką pamišo žinau kad lietuvaitės už 5 Monastyre pirko. Dar bandome derėtis, bet matau nėra prasmės- mus laiko vaikščiojančiomis piniginėmis. Kitas prekeivis paprašo 6, pasiūlome 5 ir skrybelaitė mūsų
Jau maniau kad turgus niekada nesibaigs, bet pradeda matytis prošvaistės. Ir prekių jau nebebando įsiūlyti, vis tik supranta kad nei kriauklės ar benzapjūklo tikrai neįsiūlys

Va ir kapinaitės, pagaliau išsvajotoji ramybė



Apeiname iškyšulį ir einame ramiomis gatvelėmis


Taip vaikštinėjame kol mamai skrandis maršo nepradeda groti. Užsukame į pirmą pasitaikiusią kavinukę. Mamos skrandis labai jautrus, todėl renkasi omletą, na toks patiekalas tikrai nebus aštrus. Nes prašyti neaštraus patiekalo pietuose mes jau net nebeprašome, nes tai kas pietiečiams atrodo neaštru, mums net žiežirbas skelia Dažniau pasikliaujame savo nuojauta Dar prašome arbatos arba kavos, pasirodo karštų gerimų neturi, tik šaltų. Atneša didžiulį dubenį batono, ir ... sriubos. Paskui paaiškina kad čia vietoj arbatos Mama vos vos paragauja ir atiduoda man. Paragauju aš ir jau nuo pirmojo šaukšto žiežirbos iš akių pasipila, AŠ DRAKONAS
Bet įveikiau, aišku gal pusė dubenio batono suvalgiau Gyvenime tiek per vieną kartą jo nesu suvalgiusi, o čia lengvai O omletas kaip ir visur, nei aštrus, pats tas ir dar su garnyru. Pasirodo sriubyte mus pavaišino, paimė tik už omletą, na tai arbatpinigių palikau. Ir visi patenkinti laimingi. Daugiau turistų toje kavinėje nematėme, vietiniai ten lankosi.

Prie pat pajūrio dar pasitaikė greito maisto parduotuvytė-kavinukė. Tokia mažučiukė, aš jau seniai žiūrinėjau į kažką panašaus forma į mūsų čeburekus, bet kepama keptuvėje sausai ir įdaras su kiaušinais, harisa (labai aštria paprikų pasta) vištiena, alyvuogėm. Kai jį kepa dar rankomis šiek tiek pamiga kad geriau prie keptuvės prisiglaustų. Pagalvojau kad po tos sriubos jau manęs jokia batcila neims. Atsisėdame lauke, ten vienas staliukas buvo, gaivus oras, nuostabų vaizdą į jūrą, vietinių gyvenimas kaip ant delno ir visas šitas gėris tik 1,500 dinaro.
Vaikštinėjame, stengdamos išvengti turgaus gatvės.



Kol nuklystame kažkur per toli.

Paklausiame vietinės merginos į kurią pusę eiti. Ji mus palydi iki pat stoties. Atsisveikinant padėkojame financine kalba.

Mama jau pavargo todėl vakare viena išėjau Monastyro viešuoju pajūriu pasivaikščioti. Žinoma kad basa. O vakaras toks vėsokas pasitaikė, vietiniai į šiltas striukes įsisukę baisingom akim į mane žiūri, o man kas, vanduo tai šiltas, kaip liepą Baltijos jūroje Bet jiems to neišaiškinsi, jiems jis lediniu atrodo


Susipažinti norinčių gausybė, bet... aš vandeniu einu, o jiems baisu, šalta. Viens toks drąsuolis bando šalia eiti, tik smėliuku, kalbina, šnekina visokiomis kalbomis, bet aš ignoruoju: nematau, negirdžiu, bet kai paslysta ir šlepteli ant užpakalio tiesiai į vandenį nesusijuokti virš mano jėgų



Va kaip nuo šalčio susirietęs vietinis, tikrai šalta, gal tik +18

[quote=Jerda,2015 05 25, 21:58]
Mama jau pavargo todėl vakare viena išėjau Monastyro viešuoju pajūriu pasivaikščioti. Žinoma kad basa.

Oi kaip gera skaityti ir žiurėti.....Ačiū dar kartelį Tau už tai.
O tos kapinaitės ir kitos nuotraukos (iki tol kol ėjai basa.......) Monastyre ar kokiam kitam mieste?

Va čia man labai gražu

Iki kol ėjau bas ten viskas apie Mahdiją

Ten kur jums gražu pirmoji nuotrauka, Monastyro medinos, o kitos dvi mano viešbučio Regency Hotel & SPA