Įkraunama...
Įkraunama...

Geoterminis šildymas - 12

QUOTE(emda @ 2015 11 01, 21:49)
Bet čia kažkas forume paprotino, tai kaip pridėjau kompresoriaus galią iškart COP gavosi virš 5.

Turiu pažįstamą statistikę. Skaičiuoja kiek čia mūsų ant LT liko. Buvo įdomu su tais trim milijonais. Mūsų lik ir buvo 3 mln., bet po to nebuvo. Statistika matote tokia. Tas pats ir su COP. Kaip reikia, taip ir padarys. O aš matau paprastai: paėmė 5 kWh elektros, siurblys rodo 22 kWh šilumos. Vadinasi COP 4,4.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 01 lapkričio 2015 - 22:18
QUOTE(mantesas @ 2015 10 29, 21:39)
juokas pro asaras cibuli. 300 priemaisu.


Kai stačiau filtrus, specialistas aiškino, kad kalkių lygis visoje Lietuvos teritorija yra maždaug vienodas, skiriasi tik geležies kiekis. Taip 300 priemaišų nėra daug, taip pat, tai uždaroje sistemoje cirkuliuojantis kiekis, bet kadangi virdulyje prikepusių kalkių kiekis manęs nežavi, į savo vamzdyną taipogi pyliau tik distiliuotą vandenį.
Atsakyti
i virduli gi pateks ne distiliuotas vanduo smile.gif

QUOTE(mintas @ 2015 11 02, 08:39)
bet kadangi virdulyje prikepusių kalkių kiekis manęs nežavi, į savo vamzdyną taipogi pyliau tik distiliuotą vandenį.

Atsakyti
Labai keista kai zematemperature iranga neturi nutuokimo kokia temperatura patalpose. Mano duju katilas veikia tik pagal vidaus temperatura, lauko daviklis ignoruojamas iki minimumo. Apskritai manau lauko davikliai yra skirti maziau kaip B klases namams kur lauko temperaturos pasikeitimas ypac itakotu vidaus komforta.

Palangoje buvo labai daud sauletu dienu, nors kieme ne tropikai bet vidaus temperatura turejau ir virs 24C (nustatytoji temp diena +22 nakti 21,5c), per nakti atvesta koki laipsni, tai visa ta laika katilas isjungtas, tuo tarpu geoterminis be vidaus termostato manau veiktu pilnu tempu.


QUOTE(cibulis @ 2015 10 30, 22:22)
Rytą radau tokią įtekančią propilengliukolio temperatūrą. Tiesą siurblys jau nebedirbo apie 30 ar 40 minučių. Po vakarykščių +1,5 net akyse prašviesėjo. Tuo metu propilengliukolio temperatūra pradėjo kilti kaip ant mielių.   Štai kokie nerealūs skaičiai.

Po kurio laiko supratau, kad čia kažkas negerai. Paskambinau atstovams ir jie pasakė, kad kai siurblys nedirba, daviklis (termometras) realiai rodo patalpoje esančio propilegliukolio temperatūrą. Po maždaug 9 valandų propilengliukolio ir vidaus temperatūra suvienodėjo.

Norint sužinoti realią iš lauko kontūro ateinančią temperatūrą, reikia pagauti siurblio pasileidimo momentą. Man pavyko užfiksuoti siurblio startą po maždaug 9,5 val. pertraukos (tiek laiko jis ilsėjosi). Siurblys rodė, kad starto metu iš gręžinio ateina +8,7, nors per porą minučių temperatūra krito iki +7. Man atrodo, kad realesnė yra +7 temperatūra, nors gal aš ir klystu.

O štai kokios tempratūros ateina iš gręžinio po 1 valandos siurblio veikimo. Tempratūra krito iki +3. Išeina taip: siurblio pasileidimo metu buvo +8,7, po valandos veikimo temperatūra krito iki +3. Tiesa, per valandą laiko siurblys neužkrovė grįžtančios temperatūros iki nustatytos. Įtariu, kad dar reikėjo apie 30-60 minučių. Įdomu, kokia tuo metu būtų buvusi iš gręžinio ateinanti tempratūra?

Jau turiu į USB nukrautus duomenis nuo siurblio paleidimo. Tik ten reikia specialios programos juos išarchyvuoti. Gal atstovai juos išarchyvuos ir man pateiks.

