Kai tik kam pasakau kelionės krypti, visi nustemba- Kodėl Tunisas? Na tu vis pasirenki šalis kur neramumai. Ar nebijai kad nušaus? Ir kiti panašūs klausimai.
Tunisas- nes dar nesu buvusi, noriu ten kur šilta pavasarį, kaina nešokiruotų ir kad būtų Ai maitinimas, čia jau mamos noras jai su itin opiu skrandžiu reikalingas maitinimosi rėžimas. O man svarbiausia kad viešbutis mieste būtų, o ne laukuose. Taigi pasirinkome šalis-Tunisas, miestas-Monastyras, viešbutis -Regency Hotel & SPA 4*.
Pirmasis įspūdis nekoks, vien šiukšlynai, nebaigti statyti namai, žmonės, ypač vyrai itin įdėmiai stebintys ir jau oro uosto prieigose įkyrus bandymas pasipelnyti. Noriu atgal namo, man čia visai nepatinka priveža iki mano viešbučio, oi vaizdas visai kitoks, gerai jau gerai išlipsiu, švaru, tvarkinga tikras turistams skirtas rezervatas
Registratūroje kreipiamasi prancūziškai, o mes geriausiai kalbame lietuviškai ir rusiškai. Na dar kažkiek suprantu angliškai, ir abi kažkiek vokiškai. ir susiduriame su pirma didžiausia problema- visišku nenoru suprasti, padėti. Šiaip ne taip gauname elektroninį, įlūžūsį raktą(neveikiantį) ir paaiškinimą kad čia tik vienai dienai, ryt atsilaisvins mūsų kambarys. Ok, mums tinka. Vėl eilinis lakstymas į registratūtą, na galų gale mes kambaryje. Nieko sau kambariukas, tik vienas minusas-lova dvigulė
O vaizdas pro balkoną super
Na žiūriu tikra blondinė,įlindau į fotoreportažus, o nuotraukų įkelti nesugebu. Gal kas galite pagelbėti
Vaizdas pro balkoną, centras, pilis, jachtų prieplauka ranka pasiekiama.
[IMG][URL=http://www.radikal.ru]
kambarėlis neblogas, tik va lova tai dvigulė
[IMG][URL=http://www.radikal.ru]
kambarėlis neblogas, tik va lova tai dvigulė
Numetę daiktus, numalšinę skrandyje jau gurgiantį kirminą išbėgame apžiūrėti uolų, visai netoli viešbučio esančių(apačioje viešbutis-jūra-uolos)
Ech, tik fotoaparatą tai ir pamiršau, o ten taip gražu
Grįžę į viešbutį apie 17 val nusprendžiame kad gal jau laikas ir nuplauti kelionės dulkes ir iš vidaus
Bare užsisakome vietinio figų likerio Boukha. Barmėnas žiuri didelėmis akimis, galvoju ko čia jis taip žiūri. Įpila o paskui sako reiks susimokėti. Na nieko sau, pas mus AI, kodėl turime mokėti. Pasirodo apyrankių mums taip ir nedavė. Vėl atgal į mieląją registratūrą, o mama mia, mūsų registratorės kuri mus priėmė nėra, berniukas nieko nežino, išsiaiškinti neišeina. Pagaliau išlindo ir mūsų registratorė. Mes sakome norime apyrankių, ji sako kad ryt mums reiks išsikraustyti iš to super duper liukso. Gerai, valio tai bus tik rytoj, o šiandien mes norime gerti Na bet ir tikra parazitė, nenori suprasti nors tu ką. Ir rodau, ir sakau -Ok Ok Ich volen braslet, jetz ich volen drinken. ( Vertimas daugmaž ok, noriu apyrankės, dabar aš noriu gerti). Bet toji kaip ožka ka tai trinasi, čiauška, o apyrankės nė nesiruošia duoti, tipo nesupranta. Paskui kur tai nuėjo, na mums jau trūko kantrybė sutartinai apsisukame ir išeiname skambinti Novaturo atstovei. kai paklausia kur einame tą ir pasakome. Ir ką jūs galvojate? Ogi stebuklingai VISKĄ iš karto supranta, ir iš stalčiaus traukia apyrankes, viskas gerai, nesijaudinkite ir taip toliau. Dar paskui iš paskos ir į barą atlėke vaizduodama geriausią draugę. Va tik tokių draugių mums ir tetrūksta iki tikrai laimei
Vėl užsisakome Boukhos. Barmenas įpila vieną ir antrą ruošiasi pilti labai labai lėtai, mes pauostome ir suprantame kad ir pirmosios mums nereikia Smirda baisiau nei lietuviškas samagonas atsiduodame barmeno skoniui ir parinkti kas jo nuomone skanu. Cedratine- man visai ir nieko, kažkokius vaistus ar tai žoleles primena ir beprotiškai saldus. Na kiek paskui kiti pauostė ar ragavo niekam nepatiko, o man visai nieko
Dar išlekiame pažiūrėti miesto
pirmojo prezidento mauzoliejus
Penktadienis šventinė diena, pilna vietinių šeimų su vaikais. Vaikštinėjame ir mes, nė tiksliai nežinodamos kas ir kur yra.
