2015 PIETŲ ISPANIJA IR GABALĖLIS PORTUGALIJOS. DAR

Ačiū , o krevetės tikrai nieko , bet ne ką prasčiau buvo vėlesnį likusį atostogų laiką pilvus kimšti prie švediško stalo - jokio vargo dėl gaminimo ir indų plovimo , o be to gavom ir midijų, ir paeljos, ir kalmarų, tad turėjom tikrai gerą laiką...

Nuostabus fotoreportažas, Ispanijos grožis O jau krevetės... Dieve, kada aš jų bevalgiau, tokių didžiulių... Tik Ispanijoje, seniai... Ačiū, taip malonu tokie vaizdai...

Ačiū, Ispanija tikrai pasivogusi mano širdį... ilgam...

kur vyko tas atsisveikinimas su Atlantu ? labai patiko uolos...

Mūsų planuojamas tolimiausias taškas Gibraltaro uola važiuojant palei viduržemio jūrą, tačiau labai užsinorėjau tuo pačiu ir į Atlantą įmerkti kojas žiūrinėjau Tarifą, bet ten labai plokšti paplūdimiai kur patartumėt labai nenutolstant nuo Gibraltaro pasisveikinti su Atlantu ?

Atsisveikinome savame miestuke Fuente del Gallo ir aplink jį .
Tarifa - puikus miestukas: jei nenorit plokščių paplūdimių, pavaikščiokit į kairę, žiūrint Afrikos pusę

Pakeliui negaliu neužsikerioblinti į netoli pagrindinės trąsos stūgsantį Castillo de Castellar de la Frontera . Vėl vyniojamės siauru serpantinu dangaus link. Jau karts nuo karto lyg kokią mantrą išgirsu: „baseinas ir šaltas alus“ bei kažką panašaus į „velniop bobą su visais kalnais“. Mano ausys lieka kurčios, bet akys plačios:














Papildyta:















Papildyta:











Papildyta:















Papildyta:

















Papildyta:















Papildyta:














Vietoj mastelio


Papildyta:















Papildyta:
Pagaliau nusileidžiam į Benalmadeną. Čia apsistosim net 4 nakvynėms San Fermin viešbutyje (198 eu su pusryčiais ir vakariene), įsikūrusiame tylioje gatvelėje netoli jūros, tikrai labai švariame, jaukiame, galinčiame pasigirti puikiu maistu.
Nuvažiuota 251 km
Išleista 18 eu (maistas ir gėrimai)



Kelios nuotraukos iš kurorto











Promenados grindinys






Papildyta:
Nemėgstam kurortinių miestų, o ypač didelių, bet tik čia radau patraukliausią variantą kainos, maisto ir strateginės vietos mūsų dar gręsiančioms kelionėms atžvilgiu (turėjau tokį slaptą planą – nors MB žadėjau visas dienas ilsėtis nuo kalnų bei atbrailų, bet labai tikėjau savo žavesiu, įtikinėjimo galia bei nuoboduliu prie baseino) .
Ir tikrai, balandžio 30 d. ryte po sočių pusryčių vyras, žvilgtelėjęs pro langą ir pamatęs ant saulės besivartančius čirškančius kūnelius, atsidūsta ir suburba: „tai kur, sakei, ta tavo Alhama?“ Nenoriu nubaidyti palaimingos akimirkos ir nebeaiškinu, jog visai ji ne mano, bet tik tyliai suburkuoju: „visai šalia, varom“...
Ką gi, mes vėl kelyje.
















Papildyta:
Nuostabioji Alhama de Granada – dar nenutrypta turistų ir truputį laukinė













Vietiniai čiabuviai pilnai atsipūtę - užsigulę vienintelę nelabai saugią ribą tarp pasaulio ir bedugnės, o paprašyti nufotografuoti, dar labiau "sukietėja" ir pradeda išsidirbinėti lankstydamiesi, vartydamiesi bei spjaudydami velniui į nasrus .




Papildyta:






Tarpekliu galima pėdinti virš 7 km, mes įveikėm tik pusę, nes norėjau dar užsukti į mums pakely esantį Iznajar-ą.



