Jaunosios planuotojos bendrauja toliau!

Labas

AS tai tik galvoju kad reiktu taip sodint del to ravejimo, bet ir esu girdejus kad jei saule buna kad "iskepa" uogos, dabar tai galvoju ir jau kaupiuos kad darza persitvarkusiu i pakeltas lysves ir tarpus tarp ju klosiu plevele, uzkniso tarplysviuose zoles juodai, paskui visas darzas uzsiseja
Darbe dar moterys juokias kad geriausiai braskes dera "pievoj" cia ta pieva kai nespeji/nenusivarvi

Smagu sventes, o jei dar oras pasitaikys geras. Mazojo Vytuko nekrikstysit?
Man ir reikia Viliu pakrikstyt, bet nesutariam del krikstotevu su vyru realiai nera ten ko nesutart, bet kiekvienas issikibes savo. Jis nori kad butu jo brolis krikstotetis, bet jis nekrikstytas (o susitvarkyt neina), kaip iseiti siulau Viltes krikstotevus imt ir Viliui (mano sese su vyru) bet MV nenori Kol vaikas sugalvos zenytis gal susitarsim.

mes evangelikų liuteronų bažnyčioj krikštysim - tai tokių problemų dėl perteklinių reikalavimų nėra... Vytuką galvojam gal kitais metais - dabar dar toks kvailas amžius, kad nei supras ką nei prisimins, o dar jei užsiožiuos

o tų pačių krikšto tėvų vaikams abiems nenorėčiau - kažkaip vis tiek tai žmonės, kuriuos nori arčiau savo gyvenimo įsileisti - tai kaip tik norisi platesnio artimųjų rato

Aciu Isbrauksiu plevele is siandieninio senuku saraso
Kodel tioek ilgai lauket, nekreikstijot? O vytukas jau krikstytas? mes nekantriai lauksim foto

organizuoti tingėjau... bet S jau nori krikštynų ir krikšto tėvų labai... dėl krikšto tėvų apsisprendėm... plius vis ruošėmės nueiti kažkur kitur nei Romos katalikų bažnyčia ir pagaliau prisiruošėm... dėl visko ...

šiaip - ne visos katalikiškos bendruomenės apskritai vaikus krikštija.

o Vytukas dar nekrikštytas taip pat, kaip rašiau - laukia savo eilės

o jūsų kažkas iš giminių liuteronai? patys kur tuokėtės?



krikšto tėvų tikrai reikia atskirų. jeigu krikštynos nėra tik baliaus ir pramogų klausimas, krikšto tėvai turi būti ir krikštyti, ir tikintys (argi kitose bendruomenėse gali krikštyti netikintys, nekrikštyti?)

mano mažesnės turi tik po mamą, nes krikšto tėčiams tinkamų žmonių nebuvo aplinkoj - tiesiog nematau prasmės prie altoriaus pastatyt ateistus dabar kiekviena svaigsta dėl SAVO krikšto mamos. dukros labai sureikšmina

ne, manau mes būsime pradininkai Nes va ir S krikšto mama tuoksis kitais metais, tai sako reikia pasidomėt, kur Klaipėdos krašte yra liuteronų bažnyčių... Manau daug kam nepatinka tie patys pagrindiniai atgyvenč dalykai, kurie erzina, bet kol nežinai kad gali būti kitaip, tol nesusimastai, kad neprivalai jaustis blogai, jei neini išpažinties, kad ne Dievas sugalvojo celibatą ir pan. - o tai labai tolina žmones nuo tikrojo Dievo mano manymu... man patinka liuteronų laisvesnis požiūris į pamaldas, į išpažintis, tai, kad kunigai turi šeimas ir gali jas kurti. Mano vyras protestantiškų pažiūrų - dar vėlesnio požiūrio šalininkas. Tuokėmės Romos katalikų bažnyčioje - tiksliau aš sudariau bažnytinę santuoką ten, nes skaitosi kaip ir su kitatikiu susituokiau Pagal liuteronų kanonus vienas iš krikšto tėvų turi būti iuteronas, bet mūsų atveju nebuvo - abu atkrikštyti kaip Romos katalikai, ai, krikšto tėtis tai kaip ir vyras - protestantiškos pakraipos. Bet man Dievas vienas apskritai, jokių tokių skirstymų aš nesuprantu, juo labiau nesuprantu kažkokių nemastančiai miniai primestų taisyklių, kurių avelės turi laikytis... Dėl to tikrai esu nutousi nuo Romos katalikų dogmų ir liuteronų požiūris man arčiau širdies...

