Tėvų karšinimas (11)

Čia klasika Standartas.

Pas mane su tuo lengviau, aš nelabai turiu nuoskaudų, nes nėr kam daugiau jo prižiūrėti.

Pas mus tokia keista nestandartinė šeimyninė situacija, kad jis mane augino, bet ne sesę, taigi jis daugiau yra mano, o ne bendras. Taip įdomiai gavosi, kad nors mūsų tėvai bendri, bet aš kaip ir senelių vaikas, o sesuo tėvų.
Ir jinai tikrai mamą prižiūrėjo, kai jinai numirė nuo vėžio - pas mane tuo metu buvo metų vaikas, taigi negalėjau. Tiksliau, kiek galėjau, tiek padėjau, kasdien skambinau, keliskart savaitėj lankiau, mano vyras ją vežiojo į ligoninę, nu bet tikrai negalima lyginti mano ir sesers krūvio prie mamos tada.
Tai dabar tiesiog mano eilė, ir tiek.

Aišku, galėtų dažniau aplankyt, bet kad ne tam pačiam mieste gyvena, be to, pas mus remontas, taigi pretenzijų ir vėl negaliu turėti.



Bet kiek pažįstu standartines šeimas, tai labai dažna ta situacija su nuoskaudomis, teko matyti net visai iš arti. Ypač jinai paaštrėja, kai tas slaugomas žmogus numiršta, ir anie, neslaugę, pareina dar kažkokio palikimo, o jei to palikimo kaip ir oficialiai nėr - tai jie ateina reikalauti kokių tai velionio daiktų, tipo, papuošalų ar kažko. Tipo, atsiminimui. Bet atsiminimui tinka tik vertingi daiktai, tipo auksas, paveikslai, o netinka, tarkim, velionio akiniai, puodelis ar ten kokia knyga mėgiama

Bet nemačiau, kad tai gražiai išsispręstų. Susipyksta žmonės, ir tiek. Ir visada galvoju - negi ta ana pusė nesuvokia, kad elgiasi kiauliškai? Teko net kalbėtis apie tai.
Jų argumentas dažniausiai būna - tai va, jai už tą slaugymą ten kažkoks turtas tenka, butas ar kas. Arba - ji ten užtat mamos pensiją pasigrobdavo ir sau naudojo (zašybysj, kiek prinaudosi!). Ar ten kokios nors kitos naudos iš to turėjo... Tipo, prieš 6 metus mama jai atidavė mažai naudotą tarkavimo mašinėlę "Žuravinka". Ai, dar girdėjau - tai jinai šeimos neturi, veikti neturi ką, jai smagiau slaugyti tą bobutę. Nei pridėsi, nei atimsi, žiauriai smagu, smagiau nebūna...

Nu žo, ragų krūva, o ne argumentai, atrodo, kad jei tas senolis netyčiukais nieko neturėtų - tai ir viskas, jį galima taip ir palikti, nes nėr iš jo naudos?

Kaip pazistama...
Kovos su nuoskaudom nera. Jau kelis metus tos nuoskaudos giliai nusedudusios viduj, nes nieks nepasikeis.
Kai tapau mamos globeja teisme, tai brolis toks sakyciau laimingas buvo, su viskuo sutiko( o ko jam nesutikt, nes pagal teismo isvadas as globoju, bet mamos turtas yra mamos, ir jos abieju vaiku, todel jam ir tiko viskas). Buvau baisiai susirgusi pries kelis metus, uzpuole tokia bjauri akiu infekcija - konjuktyvitas. Vnz akys uzpuliavo, asarojo, miegot negalejau, nes akiu uzmerkt negalejau, nes akispudis didelis buvo, atrodo akys viduj suplys. Vyras ir vaikas i darbus ir i mokslus, aisku padejo kiek isejo, as skambinau broliui, sakau atvaziuok, padek man kazkaip su mama, nes sergu. Tai jis atsake, kad jei as nesusitvarkau , tai tegu atsisakau globos ir atiduodu i valdiskus namus ar pan.
Sitas dalykas tai mane labai uzgrudino. Jei tokiu momentu nesulauki pagalbos is savo brolio, tai kam tas brolis isvis reikalingas. Jau rasiau, kad cia pries kelias savaites parasiau jam ilga zinute, nes i telefoninius skambucius neatsako. Tai perskambino tada ir issakiau jam dali nuoskaudu. Bet tai jis sako, kas buvo tas buvo, as nenoriu prisiminti ir jis man pradzioj siule mat ir aukles dienines- naktines ir seneliu namus ( nors konkreciai jokiu pinigu toms auklems ). Ir dar pradejo apie sveikata dejuot, kad jis su vaistais i darba vaiksto. Nu viskas cia aisku, tas nuoskaudas reikia uzrakinti giliai viduj i sielos skrynele ir nenagrinet ju.

