QUOTE(166cm @ 2015 12 02, 22:55)
oi, dvynių nenorėčiau. jau ir šiaip daug vargo bus. man euforija baigėsi, žliumbiau kurį laiką, dabar gal ir vėl geriau, bet sienos namie apvemtos, nič nieko nedarau dėl savo studijų, nejudu į priekį. man kažkokia koma. nežinau, kas bus su mokslais. pasigadinau planus.
dar suėdė mane poliklinikoj, kai neplanuotai apsilankiau dėl pažymų dukroms, nes nežinojau, ar Adelę vest, ar ne. pralaukiau valandą, visus vaikus priėmė, tada jau maniškės nusikalę, o ateina kita mama. Tai iškniso protą seselė "kaip jūs jaustumėtės, jei ateitumėt laiku, o prieš jus su trim vaikais???", nors pačios pasiūlė laukt...
paskui darbo biržoj ėdė ir ėda, nes išleidus į darželį nukulniavau, kol nebuvau nėščia. Galvoju, vis bus nauda, jeigu atsiras darbas kultūrnamyje ar dailės mokykloj, duos žinią. Nenorėjau praleist progos. Tai kiekvieną mielą kartą man ėda protą, kad nėra čia ko man tikėtis, ką aš galiu dirbt su trim vaikais, vaikai maži,. kas čia mane priims. Tai kai laukiesi ketvirto, išvis pasijunti palaidota - amžinai sėdėsiu namie ir niekad nedirbsiu.
te
Lygiuokis į Austėją Lansbergienę
jei paguos - žinok aš kai dabar pagalvoju, va išsimiegu jau ir pan.... tai gal ir būtų gerai va trečias į kompanija - o tau ketvirtas - ir tada jau savas gyvenimas -
nes jis tikrai grįžta - o naujai pasirįžti nėštumui tikrai daug sunkiau....
Kitos nė vieno vaiko tokių metų neturi tai tau iš viso viskas prieš akis.
Kažkada ateina laikas daryti tą šeimos tarpą...
O tavieji ar tavosios - jau bus dideli. Tas kitų požiūris tai tegu einą į - WC
Mano mama iš viso sugeba irgi karatis taip skelt - kad "na kam tie vaikai iš viso - va kaip smagu šuniukai pasitinka kaskartą..."
O jei apie trečią pasakyčiau kažką - iš viso sakytų durniai....
Bet žinokit kuo toliau tuo labaiu jaučiu kad noriu globoti, o ne
Kažkaip tas mažas vaikas man... gal dar nepailsėjau pakankamai - noriu globoti vaiką jau kokių 5-6 metų. Na bet čia po kokių gerų metų gal imsimės realizavimo.