Pulora, norit kaukt-kaukit, staukit, rėkit, bet turit eiti kaip tankas. Nes čia tokia kova-arba jus jį, arba jis jus. Neglit sau leisti pasiduoti. Jūs esat sūnaus tikėjimas, viltis ir perspektyva-spinduliuokit tai, o visiems kurie nors truputį kelia neigiamas mintis, abejones ir negatyvą-spjaukit į barzdą. Nebijokit pasakyti, kad pasitrauktų, patylėtų, paliktų ramybėje.
Budėjimus būtinai derinkitės su kuo nors. Viena neištempsit. O kai jūs pervargsit-kas tuomet sūnų palaikys.Neužmirškit pagalvoti ir apie save.
Dar pabūsiu įkyri-ar ieškojot pagalbos užsienyje? Kadangi mūsų diagnozės labai artimos priminsiu, kad yra nauji ekspermentiniai vaistai, kurie kiek žinau jau naudojami Austrijoje, gaila , kad nžinau pavadinimo.
ida, laikom kumščius, kas lengvai atsigautų po operacijos, o kad pavyks ir gerai pavyks-net neabejoju.
AusrineS, jei močiutė tiki tomis sultimis- būtinai pirkite, jei tai nėra per didelė finansinė našta. Tikėjimas milžiniška jėga

Nesugriaukit močiutės optimizmo.
angele, kuriam maratone bėgsit? Gal susitiksim
Kastuve, laukiam gerų žinių
ryto rasa, kaip vyro reikalai?
enenes, kaip teta?
Leonile, papasakok, kaip džiaugiesi gyvenimu
Karme, kaip sekasi?
Remedy, ar daug dar liko chemijų?