Tėvų karšinimas (11)

Mūs anytos taip pat neįmanoma buvo įtikint pervest pinigus į kortelę, nors skundėsi kad ne tiek pinigų jai atneša, kiekvieną mėnesį buvo skundai. Pasiima lapelius su pensijos suma kur buvo lt ir aiškina kad ne tiek davė, o man liepia eiti aiškintis į paštą. Kai jau lyg ir prikalbinom eiti į banką, tai kai paskambinau ir pasakiau kad atvažiuoju, atšovė, kad ko mes prie jos prikibom, kad viskas pas ją gerai ir ji niekur neis.tuom ir užsibaigė, nes jau kantrybė trūko. O kai paguldėm į ligoninę, tai paštas negalėjo mokėt, tuo labiau kad čia ne kaimas kur visi vienas kitą pažįsta.Tuomet pašte pasakė kad jei 2 kart nepasiims pensijos, ji deponuojama ir, kad galėtų toliau mokėti, reikia pačiam žmogui Sodroje rašyti prašymą, ką vėliau ir teko padaryti. Reikėjo ją vežti iš ligoninės ir rašyti prašymą, aišku kad pati nieko nerašė, teko man, bet turėjo prie jų pasirašyti. Nežinau ką būtų reikėją daryt jai visai negalėtų vaikščioti. Kadangi jai notaras jau negalėjo rašyt įgaliojimo, tai sakė laukit teismo, kol pripažins neveiksnia. Bet nuo to momento jau metai beveik praėjo, tai jų supratimu tiek laiko galėjo negaut jokių pinigų, nes ir skirtus slaugos pinigus perveda tik į jos sąskaitą, o be jos sutikimo niekas negali paimti. Taip pat reikėjo vežt į banką, nes neturėjo kortelės, o ją išduoda tik pačiam žmogui. Viskas būtų buvę daug lengviau, jei būtų įgaliojimas buvęs, bet tas senų paniškas baimės jausmas kad juos apgaus ir svarbiausia savi, kurie rūpinasi.

Ačiū, Noa, už rūpestį! Bet kaip jau pastebėjai, mums šūds priklauso, kai kitą kartą reikės į ligoninę, nekviesiu "Sidabrilio" (į vieną pusę 20 e kaip seniems klientams, šiaip tai 30), o įsodinsiu į troleibusą. Ir bilietą nupirksiu už pilną kainą

Dėl paštininkių nešiojamos pensijos ir įgaliojimo nedavimo tai bėda, neįsivaizduoju, kaip spręst. Gal paštininkės paprašyt, kad praneštų - nebeleidžia mums nešiot pensijų, liepia visiems į banko sąskaitą pervest. Čia aišku netiks, jei senukė su kaimynėm pašneka ar šiaip turi kur išsiaiškint. Panašiai ir dėl įgaliojimo - va, negaliu tau nupirkt vaistų ar kažkokių reikalų sutvarkyt, nes neturiu įgaliojimo, eik dabar visur pati! Bet rimtai tai neįsivaizduoju, kai pačiai tokių problemų nekilo, mano mama visą gyvenimą buvo lepinama ir jai savaime aišku, kad pasaulis sukasi apie ją ir visi tik rungtyniauja, kas ja geriau pasirūpins

Sukūriau naują temą - baisu atsakinėt, atrodo, pasibaigs, ir tada ką?

NAUJA TEMA
Papildyta:
Kas per Sidabrilis? Pagal kainą turėtų auksiliu vadintis.

O tai į ligoninė negali nuvežti stačiai greitoji? Mus iš rajono nuvežė. O va jau grįžti tai teko saviems, bet Kauno ribose - 8 eu su kažkokia II ligoninės greitąja. O kiek į rajoną - nežinau.

O, ačiū, bus kur nueit!

