Tėvų karšinimas (11)

Nieko tada. Tiesiog gyveni toliau, susitaikai su realybe ir stengiesi isgaut pozityvumo is tai, jog tavo mama (tevas ar seneliai ) dar gyvi, kad pati turi kojas, rankas ir gali ikvepti gryno oro..., kad turi vyra, vaiku ..., kad turi stoga virs galvos, turi ka valgyt ir nebadauja tavo vaikai. ..

Man gerai, nes yra vienas vaistas nuo streso. Atsijungti padeda knygos. Šiek tiek mezgimas. Šiltnamis su pomidorais. Žolės pjovimas. Šiaip man pabanguoja, kartais atrodo, kaip yra, taip gerai, nes yra taip, kaip yra, kartais vos prisiverčiu išlipti iš lovos, nes žinau, kokia diena nusimato. Gyvenu kaime, tai atsipalaiduoti kažkiek padeda ir aplinka, pasileidžiu šunis ir einu laukais. Grįžtu šviesesne galva. Mieste nuprotėčiau.

Kiek daug tiesos kalba jūsų pasisakymai. Paskaitai Žmuoga, cambala postus, sustiprėji. Paskui dar kita, dar kita narė parašo gerų, gyvenimo soalvų suteikiančių žodžių, dar stipresnė darausi. Va taip žingsnis po žingsnio link miglotos ateities.
Užvakar parašiau seseriai su pasibėdavojimais ir dvejonėm apie mamą-netarašė. Net nepajutau, kaip vakar pirštai suspaudė sms ir parašė-ačiū,kad atrašei;ačiū, kad taip nuišordžiai rūpiniesi.
Pasidarė lengviau-tipo, įkandau . O iš tiesų-dar didesnė praraja veriasi tarp mūsų. Bet aš jau gal ir nenoriu, kad būtų kitaip.

Arneza, kaip sakoma - šeimos nepasirinksi. Tai nepergyvenk, jei atšąla santykiai su seserim.
Slaugymas labai išsunkia tiek fiziškai, tiek dvasiškai, tai kuo greičiau "paleisi" pyktį su/dėl sesers neprisidėjimo, tuo pačiai Tau bus geriau. Paguosiu - būna dar blogiau, kai slaugyt dar ir trukdo.
Čia gal gali pasirodyt, kad tokia stipri esu ir pan. Oi kiek išverkta.. kiek kartų iš depresijos vaduotąsi.. dar ir dabar būna važiuoji viešuoju namo ir ašaros rieda. Ir nieko negali su savim padaryt. Niekas nepuola guost, nei nosinaitę duot ir tada supranti, jog yra kaip yra ir su savo kryželiu esi pasilikus (palikta) vienui viena. Bet ateina suvokimas (jog taip turi būti ir kitu atveju tau būtų sunku vėliau su sąžinės priekaištais gyvent) ir ašaras nusišluostai.


Noa, kas padeda nenuprotėt? Skirtingai, manau nuo asmeninės situacijos priklauso. Vieniem - vyro, vaikų parama. Kitiem, kas jų neturi - buities darbai, kai dėmesys susitelkia ne ties globojamu, o ties namais, buitim, daržu. Tretiem - visokie seniai pamiršti hobiai (mezgimas, tapymas, dekupažas, siuvimas, sportas ir t.t.) ar paprasčiausi, kitiem savaime suprantami ir įprasti laisvalaikio leidimo būdai - kinas, pasivaikščiojimai, susitikimai su draugais, plaukiojimas.


Aš jei kartą per mėnesį ištrunku į miestą šiaip pasivaikščiot, tai jau jaučiuos kaip turčių turčė Šiaip nenuprotėt būtent SM ir padeda nes kitkam tai laiko, tai jau ir noro nelieka.

Dabar berašydama pagalvojau, jog norėtųsi prie jūros - ošimo paklausyt, rankas į smėlį panardint ir užsimerkus tiesiog būti ten ir tuo metu Reik smėlio kitą kartą atsivežt, ošimo Youtubėj pasiklausysiu

Ačiū!

Kiek laiko jus jau slaugot mama?

