Tėvų karšinimas (11)

Žiauri cambala situacija... Teoriškai aišku visada žinojau, kad tokių ligonių yra, bet va čia pirmą kartą atklydus ir viską perskaičius supratau, kad mums dar iš tiesų yra gerai ir nėr ko virkaut
Dėl "globų" ir "pašalpų" - mane jau seniai ne vienas protino, kad kvaila esu, kad nepasirūpinu, mamai virš 80, apsiformini ir turi, nu! Ir tikrai tokiu gudruciu zinau, bet paciai kaip ir jums nebutu ranka pakilus mama "susargdint". Bet. Si pavasari, taigi esnt dabartinems taisyklems, viena pazistama rimciausiai aiskino, kad uztenka turet virs 80 metu ir vualia - gauni slaugos pasalpa. Ir kad ji savo mamai taip susitvarke. Be jokiu kysiu! Va cia man mistika. Meluot jai nebuvo prasmes, kysiu ji tikrai nedalina, tai niekaip nesuprantu. Nera kokia ten drauge, santykiai labiau darbiniai, bendraujam retai ir tik darbo klausimais, tai nera ir kaip paklaust, nors dabar tai jau aktualu (ana karta i kelione kartu vaziavo, pasisnekejom). Na ji valdininke, ministerijoj dirba, gal kokia "paslauga uz paslauga"... Bet ne kazkokias paslaugas ji gali daryt, sritis "nepaslaugine", ir siaip labai principinga ir formaliste. O daugiau bendru kelioniu greitai nebus, mano keliones uzsibaige, tai nepasiaiskinsiu.

Sitaji, is kitos operos - kaip grazint Lt raides? Jokie shift alt neveikia, isvis kazkokia kvaila sistema (pvz, didziosios isijungia iprastai, bet sugrazint mazasias - tik su shift!)

Viskas yra normalu ir taip yra. Jaučiu, kad toji moterėlė gyvena kaime. O kaime moterys su toooookiom demencijom moka gyventi.
Pažįstu moterį, kuri neturi 80-ties. Nežinau, kokią pašalpą ji gauna-ar tą 50 ar 280 Eur, jaučiu, kad tą mąžąją, bet jai darytos inkstų, ausų, širdies, akių operacijos. Ji turi krūvą ligų ir tikrai ta pašalpa ne iš piršto laužta. Bet kai ateina grybų ir uogų metas, ji neišlenda iš miško, užsidirba dar ir vaistams. Ir kas pamatytų, sakytų, va, boba šitokia bistra, o pašalpą gauna.

O mano seneliui 96 metai, ir gyveno jis rajone, ir tada, kai jis išvis nepaėjo, nekalbant apie miško - iki virtuvės nebenueidavo, gydytoja man aiškiai pasakė - senatvė ne liga.

Gal, sakau, čia anksčiau buvo tie virš 80 metų?

Labas,
tikrai nera tokios ribos, nes kitas virs 80 vikrus, o kitas 70 sulaukes jau sunkus ligonis.
Mamai 87m., pries 4 metus apie jokias slaugas daktare net neuzsimine, nors vaiksciojo tik taip kaip dabar.

Merginos?
Yra tokia knyga, Rūta Vanagaitė, "Pareigos metas". Apie slaugą. Aš ją skaičiau... Nežinau, man tokie dvejopi jausmai, buvo gerų vietų, o buvo ir visai, mano galva, nekokių, nes aš labai jautri literatūriniam stiliui ir ne visur sutinku su autore Bet yra žmonių, kurie sako, kad ta knyga jiems labai gerai viską sudėliojo galvoj. Gal ir nieko ją gauti slaugymo pradžioj, kai išvis nežinai, nei kaip ten jaustis, nei kaip reaguot, nei ką dabar daryt. Aš ją tada ir nusipirkau.

Aš tą knygą turiu, esu Kaune, gal kas norit paskaityt? Paskaitytumėt - kažkam kitam, kam reikia duotumėt. Fig čia pirkinėt dabar visiems, kas užsimano, jeigu va yra ir stovi

Įsigeria į kaldrą. Todėl gerai turėti porą užklotų, po tokių reikalų reiktų išnešti ir gerai lauke išvėdinti. Juk neskalbsi antklodės po kiekvieno rimto reikalo.