Dėl krikštatėvių - taip, man labai svarbu kad tai būtų tikintys žmonės - tačiau tikėjimas Dievu man neatsiejamas nuo tiesiog to, kaip žmogus gyvena šioje žemėje ir kokias vertybes propaguoja. Puse sėdinčių bažnyčiose davatkų niekada neimčiau į krikšto mamas, nors joms atrodo kad jos ir tikinčios - man jos labai tli nuo Dievo savo gyvenimu, apkalbom, juodinimu ir pan...

Salomėja dabar pas krikštomama į Klp išvažiavo pasibūti - nebenori į darželį eiti - tai dvi savaites ruošiasi ten prabūti - daiktus visus parsinešė iš daržo jau ir visiems pasakė, kad nebegrįš - tai kad ir graudinosi atsisveikindama - bet švažiavo - sako pasiilgsiu tavęs labai labai, bet į darželį nenoriu jau tai važiuosiu Dabar duodasi po Klp abi - jai irgi labai reikėjo krikštomamos Ir krikštomama - jos

tai jūs išmanot turbūt šį tą daugiau apie liuteronus, t.y. ne tik paviršių: išpažintis, celibatas ir t.t... Pvz. viena smulkmena, kuri man nepanaši į smulkmeną, kad liuteronams nepriimtina "sveika marija", nes išvis šventųjų jie nepripažįsta - tik švč. Trejybę. Reikia suprasti, kad skirtingos krikščionių pakraipos nėra tik išorinė forma.

Tai į kokius maldos namus eisit per Velykas? gal ir pati norėtum pakeist konfesiją? dar nesu girdėjus savo aplinkoj tokio atvejo, kai tėvai yra vienos bažnyčios, o vaikus krikštija kitoj...

jeigu ateistas nevagia, nemeluoja, yra geraširdis, tai jau pasidaro tikinčiuoju? nereikia imtis kraštutinumų, t.y. davatkų. Kai kalbama apie krikščionybę, tai esminis klausimas - pripažįsta Jėzų Kristų arba ne. Jeigu ne, tai klausimo, ar tai kandidatas į krikšto tėvus neturėtų būti, neskaitant spektaklių

o kodėl tu mane laikai Romos katalike?? Aš krikščionė... Beje, pastebėk - per visas apeigas bet kokioj krikščionių bažnyčioj yra pabrėžiamas krikščioniškumas, o ne priklausymas kažkokiai jos pakraipai - ir santuoką sudarydama aš įsipareigojau vaikus auginti dorais krikščionimis - į tą labai atkreipiau dėmesį tada. Tas skirstymas į konfesijas man pasibaigia ties dideliu money makingu apskritai - iš to irgimė visos skirtingos pakraipos ir požiūriai, Biblijos traktavimai vienai ar kitaip - ogi Biblija tik viena!

O per Velykas kur eisiu - kur širdis nuves. Tikrai užsuksiu dažniau į Liuteronų bažnyčią, nes tas pastatas man jau asociuojasi su gėriu, šviesa, tiesa. Visi Dievo namai yra mano namai - kad ir kaip banaliai tai skambėtų.