Ech, tik fotoaparatą tai ir pamiršau, o ten taip gražu
Grįžę į viešbutį apie 17 val nusprendžiame kad gal jau laikas ir nuplauti kelionės dulkes ir iš vidaus
Bare užsisakome vietinio figų likerio Boukha. Barmėnas žiuri didelėmis akimis, galvoju ko čia jis taip žiūri. Įpila o paskui sako reiks susimokėti. Na nieko sau, pas mus AI, kodėl turime mokėti. Pasirodo apyrankių mums taip ir nedavė. Vėl atgal į mieląją registratūrą, o mama mia, mūsų registratorės kuri mus priėmė nėra, berniukas nieko nežino, išsiaiškinti neišeina. Pagaliau išlindo ir mūsų registratorė. Mes sakome norime apyrankių, ji sako kad ryt mums reiks išsikraustyti iš to super duper liukso. Gerai, valio tai bus tik rytoj, o šiandien mes norime gerti Na bet ir tikra parazitė, nenori suprasti nors tu ką. Ir rodau, ir sakau -Ok Ok Ich volen braslet, jetz ich volen drinken. ( Vertimas daugmaž ok, noriu apyrankės, dabar aš noriu gerti). Bet toji kaip ožka ka tai trinasi, čiauška, o apyrankės nė nesiruošia duoti, tipo nesupranta. Paskui kur tai nuėjo, na mums jau trūko kantrybė sutartinai apsisukame ir išeiname skambinti Novaturo atstovei. kai paklausia kur einame tą ir pasakome. Ir ką jūs galvojate? Ogi stebuklingai VISKĄ iš karto supranta, ir iš stalčiaus traukia apyrankes, viskas gerai, nesijaudinkite ir taip toliau. Dar paskui iš paskos ir į barą atlėke vaizduodama geriausią draugę. Va tik tokių draugių mums ir tetrūksta iki tikrai laimei
Vėl užsisakome Boukhos. Barmenas įpila vieną ir antrą ruošiasi pilti labai labai lėtai, mes pauostome ir suprantame kad ir pirmosios mums nereikia Smirda baisiau nei lietuviškas samagonas atsiduodame barmeno skoniui ir parinkti kas jo nuomone skanu. Cedratine- man visai ir nieko, kažkokius vaistus ar tai žoleles primena ir beprotiškai saldus. Na kiek paskui kiti pauostė ar ragavo niekam nepatiko, o man visai nieko
Dar išlekiame pažiūrėti miesto
pirmojo prezidento mauzoliejus
Penktadienis šventinė diena, pilna vietinių šeimų su vaikais. Vaikštinėjame ir mes, nė tiksliai nežinodamos kas ir kur yra.
Ir pataikom i nelabai turistinę medinos dalį. Vakarėja, bet nesaugiai nesijaučiame. Ir nieks nešūkauja, nesikabinėja
Visa ta ramybė truko kol pasukome į turistinę medinos dalį. Dar nusifotografavau paprastos kavinukės valgiaraštį, tam kad žinočiau orentacines kainas, bet kaip būna visada pažiūrėjau jas tik grįžusi namo
Pora dienų praleidžiame viešbutyje, dieną išeidamos į miestą.
Monastyro medina
Kamabaryje nemokamas seifas, bet užrašai tik prancūzų kalba. Visa laimė kad yra wifi, google vertėjas-mano geriausias draugas, jau nebe pirmą kart man jo čia prireikia. Nesinori užtrenkti seifo ir nesugebėti jo atidaryti, kažkaip tai netraukia manęs į tą reception. Jaučiuosi kaip koks aborigenas be tos suknistos prancūzų kalbos.
Monastyro medina
Kamabaryje nemokamas seifas, bet užrašai tik prancūzų kalba. Visa laimė kad yra wifi, google vertėjas-mano geriausias draugas, jau nebe pirmą kart man jo čia prireikia. Nesinori užtrenkti seifo ir nesugebėti jo atidaryti, kažkaip tai netraukia manęs į tą reception. Jaučiuosi kaip koks aborigenas be tos suknistos prancūzų kalbos.