Man irgi. Tą dieną, kai šikam, kaip aš sakau, nes maniškei viduriai užkietėję, be vaistų niekaip, tai atrodo, kad viskas š smirdi.. Net jei esu 10 km nuo namų. Gėlės, drabužiai, viskas.


Kas dėl kvapo, tai grindims plauti ar su skuduru valant ceratą, čiužinį, galima naudoti tokį paprastą dalyką. Į stiklainį sudėti apelsino žieveles, užpilti actu ir palikti keliom dienom, kad pritrauktų. Paskui kažkiek į vandenį ir naudoti. Kvepia maloniai, gaiviai, nesijaučia acto kvapas.

Na, aš taip netvirtinčiau. Galima parašyti vienai, o kitiems pakišti tik pasirašyti
Kai mano anyta prieš kelis metus vežė dokumentus į neįgalumo nustatymo komisiją, tai šeimos daktarė net visų reikalingų dokumentų nesugebėjo sudėti Trūko lapo su Bartelio balais registruojant pasakė, kad taip padaro specialiai, kad kuo mažiau jų siųsti ligoniai gautų pinigų. Aišku, kita sgrįš, susirinks, ko trūksta ir važiuos vėl. Kita spakeiks ir nevažiuos, kaip ir anyta pakeikė ir tuo viskas pasibaigė.

O dėl tų nupirktų pašalpų, tai čia... Ai. Kaip ir visur Lietuvoj, viskas tas pats.

Skaitu jus ir laukiu..... mano mama ir ayuta jau tokio amziau, kas bet kada prireiks slaugyti. Anytai jau atsake rankos, ranku arumeu rwumatas, kai rankos beklauso. Jau viska uz ja darome. valgyti dar pasidaro, bet namus jau mes tvarkome, malkas nesu, kuriu ir t.t. Laukia ir manes slaugos dvieju mamu/. yTodel ir skaitau Jus nuolat. Mano mama, be skrupulu pareiske, kas atvaziuos pas mane, kai opasijaus negerai:) Anyta kitikia, ji isivaizduioja, kad niekada nwbus mums su vyru nasta.

Mano senelis visada sakydavo, kad pageidauja į senelių namus. Močiutė puldavo bartis, sakydavo, kas per durnystė, aš tai jau niekur tikrai nepageidauju, noriu numirt savo namuose - ką ir padarė. Aš sakydavau seneliui, kad šneka beleką - sakau, tai tu manai, kad ten visi bus protingi, galima bus pasikalbėt, o ten bus visi be proto ir razūmo per naktis triukšmaujantys, nes niekas gi ramių ir neatiduoda... Tai, sakiau, ten veiksi? Ir taip su močiute sustoję ginčydavomės su juo

Bet kai jau dabar tikrai žmogui slaugos reikia, tai įdomu, kaip jis tuos senelių namus pakeltų ir kiek jis turėtų noro į juos važiuot Manau, nei kiek nenorėtų Pas mus važiuot irgi nelabai norėjo, bet kad negalėjo rinktis, o po ligoninės buvo vis tiek labai gerai Juolab sava lova pervežta, savi daiktai, net gėlę jo ant palangės pastačiau

Mano anyta, kai jai gydytoja siūlė gultis į ligoninę, pareiškė kad ten ker seni guli, ji negulės. Tai nors mes jai ir aiškinom kad pati jau ne jauniklė, 87m., bet ji vaizdavo labai kietą, kol visai nuo proto nušoko ir dabar jau nieko nesupranta ir nepažįsta. Tuomet iš savo namų niekur nenorėjo, o dabar gerai kur yra. Nieko nesusigaudo, paskutiniai užsiėmimai pastoviai veržtis į tualetą melstis, bučiuoti duris, lovą, sienas. Didžiausias džiaugsmas kompo pelė, tai jos maldos. Ir nieko negali paaiškinti nes nesupranta. Visa laimė kad dabar bent rami, nes kai pradžioje parsivežėm, tai po kelių dienų, kai jau pradėjo žmones atskirt, nebuvo ramybės nei dieną, nei naktį.Bet dabar, kai geria vaistus, bent jau nerėkia ir naktį miega, o taip po 5 kartus per naktį visus keldavo, sauskelnes lupo. Kai prieš tai gulėjo slaugj, tai norėjo namo, bet dabar jai atrodo kad čia jos namai. Žinoma, kuris turi pilną protą, tai bet kuriam savuos namuos geriausia, o tokiem ligoniam manau kad geriau ten, kur yra prižiūrėti.