Taip pat pastebėjau, kad kol nėra patalpų termostatų siurblio darbas būtų labai nekomfortiškas. Dieną grindų ir saulės pagalba patalpų temperatūra užkilo iki +21. Atidariau langus ir namą apie 15 minučių pravėdinau. Temperatūra krito. Vakare radau apie +18,5. Būnant namuose prie +18,5 jau norėtųsi šilumos, bet siurblys reaguoja į lauko, o ne vidaus temperatūrą ir dar visai nenori jungtis. Jei būtų vidaus termostatai, tai jis jau būtų senai įsijungęs. O mano atveju įsijungė tik po 9,5 val. prastovos. Manau, kad su termostatais jis dažniau įsijungtų ir išsijungtų nei vos porą kartų per parą kaip yra dabar.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 02 lapkričio 2015 - 10:27
Šilumos siurblys vis dar ilsisi. Jisai stovės kol temperatūros skirtumas tarp grįžtamo ir grįžtamo numatyto nepasieks 2 laipsnių. Šioje nuotraukoje matyti, kad temperatūrų skirtumas siekia 1,4 laipsnius. Taigi grįžtamas turi kristi dar 0,6 laipsnio, kad įsijungtų siurblys. Bet šitas siurblys turi temperatūrinę kreivę. Pastebėjau, kad priklausomai nuo paduodamo ir grįžtamo, o gal ir nuo lauko temperatūros, keičiasi ir grįžtamas numatytas. Jis yra nustatytas 21,4 ar 21,5, bet šiuo metu yra 20,9.

Grindų sistemoje slėgis kritęs iki minimumo, nors jokio vandens nuotėkio niekur neradau. Kodėl taip gali būti? Kolektorinėje dėžėje atskirų kontūrų vandens srautai. Kaip matyti jie skiriasi. Ar vandens srautai turi būti visiškai vienodi?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 02 lapkričio 2015 - 11:19
Manau kad oras išsilakste ir slegis krito. Reikia papildyti...
Man tai cirkai buvo su sistema, nei is sio nei is to slegis virš 3 pasidare. nuo papildymo uzsipildo sistema.
Reziume - praleidziantis ventilis (brokas) . Teks keist doh.gif

QUOTE(cibulis @ 2015 11 02, 10:12)
Šilumos siurblys vis dar ilsisi. Grindų sistemoje slėgis kritęs iki minimumo, nors jokio vandens nuotėkio niekur neradau. Kodėl taip gali būti? Kolektorinėje dėžėje atskirų kontūrų vandens srautai. Kaip matyti jie skiriasi. Ar vandens srautai turi būti visiškai vienodi?

Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 11 02, 12:12)
Šilumos siurblys vis dar ilsisi. Jisai stovės kol temperatūros skirtumas tarp grįžtamo ir grįžtamo numatyto nepasieks 2 laipsnių. Šioje nuotraukoje matyti, kad temperatūrų skirtumas siekia 1,4 laipsnius. Taigi grįžtamas turi kristi dar 0,6 laipsnio, kad įsijungtų siurblys. Bet šitas siurblys turi temperatūrinę kreivę. Pastebėjau, kad priklausomai nuo paduodamo ir grįžtamo, o gal ir nuo lauko temperatūros, keičiasi ir grįžtamas numatytas. Jis yra nustatytas 21,4 ar 21,5, bet šiuo metu yra 20,9.

Grindų sistemoje slėgis kritęs iki minimumo, nors jokio vandens nuotėkio niekur neradau. Kodėl taip gali būti? Kolektorinėje dėžėje atskirų kontūrų vandens srautai. Kaip matyti jie skiriasi. Ar vandens srautai turi būti visiškai vienodi?


tai gal del to ir neisijungia, kad slegio nera? klaidos nemeta?
pas mane per para bent 8 kartus isijungia tai tikrai. aisq cia priklauso nuo uzduotos t, kreives, nuolydzio nustatymu bei pacio namo sandarumo/siltalo sluoksnio.
Atsakyti
QUOTE(honda15i @ 2015 11 02, 11:41)
tai gal del to ir neisijungia, kad slegio nera? klaidos nemeta?
pas mane per para bent 8 kartus isijungia tai tikrai. aisq cia priklauso nuo uzduotos t, kreives, nuolydzio nustatymu bei pacio namo sandarumo/siltalo sluoksnio.

Ne, klaidos nemeta. Santechnikai niekaip normaliai iki galo nepabaigia. Dar nėra kaučiuku izoliavę ateinančio ir grįžtančio iš gręžinio varinių vamzdžių. Tai jie rasoja, kai prasideda šildymas. Neaišku ar dabar sistemoje yra varinėjamas vanduo. Sako, kad po pirmą aukštą lyg ir turėtų varinėti. Gal dėl slėgio trūkumo nepakyla į antrą aukštą. Žodžiu, dar sistema normaliai nefunkcionuoja. Lauko kontūre slėgis laikosi kaip įkaltas. Jis tik per mažas. Turėtų būti apie 1,4 baro, šiuo metu rodo apie 1 barą.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 11 02, 11:12)
Grindų sistemoje slėgis kritęs iki minimumo, nors jokio vandens nuotėkio niekur neradau. Kodėl taip gali būti? Kolektorinėje dėžėje atskirų kontūrų vandens srautai. Kaip matyti jie skiriasi. Ar vandens srautai turi būti visiškai vienodi?

