Tėvų karšinimas (11)

Dar yra Abena, bet pakomentuot negaliu, su sauskelnėm neteko susidurti ir kainų nežinau, bet galit pasidomėt vaistinėje, pabandyti... http://www.abena.lt/...nes-suaugusiems

Žiū, tų Abena giriasi, kad pavyzdžius duoda, išmėgint. Užsisakiau, o ką. Duos - mėginsim.

Noa, ištvermės...
Taip, patirtis svarbi. Kaip kūdikiams visko atsitinka, taip ir ligoniams...
Patarčiau dar ir paklotų nusipirkti dėl viso pikto. Čiužinys mažiau nukentės ir šiaip... higiena, kvapai... Paklodę išskalbei, o čiužinys rūgsta...

Labai gerai paklotai su lipdukais. Nesusisuka ir nepasislenka judant.

Mano patyrimas rodo, jog svarbiausia apačią prispaus ir kraštus į išorę išlenkt, o paskui po keliskart lipdukus perklijuot, kol prie pilvo formos prisitaiko.

Kai pasirinksite firmą, siūlau užsisakinėt per Camelia e-vaistinę, gausis truputį pigiau ir patogiau,
užsisakius virš 30€ (jei neklystu) - pristatymas nemokamai į namus.
Tena sauskelnių pakuočių dėžėje būna po 3 vnt, tailabai patogu, nes taip nekrenta į akis, ką ten kurjeris neša

Jei Tena pasirinksite - kertiniai žodžiai vaistinėje: Dydis, lašų skaičius ir Slipai.


Papildyta:


Dėl čiužinio dar pridursiu - parūpinkite slaugomam čiužinį nuo pragulų (su šeimos gydytojo išrašu reik į vietinį soc./neįgaliųjų centrą kreiptis). Mūsiškis bent jau su neperšlapamu užvalkalu. Tai manau pagelbės irgi.

Ačiū iž patarimus Jetus, kiek daug yra kursų mamytėms, o slaugyti seną žmogų - špygą... Turim funkcinę lovą ir čiužinį tą elektrinį. Viską pirkom, nes man net slaugos neformina (cit. "Senatvė ne liga"), o žmogus ne tik kad neatsistoja, neatsisėda, bet ir ant šono pats nepersiverčia, Bartelio nėra išvis...
Tiksliai, reikia mėginti internetu pirkti, nes kažkaip daug tų sauskelnių sunaudojam (kokias 6/d). Kita vertus, kai prastai uždedi, tai ir susigadina, nieks kic čia nekalc... Paklotėlius naudojam, tik nemačiau jų su lipukais. Nė nežinojau, kad yra tokių!

Laba diena,
Gal mano nerimas ir patarimo prašymas ir atrodys nedidelis, lyginant su jūsų, bet noriu nuomonės.
Mamai nuo Alzhaimerio paskyrė vaistus. Pirmam mėnesiui paskyrė mažesnę-5 mg dozę. Po mėnesio paskyrė 10-ties. Sutapimas gal, bet man atrodo, kad pasireiškė šalutinis poveikis-mama išgėrė apie 17 šitų didesnės dozės tablečių. Kas liečia atmintį, nuovoką-šitie vaistai, mano manymu, jai labai tinka. Nes pasidarė mama tokia visai kitokia, kažkaip mažiau blūdina. Bet atsirado kitas dalykas-pradėjo niežėti odą ir niežti panašiai tiek laiko, kiek geria vaistus (nupirkau dabar Tavegilio, kuris slopina niežulį) ir atsirado tokios kaip haliucinacijos-sapnai, persipynę su tikrove. Ir jie kartojasi kas naktį. tas mamą labai vargina, nes ji keliasi, užsidega šviesą ir tada pamato, kad nieko nėra, kad tai buvo tik vaizdiniai.
Ką man daryti-skambinti gydytojai ir sakyti (bet taip nesinori nuimti šitų vaistų), ar dar palaukti-gal dar per mažai laiko praėjo? Ką galėtumėt patarti.
AČIŪ iš anksto.

