Trečioji diena
Iš vakaro apsižiūrėjome kur autobusų-luažų stotelė nuspręndėme gana šlifuoti Monastyro gatveles, vykstame į Mahdia. Po pusryčių nueiname į stotelę, klausiame kuris autobusiukas vyksta į Mahdią iš karto prisistato taksistas siūlosi nuvežti-parvežti ir viską aprodyti. Bet ne, brangusis, mes niekur neskubame, laiko turime daugiau nei pinigų, atmetame šį pasiūlymą ir klausiame luažų vairuotojų. Pasirodo iš čia nieks nevyksta į Mahdiją, reikia eiti į metro stotį. Ir parodo kryptį. Einame, einame kaip mematau jokios stoties, taip nematau, jau kaip ir tolokai nuėjome, pabandome kitomis gatvelėmis, na vėl nieko, na nerasim tai nerasim tos metro stoties, bet nors miestą apžiūrėsime

Atgal tomis pačiomis gatvėmis grįžti juk neįdomu, einame į mažesnes gatveles. Taip bevaikštant prieiname tvorą, o kas už tvoros- ogi laidai ir bėgiai. Valio, vis vien jau palei tvorą einant stotį rasime

pasirodo ten paėjėti tereikėjo tik vieną sankryžą, o ne pusė miesto kaip mes ėjome
Na kas galėtų atspėti kad čia toji stotis, arabiškai aš dar tikrai neišmokau

Ir kaip tik tuo metu traukinys atvyko. tik ne į Mahdiją, o į Susą. O koks mums skirtumas, jei traukinys laukia mauname į Susą. Vietinio susisiekimo traukiniai tokie švarūs, modernūs, su kondicionieriais. Į sostinę vykstantis traukinys senesnio modelio ir daug prasčiau iš išorės atrodo.

Kaina juokinga 1 dinaras. Išlipame pačioje galinėje stotelėje. Paėjėjus toliau palei pajūrį ir medina.




O kur medina ten ir turgus. Mama apsipirko, (aš dar niekaip negalėjau adaptuotis prie to įkyraus rėkavimo, siūlymo, galvojau taip nieko ir nenupirksiu nė lauktuvėms, bet po kiek laiko apsipratau, nupirkau ir tų lauktuvių ) ir nuspręndė kad pavargo, taigi grįžome namo, šįkart autobusu. Kaina 1,300, jei gerai pamenu, bet komforto mažiau, karšta, žmonių daug tik tas pliusas kad stotelė prie pat medinos.
Ryt laukia ankstyvas kėlimasis-ekskursija į Sacharą. Tik prieš tai reikia užsisakyti pusryčius, gidė sakė kad pusryčių dėžučių neduoda, bet rytais anksčiau atidaro restoraną. Recepšene paprašau ankstyvų pusryčių 4,30 ir išeinu, žiūrėti vakarinio animatorių šou. Šou kaip jau baigiau įprasti buvo tik prancūzų kalba, bet nieko, šokiai tai tos kalbos nelabai ir reikia. O kai pakalba ploji kai visi ploja

Baigiantis šou atlekia mama. Sako buvo į kambarį atėjęs berniukas, aišku kalbantis prancūziškai, tai paliko kokį tai lapą, mama žinoma nieko prancūziškai nesuprato, tai iš registratūros paskui vokiškai kalbantis paskambino ir viską išaiškino. P asirodo reikia dar užpildyti ką norėsiu valgyti. Kaip jau ir įprasta šiame viešbutyje popiergalis prancūziškas. na galvoju aš jau šįkart nebesivarginsiu su google vertėju, tegul patys išverčia.
Kaip matot tik netrukdyti ir angliškas, o maistas ir gedimai tik prancūziškai

Bet kol aš nuėjau jau to ir vokiškai kalbančio nebebuvo. Tai vargšai truputį angliškai ir daugiau gestais paaiškino kas yra kas

Taip pražaidėme kokias 15 minučių kol priėjome išvados kad man visa to nereikia, čia užsakymas į kambarį ir tik nuo 5 val. o man jau vėlu, o restoraną atidarys 4,30, kaip iš pat pradžių ir prašiau