QUOTE(gluosnis @ 2015 05 13, 10:26)
Noreciau isgirsti jusu komentarus del tokio sapno. Sapnavau ji pries 3 metus ir prisimenu iki siol, vis mintys prie jo grizta. Sapnavau, jog artimas zmogus mire, guli karste, karstas stovi cerkveje, as ateinu atsisveikinti. Salia atsiranda pazistama moteris ir sako man: paziurek i jo kojas, kokios jos purvinos. Ir sako man, kad as jas nuplauciau. (Zmogus karste guli basas, kelnes kazkur iki keliu, kojos isties labai purvinos). As atsisakau. Prisimenu, kad galvojau sapne, kad cia ne mano "darbas", kad kiti tai turi padaryti, kodel as?, kad nenoriu, negaliu. Po to karsta isnesa ir nesa aplink cerkve tris kartus, lijant lietui.
Dabar tas zmogus sveikas, gyvas. Jausmas po sapno buvo negeras, nemalonus, sukreciantis, tokia buvo nuojauta, kad atsitiks kazkas negero.
Noreciau suprasti ka reiskia toks mano atsisakymas

Kad nenoriu daryti kazkokio purvino nemielo darbo, susijusio su tuo zmogumi?
Labai sunku paaiškinti, jei per tiek laiko jūs pati neatradote to sapno reikšmės. Dar sunku dėl to, nes neaišku kaip jūs sapnuojate, kaip jums pildosi. Pvz., kaip ir minėjau kiek aukščiau, aš sapnuoju artimus žmones ir jų likimus, o nebūtinai tik savo. Jei mano sapne dominuoja kitas žmogus, tai tas sapnas ir nebus apie mane. Tai jei aš kažką tokio kaip jūs būčiau susapnavusi, tai esu tikra, kad tai ir liestų tą žmogų, o mane tik dalinai, daug mažiau
Bet kadangi tiek jausmų jums sukėlė tas sapnas, galbūt tai gali būti sapnas apie jus, nors pėdos, kojos ir ne jūsų. Tai galėtų reikšti, kad jūs tuo laiku labiau domėjotės materialinėmis vertybėmis, o ne dvasinėmis. Arba domėjotės gal to žmogaus materialine situacija

Atsisakėte plauti kojas, nes nesirūpinote savimi ar tuo žmogumi iš dvasinės pusės, buvote apleidusi

Turėjote kažkokių baimių, įtampos, kurios negalėjote, nenorėjote atsikratyti.
Žodžiu: purvinos kojos yra tokie fiziniai, materialūs dalykai, o kojų plovimas padėtų tai apvalyti, grįžti prie dvasinių vertybių, atsikratyti baimių, bet jūs neplovėte...