O apie spektaklius Tik pasakysiu, kad džiaugiuosi kad tavo tikėjimas savo bendruomene toks ryškus ir tiesus tiesiog mano gyvenimas Dievo pažinimo aspektu truputi plačiau nuėjo - tam turėjo įtakos vyro patirtis su įvairiom bendruomenėm ir konfesijom, kurios mano požiūrį pakeitė. Jei nebūtų buvę šių įvykių gal irgi nebūčiau suabejojus, kad Romos katalikai su savo šventaisiais ir Mergele Marija yra vienintelis teisingas tikėjimas - nes mano įsitikinimu taip tiesiog nėra. O dėl Jėzaus - taip tu teisi mano nuomone. Tai yra pagrindinė skiriamoji tiesa.

Tik aš taip nemėgstu bet kokio įrodinėjimo kas yra geriau ir to "pasirink pasirink pasirink" reikalo.. man svarbiausia žmogaus širdis - ir mano numone Dievui tik tai rūpi - kokią Bažnyčią Dievui savo širdyje yra pastatęs žmogus. Tai nereiškia kad reikia atsiriboti nuo visko ir visų, bet tai taip pat nereiškia, kad privalu būtinai va dabar pasirinkti kas tu toks esi ir kurioje lentynėlėje sėdi. Pakalbėjus apie tai su bet kokiu kunigu ne dogmatiku - tikrai tą patį išgirsi. Visi mes toj pačioj Dievo pusėj ir visi Dievo vaikai.
Papildyta:
http://www.prizme.lt..._...view&id=214

įmetu paskaitymui - gal ir kitoms įdomu bus Nes gyvenant Lietuvoje tikrai mažai susiduri su kitokiu požiūriu, tik per istorijos pamokas

kas dabar vyksta apskritai su sakramentais, tai didžiąja dalima, kalbant ne apie mano ar tavo konfesiją, yra tikrų tikriausi spektakliai - jaunieji, kurie meluoja kunigui, kad ėjo išpažinties prieš santuoką, ar besituokiantys bažnyčioje vien dėl architektūros formų (kaip patys pripažino), visi netikintieji, kurie krikštija dėl baliaus ar renka krikšto tėvus dėl dovanos - to tikrai labai labai daug.

dėl nuorodos, tai čia toks "basics" aš tau tikrai nenorėjau įrodyti, kad Romos katalikų tikėjimas yra koks vienintelis ir teisingesnis už kitus, man tiesiog labai keista, kai žmonės tuokiasi ir yra krikštyti vienur, o vaikus krikštija kitur. tiesiog negirdėta. Romos katalike palaikiau, nes šiaip jau dauguma lietuvių tokiais save laiko, minėjai, kad ten tuokėtės ir keiti kryptį.

panašiai ir aš mąsčiau - todėl ilgai vaikų ir nekrikštijom, nes norėjosi priešintis tam spektaklizmui... norėjosi krikšto tėvų su tikru tikėjimu...

Bet žinai dabar man jau atrodo kad tas "spektaklis" dažnai daromas tik dėl to, kad dogmos žmonėms netinka... na kokia išpažintis?? - aš pati jos nėjau nuo 14 metų! Nepriimtinas man tas pamokslėlis kai net nesupranta tas kunigas ką tu sakai ir jam atsiverti per tas kelias minutes negali... Absurdas - tikiu tik asmenine išpažintimi - kai susitari ir nueini pasikalbėti asmeniškai su kunigu apie tai kas tau svarbu, o ne eilutėje belaukiant ir girdint kaip bobutė apie pavoktą bulką pasakoja ar apie kaimynę kokią "vagylką" Tokios nepriimtinos dogmos ir skatina žmones daryti spektaklius - apsimesti kad taip buvau išpažinties... - nes tiesiog netiki išpažinties instuitutu... Koks absurdas kai va vestuvėms man reikėjo pristatyti pažymą, kad man leidžiama tuoktis kitoj bažnyčioj, kitoj parapijoj, nesvarbu kad šitoje tik lankaisi - pasakius, kad nuomojies butą šalia jau nebereiktų tokios pažymos na ar ne absurdas ..kai kunigo prašo palaidoti mažą mergytę tėvai, kurie visą gyvenimą ėjo į tą bažnyčią, o va prieš metus persikėlė gyventi į kitą Vilniaus galą - ir jis sako - ne negaliu - jų parapija kita dabar.... Na koks Kunigas, koks Dievas taip elgtųsi... Tai tikrai atstumia žmones.. ir visi manau turi tokios karčios patirties, kurie nusisuka nuo tos tipinės bažnyčios... gaunasi - kaip bažnyčia su manim nesąmones daro - taip ir aš tada gausiu tik naudą - ceremoniją, kurios man reikia. Ir išsiskirstom kas sau... Buvau bernardinuose dėl krikšto - tai net neturėjau progos išsižiot pasakyt kodėl atėjau pas juos - žiūri į tave kaip į "aukotoją" - užpildė krikšto lapuką ir sako - ok - ateikit atda ir tada. Atbunka tas kunigų ir brolių žmogiškumas, ryšio nėra, palaikymo... nes mases tikinčiųjų ir taip eina dėl spektaklio - ir jiems tas tinka. Kam gilintis?