Gal siurblys nevarinėja termfikato po grindis, tia ir rodo pastovią temperatūrą. Pas mane (kiek žinau ir pas Honda) ŠS turi du siurblius: viena glikolio varinėjimui, o kitą termofikato. Tai gali termofikato siurblys sustoja, kada SS neveikia (pas mane tai yra tokia galimybe)
Atsakyti
QUOTE(emda @ 2015 11 01, 21:00)
Manau,kad neteisingai skaičiuoji COP. Tas 23 Kw rodo , kiek šilumos atėjo iš grunto (reikėtu pasitikslinti), bet to nepakanka COP skaičiavimui. dar prie tų 23KW pridėk kompresoriaus darbo laika padaugintą iš kompresoriaus  galios. Pvz Jiegu kompresoriasu naudojama galia ir 2 kw, o kompresorius dirbo 5 val. tia prie tų 23Kw pridėk (2*5) , tai COP=33/5

Štai ką man atstovai parašė:

Kompresoriaus darbo laiką ima, kai skaičiuojamas COP primityviai, kai nėra elektros skaitliuko. Tuomet kompresoriaus galia dauginam iš valandų kiek dirbo ir dar iš akies dametam kiek galėjo suvartoti cirkuliaciniai ir gauname kiek sunaudojo kWh.

Papildyta:
QUOTE(emda @ 2015 11 02, 13:11)
Gal siurblys nevarinėja termfikato po grindis, tia ir rodo pastovią temperatūrą.  Pas mane (kiek žinau ir pas Honda) ŠS turi du siurblius: viena glikolio varinėjimui, o kitą termofikato. Tai gali termofikato siurblys sustoja, kada SS neveikia (pas mane tai yra tokia galimybe)

Ar veikia, ar neveikia grindų cirkuliacinis nurodo trumpinys HUP. Prie jo parašyta, kad jis įjungtas. Žemiau radau tokį skaičių. Panašu, kad jis dirba 40 proc. pajėgumu, t.y. kad varinėja vandenį.

O šilumos siurblys vis dar nedirba. Bet grįžtamas jau gerokai atvėso, todėl turėtų siurblys greitai įsijungti.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 11 02, 17:43)
Papildyta:

Ar veikia, ar neveikia grindų cirkuliacinis nurodo trumpinys HUP. Prie jo parašyta, kad jis įjungtas. Žemiau radau tokį skaičių. Panašu, kad jis dirba 40 proc. pajėgumu, t.y. kad varinėja vandenį.

O šilumos siurblys vis dar nedirba. Bet grįžtamas jau gerokai atvėso, todėl turėtų siurblys greitai įsijungti.

pas mane cirkuliacinis grindu be sustojimo dirba ir dirbs iki sildymo sezono pabaigos. Griztamo kritine riba tikriausiai 23C
Kokios pas tave reiksmes ties kreive ir nuolydziu?

Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 11 02, 17:43)
Štai ką man atstovai parašė:

Kompresoriaus darbo laiką ima, kai skaičiuojamas COP primityviai, kai nėra elektros skaitliuko. Tuomet kompresoriaus galia dauginam iš valandų kiek dirbo ir dar iš akies dametam kiek galėjo suvartoti cirkuliaciniai ir gauname kiek sunaudojo kWh.

Papildyta:

Ar veikia, ar neveikia grindų cirkuliacinis nurodo trumpinys HUP. Prie jo parašyta, kad jis įjungtas. Žemiau radau tokį skaičių. Panašu, kad jis dirba 40 proc. pajėgumu, t.y. kad varinėja vandenį.

O šilumos siurblys vis dar nedirba. Bet grįžtamas jau gerokai atvėso, todėl turėtų siurblys greitai įsijungti.


Gal žinot, koks ten tame ŠS grindų cirkuliacinis siurblys sudėtas?

Dabar, kaip aš matau, situacija paprasta - ŠS siurblio valdymas padarytas pagal grįžtamo iš grindų srauto temperatūrą (kuri savo ruožtu keičiama pagal lauko temperatūrą). T.y. kambariuose termostatai nepastatyti ir pagal patalpų vidaus temperatūrą jokio valdymo nėra?

Tada situacija su COP gan paprasta - ŠS dirbo tam tikrą laiką, gamino šilumą. Paskui išsijungė, tačiau cirkuliacinis grindų siurblys ir toliau dirbo, elektrą naudojo. Taigi COP skaičiavimo aritmetika pagamintos šilumos kiekis/suvartotos elektros energijos kiekis nėra tiksli, reiktų iš tos elektros energijos kiekio minusuoti signalizacijos (kuri irgi gali pastoviai srėbti 10-30W) ir kažkiek grindų cirkuliacinio siurblio suvartotos energijos kiekį. Atitinkamai daliklis bus ne 5kwh, o kažkiek mažesnis ir COP atitinkamai didesnis.

Atsakyti