Tėvų karšinimas (11)

Sveiki, prisijungę.

Labai suprantamas tas laiko trūkumas
Žinokite, karšančiųjų bendruomenė čionais ypatingai šilta ir sunkią minutę labai palaikanti (ko nepasakysi apie dažną globėjo brolį/sesę). Kaip sakoma - draugą nelaimėj pažinsi ;)
Jei ką - aš pati pirmose šios temos puslapiuose klausiau to paties su laiku kažkaip stiprėji žmogau, nes nieko kito nelieka

O kalbant apie stogą - kaip Noa paminėjo - viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Į pagalbą gali ateit - artimiausi šeimos nariai / kaimynės / med.seselės iš ligoniniės / soc.centro darbuotojos arba samdomas žmogus.
Bet žinokitės, tikrai pasieškokit sveiko egoizmo - kitaip pačiai reikės pagalbos.

As kaip tai dar prilaikau savo stoga vietoj. Na mano mama nekaprizinga, del valgio, prausimosi, persirengimo problemu nekelia. Jei pasakiau, kad dabar bus taip, tai kitaip ir nebus
Man padeda kaimyne, vyras, jei paprasau.

Vis galvojau po jusu pasisakymu, ko as ejau pas advokata? Tai gi jis buvo asmuo, kuris atstovavo mano mama. Nes mama vaiksto tik isitverus komodos, stalo, o priesingoj pusej - kedziu nugareles. Dar as uz rubu laikau, nuo netiketo kluptelejimo.
Labas visoms

O kam jam reikia atstovauti tavo mamą, tam advokatui? Ar negali surašyti prašymą, kad nedalyvaus svarstant, taigi yra prašymas, ir viskas?

na, jei ji parasa suraito, tai jau neblogai.Tikriausiai yra kitu keliu, as rinkausi taip.

Labas .
Pati pradzia tikrai labai sunki, nes tiesiog daug ko nesupranti kas vyksta, ko reikia ir pan. Veliau pripranti, susitaikai su esama padetim ir viskas kazkaip susidelioja i savo vietas. As pradzioj labai daug zliumbdavau, dabar pati nezinau kada tai buvo. Viskas nervuodavo, nieko nespedavau, aciu vurui ir vaikui, padedavo. Issiliedavau ir bedavojausi sioj temoj, buvo likimo draugiu, kurios mane guode. Stengiausi ir saves nepamirst, pasilepindavau tai ka megstu. Turiu hobi ( labai daug augalu ), tai nusiraminti labai padedavo ju prieziura ( atrodo nieko nedarai, bet laistai, valai ir groziesi) z tikra atgaiva sielai. Pradejau begiot rytais, vaxinet dviraciu ( nors ir svorio pagal ugi truksta) - labai prapucia smegenis. Nu vienu zodziu kiekvienam savo .
O kuo serga jusu slaugomas zmogus?

Aš irgi, dabar galvoju, pradžioj labai daug prabliaudavau. Atrodo, aš susivaldau, esu rami kaip belgas, tiiik kas nors paklausia, kaip senelis, jau tušas žemiau lūpos nubėgęs...

O dabar kažkaip susitaikai, nes na kas dar blogiau? Kai jau žmogus ne tik kad neina, bet net ant šono pats neapsiverčia - tai kur jau dar?
Užtat paimu ir duodu jam, pavyzdžiui, limonado - o kas atsitiks, sveikata suges??? Kokia, bl.., sveikata ir į ką ji dar gali sugest???

Ačiū visoms už šilumą! Paskaitinėjau (o ką, aš darbe, man pietų pertrauka ), akivaizdu, kad paramos čia gali sulaukt daugiau, negu kartais iš "artimųjų". Nors aš negaliu savo artimaisias skųstis, tik kad mama (ją ir slaugau) jau seniai gyvena su mumis, tai man su vyru visa veikla ir atiteko. Brolis už 200 km, jo ir mano vaikai suaugę ir gyvena atskirai kas kur, tai aplanko kai gali, pašnekina, bet pampersus keičiu ir t.t.t.t. - aš. Tiesa, kai mamai staigiai pablogėjo, ir mano dukra (vienintelė anūkė, kiti trys - bernai) laisvą savaitę susiorganizavo, ir brolis likusią atostogų dalį paskyrė, pasimainydami globojom, o dabar ką gi - turi jie savo gyvenimus, mokslus ir darbus, negali viską mesti ir atsikraustyti pas mus.
Darbas mano konkrečioj vietoj, niekaip ne namie, bandau derinti - pasitrumpinau darbo valandas, atlieku visą rytinę ruošą, paskui darbas, paskui vėl namai ir ligonė... Visai mesti nesinorėtų - kartą metus jau nebesugrįši, kitur irgi nekažką rasi su mano solidžiu amžium ir siaura specializacija. Prieš porą dienų susiradau vidurdienį ateinančią moteriškę - šiltus pietus ir vaistus paduoda, pampersą pakeičia, nors mūsų lepūnėlė raukosi dėl svetimo žmogaus, bet kur dėsis... Vyras tempia visą namų ūkį, pasirodo, moka ne tik santechnika, tvorom, žole, automobiliais, malkom ir pan. rūpintis, bet ir valgyt gamint, ir dulkes valyt, ir skalbinius sudėliot - nauji talentai tiesiog skleidžias
Klausėt, kuo serga... Išvežė naktį greitoji dėl stipraus širdies nepakankamumo, kartu su tuo ištino koja, atsivėrė siaubingos negyjančios žaizdos, paskui kojos operacija, užgis (jei išvis užgis) gal po pusmečio ar metų... Na ir amžius padorus - eina 99-uosius! Bet paskaičius jus supratau, kokia laimė, kad yra gana ramaus charakterio ir tebeturi sveiką protą - neteko iš arti susidurti su demencijom ir neįsivaizdvau, kaip tai sunku.
Va, išsipasakojau ir lengviau, šiaip niekam nesiguodžiu - padėt svetimi negali, tik nepatogiai pasijustų ir tiek... Kažkaip ir neblioviau iki šiol - kai tikrai blogai, sukandi dantis ir darai kas reikia, negali atsipalaiduot ir pradėt savęs gailėt. Tik, matyt, tikrai reikia paklausyt jūsų ir organizuotis nors kiek laiko sau. Kol tas stogas dar laikosi... Gal bandysiu vakarais išeit nors pasivaikščiot (mėgstu vaikščioti, bet maršrutu namai-darbas-ligoninė-parduotuvė-vaistinė-poliklinika pėsčiom neprivaikščiosi).

