QUOTE(kristina111 @ 2007 01 01, 22:54)
Sveiki, forume keliose vietose radau truputį informacijos mane dominančiu klausimu. Bet vykstu slidinėti pirmą kartą, todėl kyla daugybė (kai kuriems gal atrodys juokingų...) klausimų.
1. drabužiai. Slidinėjimo kostiumas - aišku. O batai? Vykstate su žieminiais (ketinu slidinėjimo batus nuomotis ten)? Šalikas, pirštinės, kepurė, akiniai. O ką dedatės po kostiumu? Megztinį? Palaidinę? Kelnes? Esu girdėjusi, kad po kostiumu reikia dėtis kažkokias neperšlampamas kelnes ar čia mitas? Kokios kojinės? Ar dar ką pamiršau?
2. kaip išsirinkti sau tinkančius slidinėjimo batus? yra kokių svarbių momentų? klausiu apie nuomojamus batus.
3. kokia turi būti kepurė?
4. kiek kainuoja pamoka su instruktoriumi Italijoje? ar verta tuomet pirkti SKY pasą, jei ketinu bent dvi dienas slidinėti su instruktoriumi?
5. ką patartumėte pasiimti į kelionę?
6. vaistai? ar būna problemų su batų padarytomis nuospaudomis? kaip gydote?
7. ar tiesa, kad jei su keltuvu pasikeli į kalno viršų (ar kažkokią kalno vietą), kito kelio nusileisti nėra tik čiuožti? nejaugi keltuvai kelia tik į vieną pusę? ar čia vėl mitas tokiems bailiams kaip aš?
)))
8. visų praktiškų ir slidinėjimui reikalingų daiktų sąrašas man būtų pagalba.
Tikiuosi, suprasite ir padėsite.
Sveika, Kristina111. Labai suprantu tavo rūpesčius, nes pati pradėjusi slidinėti nuo 0. Dabar jau po tyruputį paišausi į "profesionalus".
Visų pirma tai po kostiumu turi rengtis lengvus rūbus. Neprisiimk storų megztukų. Sušilsi o paskui ir peršalt gali. Aš rengiuosi megvilninę maikutę ilgiomis rankovėmis, moteriškas pėdkelnes (su vilna raba 100 proc medvilnės) ir ploną pusvilnės golfą arba specialų ploną džemperį, skirtą sportui. Labai gerai ir sintetiniai, spec. slidinėjimui taikyti rūbai, tačiau jų reikia turėtų, o kainos nėra jau tokios draugiškos. Kojines perkam irgi slidinėjimui skirtas. Jos turi pastorinimus tam tikrose vietose, koja ne taip pavargzta, mažiau nusitrina ir pan. Po kelnėmis nesimauname jokių neperšlampamų rūbų. Juk slidinėjimo kostiumai pritaikyti judėjimui - jie lengvai garina prakaitą, greitai džiūna ir neleidžia drėgmės į vidų (bent jau mūsų tokie). Kepurė turi būti patogi, ne per laisva ir geriausiai kaip nors pristiovirtinti prie kostiumo, nes krentant ne retai reikia dar ir visus kitus rūbus gaudyt. Šalikas nėra būtinas. Geriau stačias kakals iš pio striukės ar tokios kojinės ant kalo. Jei labai šalta, ja galima užmaskuoti burną iki pat akinių. Akiniai geriau kokybiški, nes yra problemų su rasojimu. Akinius geriau pirkti vietoje, nes LT gerų rasti sudėtinga. Turėtų būti dvigubų stiklų. Būtinos geros pirštinės (ypač jei rankos šala). Aš gal tik penktais metais atradau kumštines slidinėjimo pirštines - super, nes mano rankos ypatingai šąla. Deja, jų LT irgi praktiškai nėra...
