Tėvų karšinimas (11)

Aš irgi jaučiuosi labai protingai padarius su tuo įgaliojimu, kad jį turiu. Kitaip visi veja lauk, kaip kad tu ten koks grobikas būtum

Skaitau, šiurpstu ir mokausi - kas manęs laukia... Kol kas ramiai sau laukiu atsakymo iš tos Neįgalumo tarnybos, neįsivaizduoju, atsiųs iškart atsakymą ar pranešimą eit jo atsiimt. O gavus jau žiūrėsiu, įtariu, kad irgi kryžiaus kelius eisiu, jokių įgaliojimų kol kas nereikėjo ir neturiu, pensija eina į kortelę, kuri mano kišenėj Matysim. Kaip sakė Šveikas - taip nebūna, kad niekaip nebūtų

O šiaip visai smagu, nelabai tikėjaus, kad mamai pastebimai pagerės, bet pagerėjo, nedūsta ir nepavargsta nuo mažiausio judesėlio, nuotaika gera ir apetitas neblogas, gal netgi kažkiek iš tų 10 numestų kg sugrįš... Jau nebesitiki, kad po savaitės vaikščios, bet planuoja nors vasarą į kiemą pati išeit, aš pritariu, o ką, gal ims ir tikrai išeis? Jei ne, tai išnešim, galės ten su šunim ir visokiais žvirbliais bendraut

Jetus, nu vat papasakosiu, kaip man šiandien buvo. Čia bus mistiškas pasakojimas. Žo, atsikeliu aš iš ryto, sutvarkau senelį, einu į virtuvę daryt košės pusryčiams. Ir staiga girdžiu - beldimas į duris! O pas mus yra namo dalis, mes ją nusipirkę visiškai pertvarkėm. Dvejos durys: į bendrą kiemą, kurias labai naudojo buvę savininkai, ir į gatvę, kurias mes pasidarėm kaip pagrindines. Tos, kurios į kiemą, yra koridoriaus gale, tai mes užtvėrėm tą koridorių dar vienom durim ir ten padarytas sandėliukas - remontas, taigi jis pilnas statybinio chlamo. Žodžiu, per ten nevaikštoma, ten neįmanoma praeiti. Ir būtent į tas duris beldžia.

Vyras sako - beldžia į duris. Aš sakau, taip, bet į va tas! Čia dabar. Kaimynai taigi žino, kurios durys naudojamos. Aš varau į sūnaus kambarį, iš jo puikiai matosi tiek mūsų, tiek kaimynų durys. Ir ten nematau nieko. Nė gyvos dvasios!

Ir čia aš nutariau, kad dabar gausiu aparpuolį. Visi žino, ką reiškia beldimas, kai nieko nėra už durų, tikrai nieko, kaimynė nebūtų spėjus grįžt, ji vyresnio amžiaus, o ir prasmės jai nėra bėgt kaip išprotėjus. Ir dar toks aiškus, tikrai žmogaus rankos, abu su vyru girdėjom!

Sėdžiu ant interneto ir puolu skaityt. Lietuviai aiškina, kad čia beldžia mirtis, tai aiškus ženklas. Reikia jokiu būdu tų durų neatidaryti. Na, mes ir neatidarėm, juk jei atidarytum, ant Mirties užgriūtų pramoninis dulkių siurblys, kažkokios lentos, stelažas su mano diedo įrankiais ir jo gi paties darbinės kelnės. Pradėjau ramintis, nors iš tikro vis tiek buvo labai baisu, nes tikras garsas, ne koks ten lyg girdėjau, lyg negirdėjau... Tada pradėjau googlint angliškai, ir persigandau dar labiau - anglakalbiai rašo, kad čia tikrų tikriausiai mirtis, šandien vakare kažkas mirs, ir jokių durų atidarymo nereikia. Tiesa, ten turi belsti tris kartus, o pas mus beldė du. Mirtis durna ar aš vieno neišgirdau???