Tiesa, turiu visai praktinį klausimą - ar kas išbandėt šampūno kepuraites? Kažkas tokio: http://www.hiperfarm...ai-trinkti.html Ir gal žinot, kur jų gaut? Vaistinėms nebetiekia nuo liepos pabaigos. O mama virkauja, kad galva neplauta. Sausas šampūnas man nelabai, kažkaip tų miltų lieka...

Pirmą kartą girdžiu apie tokią kepurę...


Aš kai ne moterį slaugau, tai plaukų problema kita - kaip kirpti ir skusti gulintį žmogų? Atrodo, pilni namai diedų, priemonių pilna, o nemoku, ir gatava. Sėdintį su mašinėle kirpau valandą - na kai jis dar galėjo sėdėti.
Tai kirpimas nebuvo, sakykim, labai sklandus Kai pripranti, gal ir lengva, bet kai pirmą kartą Kerpi kerpi, o vis koks plaukas skersai styro
O tai tada gulintį ką?
Aš iš senelio panką padarysiu

As keleta kartu ploviau mamai galva su tokia kepure
http://www.hiperfarm...o-cap-tena.html
pirkau Eurovaistineje.
Geras dalykas - is bedos, kai visai nera galimybes su vandeniu isplauti.
Reikia pasildyti ipakavima, isimti ir uzmauti kepure ir ilgai trinkti galva visom kryptim. Po to isdziovinti plaukus su ranksluosciu. Galva/plaukai tikrai tampa svarus, tik toks ispudis kad truputi nedaskalauti, nors ir parasyta instrukcijoj kad skalauti nereikia.
Dabar mes prisitaikem plauti mamai galva labai paprastai - vyras pakelia mama uz peciu, vietoj pagalves statau tazika, vyras laiko ja virs jo, o as pilu vandeni ir plaunu sampunu. Po to pakeiciu tazika ir skalauju plaukus svariu vandeniu. Visa operacija uzima 10 minuciu

Yra speciali vonele galvos plovimui lovoje
http://www.teida.lt/...ziedu-oxid.html
is pradziu norejau nupirkti, bet pagailejau 21 eur - ir puikiai apsieinam be jos

Radau:
Teida
Dezomeda

Koks gėris. Gaila nemačiau anksčiau. Nors ateityje pravers.
Tik nepirksiu, įtariu, nes galvos plovimas - pretekstas iš lovos iškelti.
Aš savaitgalį ilsiuosi represijų, man jau reikia tetą į lauką išvežti. Tegul nušauna mane visi, bet trys mėnesiai lovoje gali bet ką iš proto išvaryti - tiek ligonį, tiek saugančius asmenis. O dar kliedesiai prasidėjo, kad nori į slaugos ligoninę. Mes ten neprivažinėsim tiek.
Ir kaip paaiškinti žmogui?

Kad eilės didelės? Kad jai tai nepatiks?

Mano senelis tai sveikas būdamas sakė, kad norėtų į senelių namus, močiutė sakydavo - jau aš tai tikrai ne! O aš močiutei antrindavau, sakydavau, ten gi baisu, ką ten darysi, suguldys su kokiu nepažįstamu diedu, kuris tau nepatinka, ir ką tada darysi? O jis juokdavosi ir sakydavo - noriu

O dabar tai jau visai nenori, jokių valdiškų namų. Bet va kai pas save namo parsivežėm - tai labai gerai pritapo, iškart. Kaip čia buvęs. Gal padėjo tai, kad iš namų išvažiavom į ligoninę, o jau iš ligoninės - pas mus... tai pas mus gi geriau, negu ligoninėj. Niekas nestrojina, visi pažįstami, lova prie lango, viskas matosi. Na ne viskas, bet medžiai, krūmai, žmonės, mašinos. O ligoninėj ką, žiūrėk į sieną arba į palatos kaimyną, tai kur įdomumas.