QUOTE(cambala @ 2016 03 24, 12:12)
Tokio zmogaus paieskokit is kaimynu( jei daugiabutyje gyvenat). Yra pensijinio amziaus namuose sedinciu moteryciu, kurios noredamos trp prisidurt prie pensijos ateis ir pabus kazkiek su jusu ligone ir vaistus suduos.
Va apie šį variantą ir galvojame, bet kad laiptinėje nors ir vyresni dauguma dar darbingi, domimės darbuose, gal kas kažką žino.Su įgaliojimu tai neduok die, net užsiminus imasi riksmai,kad viską atimsim, pliką basą paliksim, pačios su mama išsidalinsim, nes močiutė yra mamos mama,be mamos dar vieną vaiką turi, tik iš ano nauda kaip iš ožio pieno- lietuviškas toks klasikinis atvejis,kada vienas gauna tik teises, o kitas tik pareigas, ta ji tik rėkauja, kad atseit viską pasiimsim, na tokios senatvinės baimės,jinai ir sveika būdama apie įgaliojimus ar testamentus nė girdėti nenorėjo. Mums labai pasisekė dar,kad bėdų su pensijos gavimu nėra- viskas į sąskaitą banke,nuimam bankomate, banke savu laiku močiutei įpiršo banko kodų kortelę, ją dar ir generatoriumi pakeitėm, kol vaikščiojo geriau, pasas irgi galiojantis,keistas pernai, tai šie dalykai nėra kažkokia bėda kol kas.. Tas protavimas sąlyginis dalykas, jinai vartoja Nakomą, tai ten toks poveikis būna, kad ir žiurkes, ir kareivius tam tikrą laiką po vaisto sugėrimo mato, dėl ko labai sunku suprasti ar čia jau kažkas ne taip, ar čia dar vaisto veikimas.Na painiojasi datose, metuose, žmones pažįsta, prisimena, labai bijo daktarų, tai prie jų taip susiima,kad ir tos datos galvon grįžta ir jokių ten kareivių nebemato. Na pas daktarus su ja eina mama, mano darbas labiau yra namie po darbo būti su ja, plauti, maitinti, pavedžioti bent po kambarius, parnešti vaistus, juos suduoti ir pan.Tai ji sakė kol būna kabinete išrodo kaip lyg ir tokia šiaip sklerotikė babytė tik išeina pro duris-kelios minutės ir tada jau nei dienos neskiria, nei ant kojų laikosi, tai vat keli psichiatrai aiškino,kad čia nieko nėr,kad senatvė, kraujagyslės ir pan. tik viena tokia jaunutė nusiuntė dėl tų poreikių ir šast iškart davė. Bet žmogus dar tikrai pats ir vaistus tuo metu pasiimdavo ir kuo puikiausiai kiek tai įmanoma prie jos ligos judėjo namuose. ir taip vat per pora dienų anei mąstymo neliko normalaus anei ant kojų laikosi, vesti jau reikia. Šiaip taip išsiprašė mama,kad ateitų daktarė į namus pažiūrėti jos, tai ko gero tada ir bus kalba akis į aki su konkretesniu lauknešėliu jau rytoj vakarop.Ačiū tikrai už info, nes susidūrus toks jausmas apima,kad nėra niekur nieko apie nieką,net neaišku nuo ko pradėti, o va kažkaip kažkas kažkur ima ir gauna, nors nė negirdėjai,kad toks dalyks priklauso.
.