Visa strese nutariau pasiguosti vaikams ir FB babcėms. Vaikai reagavo skeptiškai, mažas pasakė - jooo... Veltu tu, mama, vakar Ekstrasensų mūšio 17tą sezoną žiūrėjai Bet jie gi pizdukai, nieko mistikoj nesusigaudo. FB babcės reagavo supratingiau - prasidėjo kalbos apie naminukus, kaip juos prisijaukinti, bet blin, naminukas, ką pats žodis sako, turi būti namie, o ten beldė iš lauko gi!

Kol galų gale viena draugė sako - o klausyk, ar tau koks šaukimas į rinkimus arba pranešimas apie siuntą iš aliexpress neatėjo?
Ir tada išsižiojau
Nes atėjo
Ryte pašto dėžutėj nebuvo, o vėliau jau buvo

Šikna paštininkė, pabeldė ir išėjo greitu žingsniu, todėl ir nebuvo jos kieme O aš vos į kelnes neprivariau

O kodel nenorit issikviest notaro i namus ir kad jis surasytu igaliojima mamos reikalams tvarkyti, o mama juk gal galetu kazkaip pasirasyt.
Nes siaip nezinot kur ko dar reiks gyvenime, su igaliojimu paprasciau. O banko kortele ar pakankamai ilgai galioja? Nes irgi reikia atsizvelgt i tai, kaip ja pakeist reikes...
Su bankais tai isvis absurdas yra. As turejau igaliojima visiems mamos reikalams tvarkyti - ir nekilnojamo turto ir piniginiams, vienu zodziu viskam. Po to tapau globeja ir teismo popieriu turiu, kad galiu tvarkyti mamos visus reikalus, sodra, banka. Pasibaige banko galiojimo kortele. Nueinu su tuo teismo popierium, man neduosa, sako atsiveskit mama. Tai sakau teismo nutartis yra. O bankas sako, teismas teismu, o pas mus banke savo taisykles. Na teko pritaikyt toki momenta kai mamai buvo geriau, vaziavom i banka, vos ne vos artrito skaudamais ranku sanariais mama pasirase ant tos sutarties ir gavom nauja banko kortele. Kazkoks absurdas.

Mes taip pat kad gaut banko kortelę vežėm anytą iš ligoninės į banką. Po to liepė ateit su ja pasiimt, bet mes kartu padarėm elektroninę bankininkystę, tai atsiuntė namo ir patys aktyvavom. Bent jau įgaliojimas tiesiog būtinas, nes, kol dar gali notaras patvirtinti, viskas paprasčiau, o jei kas su galva vėliau bus, tai bus problemų galybė. Aš suprantu kad žmogui paaiškinti kad reikia kitam leist tvarkyt jo reikalus gana nemalonus dalykas. Seni ypač bijo kad kas neapgautų ir be visko neliktų, bei mano kad juos durnais nori padaryti. Bet jai kaip nors įmanoma, reikia išaiškinti ir susitvarkyti. Pasakyt kad ir jie galės patys viską tvarkyt, o jūs tik kai jiems bus sunku nuvykt ar panašiai.

Iiki šiol įgaliojimo niekam nereikėjo, tai nesukau galvos, banko kortelę padarėm, kol mama pajėgesnė buvo, ir internetinė bankininkystė yra. Galiojimą tikrai reikės pasitikrint, o kai baigsis... gulinčios nenusivešiu aš jos į banką, nežinau, kas tada.
Sodroj jos draustumas baigiasi sausio mėnesį, bet turbūt automatiškai prasitęsia, jei žmogus dar gyvas... Reiks ir tą aiškintis.
O įgaliojimo ar tikrai man gali prireikt? Turto jokio, pinigai sąskaitoj, kortelė pas mane, kas dar gali būt? Žiūrėsiu, jei paskirs tą globos pašalpą, ko tada reikės. Šiaip mama nesipriešins dėl įgaliojimo, maloniai leidžia mums viską tvarkyt