Nidulia, kad paskaitot, gal ir gerai, bet man atrodo, nėr ko pergyvent iš anksto. Negali žinot, kaip kas bus ar nebus, gal taip ir krutės sau abi senutės ilgai ir laimingai...

Noa, ačiū už pasiūlymą, aš beveik kaunietė, bet knygos nereikia. Kažkaip nesitikiu, kad kas nors geriau už mane žinotų, kaip savo galvoj tvarkytis, gal ten ir bardakas, bet nuosavas. Ot kad padėtų realybėj tvarkytis (na, grindis plautų, pvz.), būtų neblogai, bet niekas nesisiūlo, nu!

Nuvežiau šiandien dokus tai Neįgalumo ir t.t. tarnybai (košmaras kažkoks Savanorių prospekte, remontai, avarijos, kamščiai, mašinos arti nėra kur padėt, bet ne apie tai...). Įdomiai įstaiga atrodo - gražu erdvu tvarkinga, priimamajam gal 5 ar 6 langeliai, dviejuose moteriškės sėdi, trečiam vaikas kompu žaidžia, interesantų lygiai 1, t. y. aš. Priėmė, peržiūrėjo, sako - Bartelis 40, turės mama pati atvykt. Kaip atvykt, blyn, neatsivešiu jos savo mašina ir neatnešiu paskui nuo velniaižinkur. Nu tai eikit šnekėt, paaiškinkit, va užrašau ant segtuvo, kad dukra ateina. Ok, nueinu į 3 aukštą, absoliuti ramybė, kažkur kava kvepia, kažkur kažkas kažką plepa, interesantų tas pats nulis. Pralaukiu pusvalandį (gerai, kad rankinėj visada yra budinti knyga), išeina kažkoks vedėjas ir sako - nėra ko jums čia laukt, pranešim sprendimą laišku. Kada, klausiu. - Artimiausioj ateity, bet dabar atsirado teisinių problemų, tai kol kas tuos reikalus sustabdėm. - Iki kada? - Deja, negaliu pasakyt, laukit laiško.
Tai lauksiu. "Artimiausioj ateity", kosminiais mastais gal kokį šimtmetį? Ir tada sužinosiu, kad pagal naujausią sprendimą mums priklauso špyga.
Bet ai, gyvenam dabar, gyvensim ir toliau. Netgi sumažėjo rūpesčių - nereikia dairytis į naujus batus ar planuot, kur eisim skaniai papietaut gimtadienio proga O mamos mėgstamam kefyrui kaip nors jau išteksim

Kažkokia keistenybė. Kokiu laišku?

Mano seneliui, Bartelio 10 atveju, tai jau niekas neliepė atvykti. Būtų liepęs, būčiau gerklę perkandus, bet pasakė, kada ateit, atėjau, davė sprendimą, ir viskas... Jokių laiškų

Dėl tos knygos - man tai reikėjo. Mane iš pradžių buvo tokia panika pagavus, kad išvis nežinojau, nei kaip ten reaguot į ką... Tai paskaičiau. Bet tai ne tokia knyga, kad ją turėt pasidėjus, tai tokia vieno perskaitymo knyga, užtai jei kam reikia, atiduodu

Kaip "kokiu laišku"? Nu paprastu, popieriniu, per Lietuvos paštą mano nurodytu namų adresu. Valdininkai mėgsta popierinius laiškus, manęs tai nestebina. Gal aš ten atrodžiau su ne itin dideliu Barteliu, kad neliepė pačiai ateit sprendimo pasiimt

Klausimas priminė tos tarnybos klausimą, kai pasakiau, kad mama guli ir negaliu atsivežt - "kaip guli?" Nu blė, kaip... Horizontaliai guli, o kaip dar?

Atvykt neliepia su Barteliu 20 ar mažiau. O 40 - tai kaip ir sveikas, trūliku gi gali atvažiuot