Trečioji diena
Iš vakaro apsižiūrėjome kur autobusų-luažų stotelė nuspręndėme gana šlifuoti Monastyro gatveles, vykstame į Mahdia. Po pusryčių nueiname į stotelę, klausiame kuris autobusiukas vyksta į Mahdią iš karto prisistato taksistas siūlosi nuvežti-parvežti ir viską aprodyti. Bet ne, brangusis, mes niekur neskubame, laiko turime daugiau nei pinigų, atmetame šį pasiūlymą ir klausiame luažų vairuotojų. Pasirodo iš čia nieks nevyksta į Mahdiją, reikia eiti į metro stotį. Ir parodo kryptį. Einame, einame kaip mematau jokios stoties, taip nematau, jau kaip ir tolokai nuėjome, pabandome kitomis gatvelėmis, na vėl nieko, na nerasim tai nerasim tos metro stoties, bet nors miestą apžiūrėsime Atgal tomis pačiomis gatvėmis grįžti juk neįdomu, einame į mažesnes gatveles. Taip bevaikštant prieiname tvorą, o kas už tvoros- ogi laidai ir bėgiai. Valio, vis vien jau palei tvorą einant stotį rasime pasirodo ten paėjėti tereikėjo tik vieną sankryžą, o ne pusė miesto kaip mes ėjome
Na kas galėtų atspėti kad čia toji stotis, arabiškai aš dar tikrai neišmokau
Ir kaip tik tuo metu traukinys atvyko. tik ne į Mahdiją, o į Susą. O koks mums skirtumas, jei traukinys laukia mauname į Susą. Vietinio susisiekimo traukiniai tokie švarūs, modernūs, su kondicionieriais. Į sostinę vykstantis traukinys senesnio modelio ir daug prasčiau iš išorės atrodo.
Kaina juokinga 1 dinaras. Išlipame pačioje galinėje stotelėje. Paėjėjus toliau palei pajūrį ir medina.
O kur medina ten ir turgus. Mama apsipirko, (aš dar niekaip negalėjau adaptuotis prie to įkyraus rėkavimo, siūlymo, galvojau taip nieko ir nenupirksiu nė lauktuvėms, bet po kiek laiko apsipratau, nupirkau ir tų lauktuvių ) ir nuspręndė kad pavargo, taigi grįžome namo, šįkart autobusu. Kaina 1,300, jei gerai pamenu, bet komforto mažiau, karšta, žmonių daug tik tas pliusas kad stotelė prie pat medinos.
Ryt laukia ankstyvas kėlimasis-ekskursija į Sacharą. Tik prieš tai reikia užsisakyti pusryčius, gidė sakė kad pusryčių dėžučių neduoda, bet rytais anksčiau atidaro restoraną. Recepšene paprašau ankstyvų pusryčių 4,30 ir išeinu, žiūrėti vakarinio animatorių šou. Šou kaip jau baigiau įprasti buvo tik prancūzų kalba, bet nieko, šokiai tai tos kalbos nelabai ir reikia. O kai pakalba ploji kai visi ploja
Baigiantis šou atlekia mama. Sako buvo į kambarį atėjęs berniukas, aišku kalbantis prancūziškai, tai paliko kokį tai lapą, mama žinoma nieko prancūziškai nesuprato, tai iš registratūros paskui vokiškai kalbantis paskambino ir viską išaiškino. P asirodo reikia dar užpildyti ką norėsiu valgyti. Kaip jau ir įprasta šiame viešbutyje popiergalis prancūziškas. na galvoju aš jau šįkart nebesivarginsiu su google vertėju, tegul patys išverčia.