Noa streso apturėjo lygioj vietoj... Skaityt smagu, bet patirt tai nepavydžiu...
Man panašiai buvo prieš porą metų, kai buvom neseniai įsišuninę pamestinukę pamaivą. Sėdžiu virtuvėj vakare prie durų į kiemo/sodo pusę, girdžiu aiškiai beldžiant. O iki ten svetimam ateit nuo vartelių - per pusę kiemo ir apie namą, mano šunys to tikrai nenutylėtų Bet neloja, pasižiūriu pro langą - nieko nėra. Po minutės vėl beldimas, vėl nieko nėra. Atsidarau duris žiūrėt, kas per bildukai - ogi šunė tupi prie pat durų ir uodegą vizgina į duris - trinkt trinklt trinkt

Tikrai smagu skaityti, bet tokie garsai įvaro baimės.
Esu ir aš apsikvailinusi pati prieš save. Pajutau sykį namie išējusio žmogaus kvapą, kvepėjo kamparo spiritu, toks specifinis kvapas, atrodo, tas žmogus namo parėjo. Ir taip kelis sykius. Mistika pasibaigė, kai supratau, kad pati tą kvapą ir paleidau iš wc, įpyliau ir palikau klozete valiklį

Labas vakaras,
Na ir pasakykit, mielosios, ar pavyko.kažkuriai įkalbėti mamą ar kitą artimą žmogų, kad jos/jo ateitų pažiūrėti svetimas žmogus, paslaugytų ar kažkad tokio panašaus.
Aš neįsivaizduoju, kaip įkalbėti, kad ateitų slaugė. Nenori nieko keisti, nenori nieko svetimo įsileisti, nenori niekur išvažiuoti. Įsikirtusi į namus, į kambarį. Net girdėti nenori apie jokius pokyčius. Dieve, kiek kantrybės reikia. Ir kiek sveikatos.....

Gal eitų paaiškint, kad tai med. sesutė? Akcentuot, kad daktarė liepė? Seni žmonės daktarus paprastai nors kažkiek gerbia...


Mano senelis irgi nedegė noru pas mus kraustytis. Labai kategoriškas jis nėr, bet aš jo spaust irgi nenorėjau. Bet iš esmės mes jį apgavom - po ligoninės parvežėm ne namo, o pas mus, tuo pat metu pervežę jo lovą, kai kuriuos atpažįstamus daiktus, pvz. paveikslą. Tam ruošiausi, gal padėjo kažkiek, kad kambarys panašios konfigūracijos, kaip ir jo namuose, ir grindys panašios, ir sienos - specialiai taip padariau, ruošiausi tam. Be to, man pas jį gražios grindys, nebuvau prieš ir pas save tokias susidėt
Tai kažkaip pretenzijų ir nebuvo.

Labas,
na su mama man pasiseke, kad ji nekaprizinga. Jei pasakiau, kad bus taip, tai reiskia, kad taip ir bus.
Noa, po tavo pasakojimo apie beldimus, nakti sapnuoju, o gal nesapnuoju, kad kazkas pabelde tris kartus i langa Pradedu vel snaust, girdziu saukiant mane vardu. Na ne kaip pase parasyta, bet trumpiniu. Pasekoje nuo 4 nakties nebeuzmiegu.
Noa, baik gazdint zmones

Čia ne aš. Čia mūsų paštininkė! Paštui pretenzijos Aš visada maniau, kad LT paštas - blogis ir sėja siaubą

Blin, reiktų paštininkus instruktuoti, kad nebelstų 3 kartus, jei labai reikia, tada belstų 4. Bet vis viena žmogus gali pagalvot - kokia įkyri giltinė, ot priskreto, neatidariau ir neatidarysiu!!!

Čia LT, taigi LT prietarai galioja, manau, kitaip kodėl jie skirtingi, neatidariau - ir viskas, ar tu giltinė, ar paštininkas