Vieningo recepto, žinoma, nėra ir nežinau, tik mąstau: prarasdama tėvus, prarasite atsiribodami dar ir sesę ?
Gal geriau galvoti, kad yra kaip yra, gal prisimint/ paieškoti gerųjų jų bruožų, už kuriuos ją mylite?

Bet, galvoju, sunku atvira širdimi mylėti žmogų, kuris labai sunkiu monentu palieka vieną slidžiame kelyje ?

O kas is tu broliu /seseru, kuriais bedavojames sioj temoj? Kam reikalingas zmogus, kuris negali padeti sunkia minute? Ir tai juk liecia jo paties gimdytojus.
As per 6 metus padariau labai daug isvadu. Man dabar brolis yra visiskai svetimas zmogus, tiesiog niekas( atsiprasau uz toki ziauru atviravima). Pradzioj man tikrai buvo nelengva, visgi as esu moteris ir uz ji zymiai jaunesne...
Tik va jei jis kada ateitu ir paprasytu mano pagalbos - greiciausiai as jam padeciau, vien del to, kad jis yra mano tevu sunus.
Geru bruozu turi kiekvienas zmogus. Ir mano brolis yra geras vyras greiciausiai, geras tevas, galbut geras darbuotojas ar draugas. Tik visgi jis nevertina tai, kad as priziuriu mudvieju mama. As tiesiog zinau, kad irgi esu NIEKAS jo gyvenime. Jam tiesiog yra patogu " zinoti" kad yra sesuo, yra mama ir viskas sutvarkyta . Ir neduokdie dar ta sesuo prades spausti ant sazines .

Tokie gominaiciai paskui pirmi sulekia turto dalintis. Stai cia ir slyksciausia.

Kas yra šeima? Tai artimi žmonės. Tuo tarpu tas, kas nutolsta tampa svetimu ir tiek.
Žmonės patys pasirenka ar pasilikti vienur ar kitur (t.y. šeimos rate). Atsimuilinimas nuo tėvų, davusių gyvybę, slaugymo - akivaizdus ženklas, kad žmogui tas pats tiek slaugantysis, tiek globojamasis.
Kai praeina pyktis ant šeimos nario, kažkaip naturaliai jį pakeičia abejingumas tam asmeniui.
Meilės gal niekada ir nebuvo juk ne visi broliai ir seserys myli viens kitą nuo pat mažumos.

Juo labiau, egoistus sunku mylet. Ypatingai kai valai kažkieno sėdmenis ar padedi įlipti vonion apsiplaut po nesėkmingo nuėjimo į WC (o tiksliau nespėjimo nueit).

Aš geriau nejusiu nieko savo broliui/sesei, nei neapykanta, kuri mane graužtų kaskart apie jį/ją pagalvojus

Man atrodo, jeigu nesinori bendrauti su kažkokiu žmogum, tai laisvai gali ir nebendrauti, nepriklausomai nuo to, kas jis yra tau genetiškai. Kodėl būtų privaloma? Jei jis tave palieka nelaimėje, tai kam tau toks tipo artimasis? Žiūrėt ir pykt? Nebendrauji, ir lai eina jis nx...

Nors va tėvus senatvėj išlaikyti tai privaloma, kas be ko. Visiems vaikams, mama juk jį irgi augino. Ką, jis pats vaikų namuose augęs?
Papildyta:

Sapniukass, o jei susitvarkai rūpybą, "Sodra" skaičiuojasi?
Nes aš nenoriu tvarkytis globos. Aš noriu galvoti, kad jam nėra demencijos, man taip yra kažkaip smagiau. Įrodinėk tu dabbar tą neveiksnumą, nenoriu O dirbt - kada aš dirbsiu

Sodroje galėsit susitvarkyt tik per teismą pripažinus globą. Aš jau nuo gegužės mėn. laukiu teismo, teko išeit iš darbo ir dabar stoviu darbo biržoj kol baigsis teismai.Pas mane tokia situacija kad slaugau anytą, tai kai čia paskaitau, atrodo būtų lengviau slaugyti savo, tuo labiau kad anksčiau buvom patys blogiausi , o dabar tapom tais kurie vieni turi rūpintis nes vyro abu broliai jau mirę, o anūkai net akių nenori parodyt. Tačiau yra kaip yra ir stengiuosi daug apie tai negalvot.