Tėvų karšinimas (11)

Pastebėjau, kad kalbant apie savo bėdas kitą ne liūdinu, o statau į nepatogią padėtį nežino ką žmogus pasakyti, net jei ima ir paklausia, kaip laikosi mano mama. Nors pati kelis metus karšino močiutę. Bet jai jau seniai viskas praėję, toliau darbas, vaikai, reikalai, šeima, kartais pramogos. Gyvenimas tęsiasi. Kai pagalvoji, nėra jau taip blogai, bet kartais pati pasijuntu tokia sena. Kartais tiesiog norisi ko nors norėti. Sau.

Ai, mano dukra mane jau juokais vadina urvine

Kai manęs paklausia, kaip senelis, atsakau - šūdinai. Ir neaiškinu per daug Kam čia įdomu...

Iš tikrųjų, tai taip. Kiekvienam savo.

As jau senai susitaikiau. Bet, ant dienu cia, kada sekusi " uosvio tema" prisiskaiciau moteru minciu, tai vel viskas man i virsu sukilo. Gyvena, ilsisi, pramogauja ir kokios nei moralines nei finansines pagalbos is kito mano mamos vaiko. Net neskambina paklaust kaip mama, ateina tik su gimtadieniu pasveikint ir tai per pietus, kad tik greiciau. Galetu isvis neeit, nes ka atnesa - tiesiog norisi per langa ismest. As pati viska galiu nupirkt, juk zmones esame, noretusi tik kazkokio palaikymo.
Kazkada kelis kartus skambinau pati, nebuvo galimybes susisiekti, telefone sake, kad adresatui sms zinute informuos apie mano skambuti, deja neperskambino. Nu tai tada parasiau ilga zinute ir issakiau ka norejau issakyti. Kita diena perskambino, normalu pokalbi be pykciu labai buvo sunku palaikyt, nes mane tik apkaltino, kad as nezinia ko noriu ir man vaziuoja stogas . Bet tai man pasiulyma koki " superini" dave - vienu zodziu, as dabar gyvenu mamos bute, tas butas dokumentaliai yra mano mamos didesne puse, brolio dalis ir labai mazyte mano dalis. Kai mama susirgo - brolis sako duodam i seneliu namus. As nesutikau ir savo lesom ir jegom suremontavau ta mamos buta ir taip pas ja su vyru ir vaiku atsikrausciau. Savo turiu irgi suremontuota buta, kuriame gyvenom pries mamos liga. Jokios finansines pagalbos nei mamai nei remontui mamos butui is jo puses nebuvo. Tai dabar man sako, jei as pavargau - tegu isileidziu i sita mamos buta koki namu neturinti zmogu, kad jis priziuretu musu mama. Tas zmogus galetu nemoket nuomos, bet priziuret mama. Tai ka, sakau tu cia nusisneki, kad man dar svetimas zmogus mano remontuotam bute vaiksciotu, jau as turiu visai su savo seima susispaudus gyvent . Tai, tada sako, turi savo ta buta, tai vezk mama i ten ir tegul koks benamis ja tenai rupinasi . Nu as nezinau kaip taip zmogui gali smegenine rodyt? Aisku as jam pokalbio pabaigoje viska issakiau ka galvoju ir man jau nuo to palengvejo.
Jis ne asocialus, dirbantis ir tikrai uzdirbantis zmogus, bet... .

Papildyta:

Butent tokios pagalbos man uztektu .
Papildyta:

Mano rytas dazniausiai toks pat. Ypac jei mamai uzbanguoja vaistu nuo sirdies negert.
Ir pabundi ryte - tai ir sukasi smegenys iskart apie visus - vaika, vyra, mama...
O noretusi taip, kaip mano broliui - atsikelia ryte - ir be jokiu galvos skausmu i darba ar uliavot kazkur .

Mano irgi. (Galėčiau atvirai papasakoti, bet nesinori, jei kažkas perskaitys ir atpažins istoriją, daug kūmučių tiesiog sėdi prie kompų ir neturėdamos ką veikti, skaitinėja. Paskui dar parodys brolienei ) Seniau siusdavau tikrąja to žodžio prasme, kad neapsilanko, kad nesidomi. Maniškis specialiai ignoruodavo mamos temą, kai iš reikalo susitikdavom, atseit, senos nuoskaudos. Kai pervargdavau su mama, atsisėsdavau ir išsikeikdavau, išsižliumbdavau, tam sykiui palengvėdavo. Net nežinojau, ko noriu. Ar kad aplankytų, ar dar kažko. Čia širdis norėjo, nors protas žinojo, kad gal net geriau, kai nevažiuoja. Ir sykį apsilankė. Pamačiau, kad nieks nepasikeitė, nors išoriškai atrodė viskas gerai. Nes pažįsti savo žmogų, su kuriuo užaugai, matai mimiką, matai, kad susikaustęs. Kai išvažiavo, atėjo kažkokia ramybė. Jau nebepykstu, kad neatvažiuoja daugiau. Tiesiog tapo nebeaktualu.
Ir dar būdavo pikta ir juokinga, kai internete pamatydavau renginių nuotraukas, kai broliui teikdavo padėkos, gerumo simbolius per padėkos šventes savam kolektyve už kažką žodžiu, griūk ir voliokis iš juoko

Aš jau nebeįsivaizduoju savęs einančios į darbą. Galvoju, kad būtų nors išeiginės, būtų savaitgaliai laisvesni. Ir niekaip niekaip nepriprantu, kai matau gęstant savo artimą žmogų. Nežinau, ar galima priprasti prie to.