Į ligoninę greitoji veža, jei jau grasini, kad tuoj numirsi. O jei chirurgas pasakė atvažiuot pirmadienį operacijai ir tu važiuoji, tai greitoji dėl to neveš. O visą dieną pusiau be sąmonės prasėdėjus vežimėly priimamajam ir chirurgui pasakius, kad sorry, šiandien nebespėjam, atvažiuokit rytoj, greitoji namo juolab neveš. Kitą dieną istorija iš pradžių, tik šįkart jau namo neišgrūda, palieka ligoninėj. O kai iš jos reikia grįžt - irgi grįžtančiojo problema.
NOrs ne, meluoju, vienąkart greitoji atvežė ir pažadėjo namo parvežt. Po visam jau pranešiau, kad norim grįžt, tada greitosios gydytoja man išaiškino, kad jie ne taksi ir pervežimas mokamas, jei ligonis gali pasėdėt (apramstyta ir prilaikoma tikrai pasėdėjo, tokiom sąlygom ir lavonas būtų sėdėjęs). Ok, sakau, sumokėsiu, tik parvežkit. Parvežė, net ir pinigų neėmė, bet nešiot tai jiems nepriklauso! Šiaip taip prisiprašiau, kad nors iki verandos padėtų atnešt, spėjau kilimėlį pristumt prieš paguldant ant grindų. Papuolė netikęs šeštdienis su puikiausiu oru, vėlokas vakaras, mano vyriškiai kas kur tolimaiusiuose Lietuvos pakraščiuose, giminės toli, kaimynystėj tik bobulytės... Atnešiau antklodę, apklojau mamą, pasėdėjau apsikabinus gilioj nevilty, o paskui atsiminiau Sidabrilį. Paskambinau, sakau vežt nereikia, bet reikia nešt! Jie ten visi užsiėmę, bet mes jau seni klientai, tai po pusvalandžio atvažiavo vyrukas, paėmė senutę į glėbį ir nunešė į antrą aukšą į jos lovytę Ir neėmė nė cento! O šiaip nemanau, kad 20 eurų yra baisiai brangu už gulinčio ligonio pervežimą su spec. automobiliu ir nunešimą iki lovos. Iš Kauno į rajoną, kad ir netolimą, arba priešinga kryptim. Ir dar su šypsenom ir pajuokavimais. Ir su oficialiai išrašytu kvitu. Na jei kas rasit pigiau, informuokit.

Taip pagalvojus, oficiali greitoji ima 25 eu, tada tas Sidabrilis nuolatiniams klientams pigiau.

Bet.

Greitoji planiniams guldymams veža. Mūsų gydytoja iškvietė, ir nuvežė. Rimc.

O mus kartą ir parvežė, ir užnešė, tokia jauna vyrukų brigada. Ir pingų neėmė. Dar pasakė - visokius bomžus vežiojam kiaurą dieną, o čia žmogus skaityk nusipelnęs, neimsim. Iš tikro, vos neapsiblioviau, ne dėl pinigų, o dėl požiūrio.

Tai va, tas teisingas požiūris tokia retenybė, kad jį sutikus bliaut ir norisi. Nors juk turėtų būt atvirkščiai. Kita vertus, negali viskas būt veltui, valgyt tai visiems reikia...

O planiniam guldymui greitosios - bent ten, kur buvom (Kauno respublikinė, paprastai vadinama Šančių arba III-ioji) - sakėsi nevežiojančios. Nelabai planinis ir buvo, maždaug "jei blogės, staigiai atvažiuokit", tai ir važiavom, kada ten pas gydytoją dar vaikščiot...

O mus į antrą kažkodėl planiniam vežė. Kitaip tariant - veža, bet išsikalinėja kiek gali... Sąžinės turėtų.
Aplamai - pablogėjo, tada ką? Išsikvieti greitąją, jie gi klausia, kur vežt. Veža, kur pasakai, sakai, į trečią, ir saliut...

Niekas neklausė, kur vežt! Nors pirmą kartą vežant pati nebuvau - atostogavau (gerai, kad LT), dukra močiutę prižiūrėjo. Skambinau rytą - viskas ok, skambinau vakare - viskas ok, o naktį dukra paskambino - iškviečiau greitąją, veža į Šančius. Parlėkiau paryčiais, prasikeikiau kol tą ligoninę radau, aš kaip gyva Šančiuose nebuvus! O paskui jau savaime ten ir toliau lankėmės, sykį visokios kortelės užvestos ir daktarai pradėję veiklą. Šančių labui galiu pasakyt, kad ten viskas ok, ir patalpos, ir gydymas, ir personalas, o dar kai daugmaž pusiaukelėj tarp namų ir darbo, tai išvis gerai. Bet ten nežinau ar į visus skyrius, bet bent į tuos du, kur mama gulėjo, dažniausiai ir veža senukus. Ypač kardiologiniam - tikras senelių pensionas. Dukra pasidomėjo, kaip čia taip gaunas, tai jai paaiškiino, ka jaunus širdininkus veža į klinikas, o senus - čia. Paskui kt. skyriuj buvo ir jaunesnių, bet nedaug.

Aš vis paskaitau Jus. Ir labai pasigedau cambalos pasisakymų . Kažkokia tyli, nekalbi .

Paskutiniu laiku tai beveik vienos mes su Noa čia dialogus varinėjam, bet man rodos dar vakar cambala buvo. Nelengva turbūt jai, kaip ir kitoms, tai geresnėm dienom ateini po keliskart, blogesnėm išvis neturi laiko ar jėgų reikštis... Tikėkimės, ir cambala, ir visos kitos lankysis ir rašys, lengviau žinant, kad esi ne viena...

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.