Sveikutes,
skaitau jus ir sirdyje dziaugiuosi, kad as mamai vienintelis vaikas. Jokiu nuoskaudu, yra kaip yra.
Mano mamai 87m. ,rupyba susitvarkiau siemet. Mama su mano pagalba isitverdama kedziu nugareliu, stalo, komodo truputi pavaiksto. Su razumu ir nesusipykus,
Daugiausia man pagelbeja kaimyne, jei reik kur isvaziuot ar iseit. Bet cia mazam miestuke, Kupisky. O, kai parsivezu ziemai i Panevezi, va tada viena rupinuosi.
Sekmes visoms, sveikatos mums visoms ir musu ligoniukams.

Sustiprėsit ir Jūs. Patikėkit. Čia ne viena esate nevienturtė, kuri tvarkytis privalo viena, be likusios šeimos narių pagalbos. Man rodos čia kas antra tokią dalią turi

Jei Jums pikta - išsakykit sesei ir jei niekas nesikeis, tai paprasčiausiai atsiribokite ir pamirškite apie ją. Nes taip paprasčiau. Su laiku ir paleisite šį skaudulį.
Man taip buvo - pradžioje pikta, įtūžis. Dabar susitaikiau su savo kryželiu ir nešu, diena iš dienos. Nes žinau, jog niekas nebepasikeis. Tik nuo to pykčio man vienai bus sunkiau

Jūs pati nustebsite, kokia stipri galite būti svarbu neprisibiednikite - tvarkykite finansinius reikalus, jei reik savo vardu apsiforminkite, nes paskui bus vėlu.
Papildyta:


Jeigu neklystu, globėjas turi teisę (su teismo leidimu) tvarkyti ir nekilnojamo turto reikalus.
Tik žinoma nuo situacijos priklauso, bet manau, jeigu kalba eina apie dalių perrašymą - tai pravartu ir su advokatais pakalbėt.
Nes tikrai opus klausimas daugumai.
Bet Dieve, Dieve, kai pagalvoju apie tą draskymą turtų... Prisimenu po senelių mirties, pirmąkart pamačiau savo pusbrolius ir dėdes - per laidotuves. Iki tol laaaabai retai matėmes. Ir prasidėjo dalių dalinimai ir kivirčai. Tąkart pamaniau - neee, man taip nebus. Bet tendencija yra, kad gal ir bus.
Kaip Mamontovas dainavo - nuo likimo nėr vaistų. O iki tol - slaugysiu mamą ir bandysiu pati nenuprotėt kartu su ja

Turi, bet negali jš tvarkyti savo naudai - reikia tik globojamojo naudai. Taigi vargu, ar persirašysi, jeigu brolis pats nesutiks. Čia nebent broliui sakyt - arba po lygiai slaugom, arba man mokėk, galima turtu...


Blin, skaitau dabar apie tai, ko reikia globai formintis ir man akys išvarvėt baigia Tai tipo ką, jei aš anūkė, tai negaliu globoti? O jeigu mano mamos nėr, močiutės nėr ir nieko, apart anūkų, nėr? O mama mirus prieš 20 metų - kur aš gausiu jos gimimo liudijimą, kad įrodyt, kad jinai jo duktė? O dar jos santuokos liudijimą, kad įrodytų, kad ji tapo -iene, nes mano mama tai -ienė...
Ragų krūva

Visų liudijimų kopijas galite gauti, nes jos saugomos archyve.

Nu jo, ju išsiaiškinau, bet vis tiek kažkokia nesąmonė. Aš turėčiau rūpintis, kokie pampersai geresni, o ne kur gaut 101 pažymą
Kita vertus, tą patį gali pasakyt visi mokytojai, gydytojai ir kiti biurokratiniais dalykais apkrauti žmonės

Eina tie teismai nx ir tas turtas nx , as uzdirbu. Daliu perrasymo niekada nebus, nes slykskstu tiesiog su sliekais besociais bebdrauti. Esme juk tame.

Nu jo, tas ėjimas tai te kryptis...

Mergos, a mergos. O ko jūs niekas nesakot, kas jums padeda, kad stogas nenuvažiuotų?
Ar aš čia viena stogu susirūpinus

Taigi sakau, jei nenori, kad nuvaziuotu paciai stogelis - tiesiog turi suprasti, kad esi viena ir turi tiesiog susitaikyti su tau siunciamais gyvenimo issukiais. Issukiai stiprina vidu. Tiesiog i kai kuriuos dalykus zymiai lengviau ir paprasciau ziurisi.

O kai supranti ir matai, kad kitaip nebus, tada ką?

Juokai juokais, man kokios dvi savaitės praėjo, kol supratau, kad kitaip nebus. O gal netgi nesupratau.