Dar Įdomiausia, kad kai nueinu išsirašyti vaistų, šeimos gydytoja man pasakoja apie savo tėvą, kaip sensta, kaip elgiasi, kaip jai sunku žiūrėti ir priimti mylimo gero žmogaus senatvę Reiškia, visiems tas pats. Nieko nepadarys, reikia kažkaip išlaukti, pergyventi.

Urvinė... sakyčiau panašiai irg jaučiuos. Kam dar limpa toks savęs apibrėžimas? galima būtų ir temos pavadinimą atitinkamai papildyt

Kiek daug bendro rasta..
Sekmadienis nusimato šiltas ir saulėtas. Pabūkim egoistės ir bent valandą kitą pavokime iš esamų aplinkybių sau.
Padarykite bent vieną malonų, gal seniai pamirštą, bet mėgtą dalyką - SAU.
Vonia su kvapniais aliejais, pasivaikščiojimas gamtoje, tapymas, joga ar dar kas nors, kas kažkada darė Jus laimingom.
Aš rimtai! Vakare ateisiu tikrinti namų darbų!

As isivaizduoju savo laiminga sekmadieni, kai mano mama ryt ryte, manes ramiai klausydama ir manes nekeiksnodama nueis i wc, po to leisis ramiai isvalanti dantis- burna, ramiai, be keiksnojimu ir necenzuriniu zodziu pavalgys pusrycius ir bus be PROBLEMU suduoti vaistus.
Tada as ramiai uzsiimsiu savo asmeminiais dalykais .
Ramaus ir grazaus sekmadienio visoms likimo draugems

Jūs visos esat labai labai stiprios,labai labai geros ir labai labai mylinčios savo artimą! Žinau, ateis laikas ir iš gyvenimo paimsit kažką labai gero ir džiuginančio.
Cambala, o jeigu vieną dieną savo broliui naglu ir šaltu veidu pasakytum, kad pasvarstytų, jog atėjo laikas jam savo dalį mamos būsto perrašyti tau-už jo laisvą ir nerūpestingą gyveniną. Tegul kratosi nuo pasiutimo-va taip lengvai įkasi.žinau-šlykštoka visa tai, bet tegul pasinervuoja.

Dieve, kaip man buvo tai slykstu jam sakyti, bet tai ka cia vakar vakare jums sioje temoje issiliejau, as jam ta pasakiau, kai snekejom telefonu. Na ne taip tiksliai, kaip norejosi, bet, as nors ir stipri, bet irgi nervinuos... Tai jam galu gale sakau, kad tau nieko nekainuoja, nei nervu, nei pinigu, tiesiog esi isikandes mamos turto ir net ne tai, kad neaplankai, bet nepaskambini pasiteirauti kaip ji gyvena ir jaucisi. Tai sako ar tu nori mano visos dalies? As sakau , kad nezinau, tiesiog noriu, kad tu zinotum, jog kai tu tiesiog laimingai gyveni, atostogauji ir iskylauji su savo seima, as tuo tarpu negaliu sau leist ramiai gyvent, nes kruva rupesciu ir problemu. As rimtai jau nebezinau ko noriu, nu jis mano tevu sunus, jie gi irgi ji mylejo, dziaugesi, augino. As tikrai nezinau ko as noriu. Realiai as suprantu, kad kas apsiima si varga - tas ir paveldi kazka. As siai atsisakyciau visu mamos daliu ir palikimu, jei jis mano mama istikruju jis rupintusi ir priziuretu zmogiskai, pirktu visokius papildus, sultis, uogas, vaisius, sveika maista, kovotu su mamos psichozem ir veziotu pas gydytojus specialistus. Bet jis nuo sito dar pries 6 metus purtesi, neva jis dirba ir pas ji du vaikai i gyvenima suaugusiu ruosiasi.
Dabar as tiesiog noriu ramybes. Jau apie tas dalis senai nebegalvoju, nors viduj pagal sazine, tikrai zinau, kad as jo vietoj senai buciau atsisakius, jei nepadedu. Kaip slykstu visa tai, fe, nebenoriu sneket, nes uzsivesiu.
Ramaus sekmadienio visoms likimo draugems .

Tu nieko negražaus nepasakei. Tavo kantrybė irgi ne geležinė. Pasakei tai, kaip daroma Lietuvoje pagal tradiciją-tas, kas rūpinasi tėvais ir namais, tas ir paveldi turtą arba didesniąją jo dalį. Jei jis kiauliškai.to nesupranta, tu kiauliškai tai pasakai. Net gi LR konstitucijoje yra nurodyta, kad vaikų pareiga yra globoti tėvus senatvėje ir saugoti jų palikimą. Manau, nebūtų tau nuoskaudų, jei tą dalį tau perrašytų.

O taip...Vieną kartą įpykusi ir aš panašiai pasakiau. Taipogi, anoji tokia teisi pasijautė-juk čia viskas taip normalu, ji turi tai, kas kažkada buvo duota ir net minčių neturi atsisakyti. Mane išvadino bjauria. Dar kartą pabrėžė, kad ji neturi sąlygų ir NORO prižiūrėti ir tuo viskas ir pasibaigė. Toliau absol viską darau viena ir tuo viskas pasakyta.
Gražaus sekmadienio visoms. Matau, kad jis iš tiesų bus gražus!