Namukai su savo langų "mišraine", truputį primenatys Cuenc-ą














Papildyta:

Papildyta:











Papildyta:




Nusileidžiame iki pačios upės












Papildyta:
Grįžtame į Alhamą, perskaičiuojame "mišrainės" langelius

Atsipūtę sėdam į savąjį mašiniuką ir jau greituoju būdu (MB, matyt, keršydamas jau varinėja kalnais kaip vietinis, net Laima cypia „viršijate leistiną greitį“, o aš rankom kojom minkau Opelio dugną bei panelę. Taip raizgomės link Iznajar.









Kad vazonų nieks nepagrobtų - 3 šarpėjų egzemplioriai









Ne pirmą kartą Ispanijoje aptinkame apmegztus "rankų darbo senamiestukus"


Papildyta:

















Papildyta:

















Papildyta:

Po nuostabių įspūdžių jau viešbutyje mėgaujamės puikiais kepsniais. Dar apturim malonumą stebėti už lango besiturškiantį baseine mažylį, kurį nabagas tėvas visomis įtikinėjimo priemonėmis bando iškrapštyti iš vandens. Labai pažįstama situacija: „ tuoj tuoj, dar truputį, žiūrėk kaip panersiu, va dar biškį, žiūrėk, kaip moku“ ir t.t. Vaikas jau mėlynas, tėvas žalias iš pykčio bando savo palikuonį kaip nors išžvejoti, situacija kartojasi bent kelis kartus, kol atvaro įniršusi mamytė, kažką griežtai sutrimituoja ir ramiai apsisukusi nužygiuoja tolyn. Iš paskos nusivelka drebantis mažylis ir išbalęs tėtušis. Restorane suošia net keli stalai - matyt šią šeimyninę dramą stebėjome ne mes vieni, supratingai susižvalgome ir vėl neriame į kvapų ir skonių pasaulį .
Nuvažiuota ~300 km
Išleista 53 eu kurui, 17 eu maistui ir gėrimams

Kitą dieną bendru susitarimu skiriame poilsiui, tad aplandžiojame Benalmadenos gatveles ir prieplauką, pasilepiname pliažu bei jūra, pasigrožime viešu botanikos parkeliu.












Papildyta:



















Papildyta:
















Papildyta:

Gegužės 2 d. skirta Antequera-i, teisingiau Torcal de Antequera, pasivogusiam mūsų širdis . Nebedetalizuosiu tylaus vyro šnypštimo variacijų bei dantų griežimo pustonių šios dienos pradžioje, užtat turėjau malonumą išgirsti didingus pergalės šūksnius pačioje viršukalnėje (tiesa, siesta – šventas reikalas, todėl net ir aidas nesivargino atsakyti į džiaugsmingus MB himnus) .


















Papildyta:
Norėčiau patarti būsimiems keliautojams nesiropšti patiems nuo Antequeros papėdės iki viršukalnės 3,7 km, kurią mes jau buvome pasiruošę įveikti . Pamatę krūvelę žmonių tvarkingai kažko laukiančius, sužinojome, jog pirmyn ir atgal gabena autobusas (3 eu abiems). Gerai, kad užteko proto nebešturmuot tos atkarpos, nes pakely tokių savanorių matyti veideliai palaima netviskėjo . Dar reikia turėti galvoje, jog teks įveikti pakankamai sudėtingą trasą viršukalnėje – pats smagumėlis tas, kad ten beveik nėra lygių takelių – tenka ropštis per pakankamai aštrias uolas, kopti ir leistis, lįsti ir vos nešliaužti, bet tai visai nepavojinga, o vaizdai užima kvapą. Ir dar, nepamirškite patogios avalynės. Nors matėme senukų su šliūbiniais tufliukais ar moterikių su basutėmis, geriau nerizikuot ir atsiduot būsimo žygio malonumams. Ir žinoma, kaip be gero, turiningo lauknešėlio – ten pilną nuostabių viečikių piknikui .












Papildyta:
Nuotraukose matomos rudesnės dėmės – jau pramintos galimos trasos.


















Papildyta:











Papildyta:

















Papildyta:

















Papildyta:










Iš ten "atėjom"










Papildyta:















Papildyta:
















Čia MB "vos" pralindo


Papildyta:

















Papildyta:

Kokie nuostabus vaizdeliai aciu kad dalinates

Maža kas - kad vyras saugiai praeitų




















Papildyta:






Galėčiau apsimesti, kad ten užsiropštę buvome ir mes (čia gerokai priartintas vaizdas), bet manes nieks nė su pagaliu neužvarytų