Nuo paskutinio pasileidimo siurblys nedirbo apie
18 val. Būtų gal ir ilgiau nedirbęs, bet prieš jo startą atidariau visus langus ir apie 15 min. pravėdinau namą. Temperatūra nuo 19,5 ar 19,9 krito iki 16,5. Žodžiu, kaip reikalas atšaldžiau, bet ir drėgmę numušiau apie 10 proc.
Pavyko nufilmuoti pasileidimą. Teisingiau pradėjau filmuoti apie 10 sekundžių prieš jam pasileidžiant (siurblys rodo, kad jis pradės veikti). Štai
video medžiaga. Iš pradžių rodo, kad iš gręžinio ateina +9, o grįžta +11. Aišku, kad nesąmonė. Paduodama ir grįžtama labai greitai mažėja, bet mano supratimu tikros paduodamos ir grįžtamos temperatūros pradeda matytis nuo 2:10 min. vaizdo, kai paduodamas +7,4, o grįžtamas +4,4, t.y. kai skirtumas tarp grįžtamo ir paduodamo pradeda svyruoti ties 3. Iki tol jis buvo mažesnis. Iki tol šis video filmuotas nepertraukiamai. Prisiminiau, kad atstovai sakė, kad įsijungiant siurbliui iš gręžinio ateina virš +7. Dabar ir aš matau, kad ateina +7,4. O tai reiškia, kad per nepilna parą gręžinys atsistatė.
Vėliau nusprendžiau filmuoti su pertraukomis. Matyti, kad pirmas 5 minutes temperatūra svyruoja virš +7. Toliau filmavau, kiek laiko veikia siurblys ir kokios temperatūros ateina ir grįžta iš/į gręžinį. Pats įdomumas prasideda nuo 9:20 min. Siurblys rodo, kad iš gręžinio ateina +8,3/+8,4. Ir tokia temperatūra laikosi gana ilgai, nors dar prieš kelias minutes buvo matyti, kad ateina apie +7,4. Nuo 12 min. video matyti, kad temperatūra iš gręžinio jau kritusi iki +6,5 laipsnio. Ir toliau ji labai gražiai žemėjo. Gal tas temperatūros šuolis iš gręžinio parodo, kad turime dešra gręžinyje? Galbūt kažkuri medžiaga geriau surenka šilumą (vanduo ar propilengliukolis), o gal gręžinyje yra nesusimaišęs propilengliukolis. Skirtingos koncentracijos skystis surenka skirtingą kiekį šilumos, todėl ir buvo fiksuotas temperatūrų šuolis. Ar čia kažkokios kitos priežastys?
Po 36 min. iš gręžinio į gręžinį: +4,2/+0,9;
Po 2:11 val. iš gręžinio į gręžinį: +2,0/-1,0;
Po 3:03 val. iš gręžinio į gręžinį: +1,6/-1,3;
Po 3:30 val. iš gręžinio į gręžinį: +1,5/-1,4;
Po 4:00 val. iš gręžinio į gręžinį: +1,3/-1,5
Po kelių minučių virš 4 val. siurblys išsijungė. Temperatūros iš gręžinio į gręžinį buvo: +1,3/-1,5. Pagamintos šilumos kiekis -
42,2 kWh. Prieš tai buvo pagaminta
19,6 kWh šilumos. Skirtumas: 22,6 kWh. Veikė apie 30 minučių ilgiau ir pagamino apie 3 kWh daugiau šilumos. Galbūt papildomą šilumos kiekį lėmė mano intensyvus vėdinimas, nes dienų temperatūros buvo panašios.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 11 06, 09:39)
Kad darbo-nedarbo ciklai sutrumpėtų ir padažnėtų, reikia ne termostatų, ne temperatūrinę kreivę, o histerizės kilpą reguliuoti. Netikiu, kad tokiam žvėry kaip Alpha Innotec to neįmanoma būtų padaryti.
Įmanoma ir
tokią funkciją Alpha Innotec turi. Nustatymus galima keisti tik su slaptažodžiu. Man suteikė prieigą. Galėjau jau šiandieną pakeisti, bet kol kas palauksiu. Noriu, kad elektrikas pastatytų elektros apskaitos skaitliuką. Tada bus galima pažaisti savaitę su vienu nustatymu ir savaitę su kitu nustatymu. Bet man sakė, kad dabar nustatyti parametrai yra labai optimalūs. Tokius daro daugelyje Alpha Innotec siurblių Lietuvoje. Pabandysiu pažaisti.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2015 11 06, 14:18)
Tai jei nustatyti ją į 3 ar 2C, ŠS atitinkamai įsijunginės dažniau, bet dirbs trumpiau, gręžinys darbo pabaigoje nebus nusėdęs iki minusinių temperatūrų, teoriškai COP bus didesnis. Ar praktiškai tai atsilieps galutinėms elektros sąnaudoms - turbūt jei ir atsilieps, tai ne itin daug. Žodžiu, kai jau namas bus apgyvendintas, tada ir galima bus sužiūrėti kaip patogiau.
Man tai įdomiausia, kaip siurblio COP ir gręžinio galia keisis, kai pradėsiu šildyti ir karštą vandenį. Kol šildau tik grindis, tai siurblys veikia su 1-2 parų pertraukomis, lauke dar nešalta, todėl gręžinys puikiai atsistato. O kai įkalsiu ir karšto vandens ruošimą ir dar rytą, ir vakarą, tai siurblys ne 1, o bent 3 kartus turės veikti per parą. Be to karšto vandens ruošimui reikės temperatūrą užkelti aukščiau. Gali smarkiai nukentėti COP ir gręžinio galia/resursai.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2015 11 06, 14:42)
Nesuprantu ko cia parintis jei grezinys atsistato iki septyniu laipsniu.. Aplamai reiktu palaukti salciu normaliu ir tada ziureti kas bus o ne dabar bangas kelti stiklinej.. Nekantrumas,nekantrumas..
O tu žiūrėjai kaip keičiasi tavo gręžinio pajėgumai? Ar turi tokią galimybę? Būtų įdomu ir naudinga, kad paviešintum duomenis. Aš nesiparinu. Man tik nesinori, kad gręžinys užšaltų, t.y. aiškinuosi ar tikrai gręžinyje susimaišė skysčiai. Kad namui/siurbliui 90 m gylio gręžinio pakaks, aš neabejoju. Dar aišku reikia palaukti karšto vandens ruošimo. Be to mano siurblys turi pasyvią vėsinimo funkciją, t.y. gali dar padėti atsistatyti gręžiniui. Dalinuosi informacija, nes gal kam nors bus įdomu. Aš visai nesiparinu.