Na dėl instruktoriaus Italijoje gals kas kitas tau patars, o batai turi būti patogūs. Neturi spausti, bet ir laisvi negali būti. Geriausiai aišku turėti savo, bet kai pirmą kartą važiuoji ir galvoji patiks ar ne - gal ir neverta. Žiūrėk, kag užsegimai visi būtų tvarkingi, nes nuo jų priklauso tavo pačios saugumas. Didžioji dauguma batų turi reguliatorius, kurie leidžia nusistatyti ėjimo ar slidinėjimo rėžimus, minkštą ar tvirtą tvirtinimą. Tačiau tai nėra labai jau reikšminga - vaikščiori su jais vistiek ne pyragai, o kitus niuansus pradedi jausti tik pramokus slidinėt. Gal atkreipk dėmesį į pačias slides - neimk per ilgų, bus sunku. Geriau iki smakro, negu su lig galva. Visgi mokaisi. Po to jau suprasi...
Vaistai. Fastum gelis ar kažkas panašaus būtinas. Mėlynių neišvengsi. Neužmiršk, kad po slidinėjimo rekomenduojama karšta vonia ar dušas (pirkis irgi gerai). Sako, mažina pieno rūgšties susidarymą raumenyse (ar pan.). Kitą dieną vistiek sunku būna
Mes visada turime vaistų nuo slogos, nuo gerkės skausmo, temperatūros, galvos skausmo, virškinimo, elastinio binto ir daug pleiostriukų, nes kartais ir savi batai padaro "siurprizų". Prisimink, kad slidinėjimo kojinės turėtų būti ilgos ir nesmukti, nes kitaip bus problemų su kojomis.
Dėl keltuvų - ir Slovakijoje, ir Čekijoje, ir Austrijoje nenorintis leistis visad gali paprašyti keltuvo operatoriaus ir jį užsodina ir nuleidžia. Dėl Italijos nežinau, bet nemanau, kad dėl to būtų problemų. Tu tik nebijok iš anksto ir rinkis lengviausias trasas. Svarbiuasia žinok, kad nė vienas neatvažiavo pirmą kartą į kalnus viską mokėdamas ir visai negėda yra bijoti, griūti, rėkti ir visaik kitaip išreikšti savo baimes. Tu - mokinys. Instruktorius tau tikrai praverstų.
Mes važiuodamį į Austriją visda paimam termosą, mažą kuprinę, fleškiuką. Kainos kalnuose idelės, todėl patyrę slidininkai dedasi tas kuprines u termosasis ir mes sėkmingai mėgaujamės arbata su romu ir sumuštiniais iš lietuviškos dešrikės
Būtinai įsimetam baseino ir pirteis priemones, nes kurortuose visada gali atrasti pirtelę ar net visą pramogų parką. Smagu atsipalaiduoti vandenyje. Aš visada turiu po kelias piras pirštinių, kojinių, pėdkelnių, maikučių ir golfukų. Juos plauti reikia kasdien bet ne visada spėja išdžiūti. Pamainymui gerai. Važiuoju su normalias, bet kiek įmanoma neslidžiais batais, nes slidinėjimo kurortuose beveik visur būna sniego - ledo danga. Tiesiog su kablais ar špilkomis sunku vaikščioti. Man dar nepatinka valkiotis po miestą su ta pačia slidinėjimo striuke. Ją reikia išdžiovinti, todėl visada turiu arba kitą striukę, ar kokį puspaltį, ar puskailinius. Tas pats su kepurėmis, pirštinėmis ir šalikais. Kadangi visada važiuojam savo auto, tai nelabai riboju svęs daiktų skaičiuoje, dėl to ne kartą esu skolinusi kitom panelėm tai vieną tai kitą rūbelį. Dar labai svarbu kas vakarą išsidžiovinti slidinėjimo batus. Maniškiai tokie, kurių vidus išsiima nuo plastmasės, todėl visada vidų tempiu į kambarį ir dedua ant radijatoriaus.Ryte džiaugiuosi nešąlančiom kojinėmis.
Ai, dar būtinai paimk kremo, kuris saugotų veidą nuo šalčio ir nuo UV spindulių. Kartais (kaibūna šalta) tiesioga apšąli skruostus, nosį. Taip pat ir vazelinas lūpos būtinas kiekvieno slidininko kišenės gyventojas. Juo tenka kas valandą brūžinti lūpas, nes jos ypač greit skeldėja. Tai va kiek aš čia visko privariau. Klausk jei ką. Padėsiu kuo galėsiu. Sėkmės ir sorry už skubėjimo klaidas