Koks skystis geriausiai tinka zondo užpildymui?
Naujame geoterminių gręžinių projektavimo apraše rašoma:
15. Šilumnešis turi būti pagamintas iš savaime degraduojančių ir aplinkai draugiškų medžiagų ir tiesioginio patekimo į požeminius vandeningus sluoksnius atveju jis neturi kelti neigiamo poveikio požeminio vandens kokybei ir aplinkai. Galima naudoti:
15.1. vandens ir etanolio mišinį;
15.2. vandens ir propilenglikolio mišinį;
15.3. kitus netoksiškus ir biologiškai greitai degraduojančius tirpalus (medžiagas, mišinius), kurių saugos duomenų lapuose nurodyta, kad jie pagal ES kriterijus nepavojingi aplinkai
Kalbėjau su
Danushis vyrais. Jie man sakė, kad geriausiai šilumą atiduoda vanduo, bet jis gali užšalti. Po vandens eina spiritas, o etilen-propilengliukoliai prasčiausiai atiduoda šilumą. Be to spiritas nėra agresyvus ir negadins vamzdžio. Propilengliukolis turi būti užpildytas su inhibitoriais, kurie mažina korozijos riziką, bet atsieit jie veiksmingai tarnauja tik 4-5 metus, todėl po 4-5 metų neva reikia keisti propilengliukolį. Spirito keisti nereikia.
Kiek supratau spiritas yra skystesnis, todėl greičiau teka zondu. O tai reiškia, kad turi mažiau laiko surinkti iš aplinkos šilumą. Čia gal vienintelis spirito trūkumas, todėl propilengliukolis labiau tinka.
Kokį skysti naudojate zondo užpildymui ir kodėl? Kuris geriausiai tinka? Ypač atsižvelgiant į naujus ekologijos reikalavimus.
Papildyta:QUOTE(honda15i @ 2015 05 31, 17:28)
Mano atveju alkune buvo suvirinta gamykloje. Daugiau jokiu virinimu, vamzdziai nupjauti katilineja.
O kaip darėte toje vietoje, kur vertikalus zonas pereina į horizontalų? Artva sako, kad vamzdis bus tiesiog užlenkiamas ir dar žemėmis apipilamas, todėl be suvirinimo toje vietoje niekaip negalima.
Gamykloje gali suvirinti iki 120 m ilgio zondą. Man tokio su atvedimu iki katilinės tikrai pakaktų. Tik kaip su tuo užlinkimu, kur vertikalus zondas pereina į horizontalų?