Tik nesivadovaukit mano postu, ieskokit daugiau nuomoniu ir pagal savo mamos sveikatos busena susidarykit savo situacijai teisingiausia gydyma.
Pacioj pradzioj mano mamai buvo paskirtas kazkoks preparatas nuo Alzheimerio. Dabar neatsimenu koks, bet lengvesnis. Tai tada prasidejo pasalinis poveikis psichikos sutrikimas, haliucinacijos ir ieskojimai nezinia ko. Doze buvo maziausia - 5 mg. Tai dar labai prie tu haliucinaciju uzkildavo kraujospudis( kas ir yra aprasyta informaciniame lapelyje). Man buvo baisu, kad nebutu kokio insulto( tfu tfu tfu), todel tuos vaistus nutraukiau. Pradejau duoti Tanakan ( augalinis, nereceptinis preparatas atminciai gerint). Tik kad gerti reikia pastoviai, 3- 2 kart per diena ir maziausiai puse metu. Tai su sitais dar puse bedos. Neurologe sake, kad nesamone, israse tipo vaista nuo Alzheimerio - memantinum ( originalas Axura), vel pradzios doze nuo 5 mg, palaipsniui didint. Ir vel bubo tas pats - uzkyla kraujospudis, pradideda haliucinacijos, nemiega po 3 paras, iesko kazko, nerimsta ir grynas chaosas. Psichiatre sake, kad jei nenorima halionkiu - tiesiog neduoti tu preparatu. Tai yra ligoniai, kuriu gydyme reikia labai laviruoti. Nes kita karta geriau tegu buna ramus ligonis ir gyvena savam pasauly ramiai, nei bujojantis ir vedantis is kanyrybes aplinkonous sveikus. Pagrindine esme sios ligos, kad didziosiose smegenu dalyse vietoj smegenu atsiranda skystis ir logiskai suprantama, kad tas skystis niekada neatvirs smegenimis.
Spresti Jums paciai. Tik zinokit, kad vaistu nuo Alzheimerio nera. Yra tik bandymas tais medikamentais pristabdyti ligos procesa. Tik reikia atsizvelgti i ligonio bendra bukle, gretutines ligas.

Jau geriau tegu globojamas žmogus bludija, nei kovoja su nemiga ir haliucinacijom, kurios išves jį bei jūs iš proto..

Žinokit, mano mamai buvo vieną vakarą pakrikęs protas ir jai atrodė, jog ją seka, vaidenos nebūti dalykai ir pan.
Patikėkit - vaizdas baisus, savijauta siaubinga - nežinai ką iškrės ir kaip ją nuramint bei kada tas baigsis.
Jei epizodai kartotųsi, žinau, jog jau geriau mamą ramią ir savam pasauly matyčiau, nei pamišusią...

Visiskai pritariu.
Paskui po bludinimu tenka duoti stiprius migdomuosius, kad tik aprimtu ir pamiegotu. Nes jei vaidenasi - nieks negelbeja, nei ramus aiskinimas, kad nieko nera, nei grieztesnis zodis, niekas. Ten savaip rodos ir zmogus labai kankinasi kankindamas aplinkinius...
Budavo, kreipiesi pas neurologus, sakai kad nuo tu vaistu taip, tai sako nesvarbu, duokit prie ju migdomus. O ka migdomi, jie labai trenkia dar daugiau per atminti ir sirdi. Kreipiesi pas psichiatrus - sako jokiu budu duot negalima, nes ligonis visas viduj bus neramus( nes vaistai suaktyvina smegenu lasteles) ir tada visai bus blogai. Todel ir rasiau, kad labai jau laviruot reikia.

O tos haliucinacijos visada labai baisios? Gal jeigu jos nebaisios, tai nieko blogo? Nes jeigu tiktai baisios, tai tada nafig... Ar taip, ar taip žmogus ne savam prote, tiktai arba gražesnis tas jo pasaulis, arba baisesnis, toks ir pasirinkimas...
O taip tai pagalvojus - kas čia žino, kas iš mūsų ne savam prote ir kuri realybė tikresnė? jeigu jie turi ją tokią, o mes kitokią. Bet jei vaistų gėrimu/negėrimu galima pasirinkti gražesnę, o į tą pačią, kaip mūsų jie vis tiek nepareina...

Bet aš irgi ne gydytoja...

Mano seneliui kažkokios haliucinacijos užeina didelio streso atveju - pvz. kai guldė į ligoninę, arba kai vienas būdavo, nugriūdavo, atsikelt negali, mes atrandam po kokių kelių valandų, pakeliam, o jis kalba beleką. Matė tą, aną, ko nebuvo ir būti negalėjo. Tai jau kai pradeda gerėt, aš jam sakau - nu baik tu, taip nebuvo, ten buvo kažkokios haliucinacijos, ne iš tikro. O jis atsako - tikrai haliucinacijos? Tai tada dar reiktų, visai neblogos

Pas jusu seneli is aprasymo tikrai dar ne tokios baisios tos haliucinacijos . Buna visiskai blogai kitiems. Gaila tokiu zmoniu, sviecia jiems savaip ir nieks nepersnekes, patys kankinasi is tu savo " matymu" ir baimem ir sveiko proto zmones is kantrybes veda .
Mano mama geriau tegu gyvena savam pasauly, ten sneka sau kazka tyliai su savim, nei laksto po kambarius ir verziasi kazkur eit, begt, neva jos sunu uzmuse ar kazkas panasiai. Tos atminties vistiek jai nesugrazinsi, todel jau tu vaistu ir nebeduodu.
Tie vaistai daugiau gal tinka pacioj ligos pradzioj, kad suletinti pati ligos procesa...