Kaip matot tik netrukdyti ir angliškas, o maistas ir gedimai tik prancūziškai
Bet kol aš nuėjau jau to ir vokiškai kalbančio nebebuvo. Tai vargšai truputį angliškai ir daugiau gestais paaiškino kas yra kas Taip pražaidėme kokias 15 minučių kol priėjome išvados kad man visa to nereikia, čia užsakymas į kambarį ir tik nuo 5 val. o man jau vėlu, o restoraną atidarys 4,30, kaip iš pat pradžių ir prašiau
Iš vakaro apsižiūrėjome kur autobusų-luažų stotelė nuspręndėme gana šlifuoti Monastyro gatveles, vykstame į Mahdia. Po pusryčių nueiname į stotelę, klausiame kuris autobusiukas vyksta į Mahdią iš karto prisistato taksistas siūlosi nuvežti-parvežti ir viską aprodyti. Bet ne, brangusis, mes niekur neskubame, laiko turime daugiau nei pinigų, atmetame šį pasiūlymą ir klausiame luažų vairuotojų. Pasirodo iš čia nieks nevyksta į Mahdiją, reikia eiti į metro stotį. Ir parodo kryptį. Einame, einame kaip mematau jokios stoties, taip nematau, jau kaip ir tolokai nuėjome, pabandome kitomis gatvelėmis, na vėl nieko, na nerasim tai nerasim tos metro stoties, bet nors miestą apžiūrėsime Atgal tomis pačiomis gatvėmis grįžti juk neįdomu, einame į mažesnes gatveles. Taip bevaikštant prieiname tvorą, o kas už tvoros- ogi laidai ir bėgiai. Valio, vis vien jau palei tvorą einant stotį rasime pasirodo ten paėjėti tereikėjo tik vieną sankryžą, o ne pusė miesto kaip mes ėjome
Na kas galėtų atspėti kad čia toji stotis, arabiškai aš dar tikrai neišmokau
Ir kaip tik tuo metu traukinys atvyko. tik ne į Mahdiją, o į Susą. O koks mums skirtumas, jei traukinys laukia mauname į Susą. Vietinio susisiekimo traukiniai tokie švarūs, modernūs, su kondicionieriais. Į sostinę vykstantis traukinys senesnio modelio ir daug prasčiau iš išorės atrodo.
Kaina juokinga 1 dinaras. Išlipame pačioje galinėje stotelėje. Paėjėjus toliau palei pajūrį ir medina.
O kur medina ten ir turgus. Mama apsipirko, (aš dar niekaip negalėjau adaptuotis prie to įkyraus rėkavimo, siūlymo, galvojau taip nieko ir nenupirksiu nė lauktuvėms, bet po kiek laiko apsipratau, nupirkau ir tų lauktuvių ) ir nuspręndė kad pavargo, taigi grįžome namo, šįkart autobusu. Kaina 1,300, jei gerai pamenu, bet komforto mažiau, karšta, žmonių daug tik tas pliusas kad stotelė prie pat medinos.
Ryt laukia ankstyvas kėlimasis-ekskursija į Sacharą. Tik prieš tai reikia užsisakyti pusryčius, gidė sakė kad pusryčių dėžučių neduoda, bet rytais anksčiau atidaro restoraną. Recepšene paprašau ankstyvų pusryčių 4,30 ir išeinu, žiūrėti vakarinio animatorių šou. Šou kaip jau baigiau įprasti buvo tik prancūzų kalba, bet nieko, šokiai tai tos kalbos nelabai ir reikia. O kai pakalba ploji kai visi ploja
Baigiantis šou atlekia mama. Sako buvo į kambarį atėjęs berniukas, aišku kalbantis prancūziškai, tai paliko kokį tai lapą, mama žinoma nieko prancūziškai nesuprato, tai iš registratūros paskui vokiškai kalbantis paskambino ir viską išaiškino. P asirodo reikia dar užpildyti ką norėsiu valgyti. Kaip jau ir įprasta šiame viešbutyje popiergalis prancūziškas. na galvoju aš jau šįkart nebesivarginsiu su google vertėju, tegul patys išverčia.
Kaip matot tik netrukdyti ir angliškas, o maistas ir gedimai tik prancūziškai
Bet kol aš nuėjau jau to ir vokiškai kalbančio nebebuvo. Tai vargšai truputį angliškai ir daugiau gestais paaiškino kas yra kas Taip pražaidėme kokias 15 minučių kol priėjome išvados kad man visa to nereikia, čia užsakymas į kambarį ir tik nuo 5 val. o man jau vėlu, o restoraną atidarys 4,30, kaip iš pat pradžių ir prašiau
Ketvirtoji diena Ekskursija į Sacharą
Ankstyvi pusryčiai ir arabiškas punktualumas, atvyksta 20 minučių vėliau nei buvo sutarta, mane vieną veža į Susą, ten visus suveį ir tuomet jau vienu autobusu vyksime į ekskursiją. Pilnas autobusas ir visi lietuviai, ekskursija lietuvių kalba
Pirmasis sustojimas El Jemo amfiteatras
Paskui techninis sustojimas- kavai, arbatai, tuoletui ir pasifotografavimui
Sekantis sustojimas berberų namas. na toks turistinis objektas. Nieks manęs neįtikins kad čia jie taip visada ir gyvena dėl pinigų aš irgi užleisčiau savo būstą lankytis turistams, dieną į jį eičiau kaip į darbą, bet už uždirbtus pinigus tikrai įsigyčiau kitą būstą kuriame jokie užknisantys turistai nelandžiotų
Vaizdas iš viršaus
Netoliese ir papietaujame. Atvirai sakant man pietūs tai nelabai, nemėgstu aš jų aštraus kuskuso. Jautriam skrandžiui kas tokų turi geriau dėl visa ko pasiimti dar ir savo maisto.