Ar suvokia tie Vatikano viršininkai, ką daro su mąstančiais ir ieškančiais žmonėmis jų dogmos apie Dievą - atstumia nuo pačio tikrojo Dievo... Niekas nenori jaustis nusidėjeliu, nes kiekvieną sekmadienį neina į bažnyčia, neina išpažinties - ir tikrai ne tai daro žmogų nuodėmingu! O kad pasiryžtų ieškoti kitokio požiūrio, kad nenusisuktų nuo Dievo, o ieškotų mažiau netinkančių dogmų turinčių konfesijų - reikia nemažai Pasaulio pažinimo ir sąmoningumo...

O dėl keistumo - tai kaip tik turėtų būti visiškai nekeista - nes normalu yra ieškoti. Nenormalu yra tikėti, nes taip tiki visi aplinkiniai Lietuvoje, nors tau ir nepatinka. Nenormalu yra leisti sau prieiti iki "spektaklio" būsenos.

Ot pakalbėjom - ačiū 166 - mažai su kuom gali taip pasigilinti į tikėjimą ir religinius klausimus

geriau pasipešiot negu linguot galva "mhm kaip faina"

man išpažintis turi savo galią ir jėgą. tik kunigų yra visokių, išpažintį gali visaip eiti -nebūtinai tuo metu, kai 25 bobučių eilė per gavėnią. Visokių gerų dalykų pataria. prieš niolika metų ir man išpažintis buvo kvaila pareiga, laba nepatiko savo forma. Bet bręsti, kitaip atlieki, kitu metu ir kitų motyvų vedama eini.
viena su savim pasikalbėt sau pačiam apie savo minusus ar maldoj, visai kita ištarti balsu kažkam gyvam šalia.

Bažnyčioj kalnai gilių problemų, bet labai daug ir gerų dalykų. Kai nori, tai daug jų randi. Teko man savo kely sutikt kokius tris tikrus katalikus, kurie švietė savo elgesiu iš minios ir taip žmogiškai padėjo paprastais dalykais sunkiu metu. iš šimto tik tie trys ir palaikė, kai reikėjo. Kiti abejingi arba dar labiau koją kiša. Bet aš kalbu tik apie tikrai atsivertusius žmones, ne šiaip "nes visi taip daro".


Labai gerbiu kunigus, kurie neįsipina į verslą ir gali pasakyti vestuvininkams "ne", jeigu mato, jog bus tik spektaklis.

su rugsejo pirmaja mamas ir pirmokelius
SMILGA mes i Vites einam priklauso mums ji pagal gyvenamaja vieta nors realiai Dacho arciau. labai nepatogu man ta mokykla toli eit, daug judriu gatviu... vieno tikrai nepaleisi dar
kuprine Dziugui mociute Rietavo turgui nupirko dar vasaros pradzioj tai pati nepirkau o siaip tai brangiai kainavo isleist vaika i mokykla... ir uniforma ir fizinio apranga, kanceliarines prekes, pratybos 50 eu ir stalas rasomasis... zodziu kai susideda viskas tai...
bet aisku sventinis jaudulys tai nepakartojamas