Pakui nuvykstame į Sacharą. Aprengiami vietiniais chalatais, galvas apriša skaromis ir susodinami ant kupranugarių. Higienos čia neieškokite, nelabai man jau patiko tos neskalbiamos skaros, bet savo pasiimti kažkaip nepagalvojau.
Pavakary atveža į viešbutį. malonu pasipliuškenti baseine Sacharos pašonėje. Pavakarieniaujame dar kiek paplepame ir miegučio. Ryt vėl keltis prieš 4 ryto.
Bet taip lenvai išsimiegoti nepavyksta. Apie 12 prižadina viešbučio telefono skambutis. pasakysiu grubiai kažkam tai sperm... smegenis spaudžia, šūkauja -"sexy, sexy, sexy". Numetame ragelį, bet ir vėl skambutis. nukeliame ragelį visiškai. Tuomet girdime kaip skambina kaimynėms, o paskui dar kitoms kaimynėms. Dabar suprantu kodėl gidė taip primygtinai siūlė gyventi ne vienai, o su kita viena mergina. Jei bučiau viena miegojusi tikrai būtų buvę nejauku, o dabar pasijuokėme, apsivertėme ant kito šono ir vėl užmigome.
Ankstyvi pusryčiai ir arabiškas punktualumas, atvyksta 20 minučių vėliau nei buvo sutarta, mane vieną veža į Susą, ten visus suveį ir tuomet jau vienu autobusu vyksime į ekskursiją. Pilnas autobusas ir visi lietuviai, ekskursija lietuvių kalba
Pirmasis sustojimas El Jemo amfiteatras
Paskui techninis sustojimas- kavai, arbatai, tuoletui ir pasifotografavimui
Sekantis sustojimas berberų namas. na toks turistinis objektas. Nieks manęs neįtikins kad čia jie taip visada ir gyvena dėl pinigų aš irgi užleisčiau savo būstą lankytis turistams, dieną į jį eičiau kaip į darbą, bet už uždirbtus pinigus tikrai įsigyčiau kitą būstą kuriame jokie užknisantys turistai nelandžiotų
Vaizdas iš viršaus
Netoliese ir papietaujame. Atvirai sakant man pietūs tai nelabai, nemėgstu aš jų aštraus kuskuso. Jautriam skrandžiui kas tokų turi geriau dėl visa ko pasiimti dar ir savo maisto.
Pakui nuvykstame į Sacharą. Aprengiami vietiniais chalatais, galvas apriša skaromis ir susodinami ant kupranugarių. Higienos čia neieškokite, nelabai man jau patiko tos neskalbiamos skaros, bet savo pasiimti kažkaip nepagalvojau.
Pavakary atveža į viešbutį. malonu pasipliuškenti baseine Sacharos pašonėje. Pavakarieniaujame dar kiek paplepame ir miegučio. Ryt vėl keltis prieš 4 ryto.
Bet taip lenvai išsimiegoti nepavyksta. Apie 12 prižadina viešbučio telefono skambutis. pasakysiu grubiai kažkam tai sperm... smegenis spaudžia, šūkauja -"sexy, sexy, sexy". Numetame ragelį, bet ir vėl skambutis. nukeliame ragelį visiškai. Tuomet girdime kaip skambina kaimynėms, o paskui dar kitoms kaimynėms. Dabar suprantu kodėl gidė taip primygtinai siūlė gyventi ne vienai, o su kita viena mergina. Jei bučiau viena miegojusi tikrai būtų buvę nejauku, o dabar pasijuokėme, apsivertėme ant kito šono ir vėl užmigome.
Dėkui, kad turite laiko ir noro pasidalinti savo įspūdžiais. Laukiame tęsinio.
QUOTE(inrinke @ 2015 05 21, 06:54)
Dėkui, kad turite laiko ir noro pasidalinti savo įspūdžiais. Laukiame tęsinio.
Labai labai ir aš laukiu tęsinio. Skaitau net išsižiojusi. Ačiū kad pasakojate.
[/quote]
Super pasakojimas