Paimk mane, drauge, už rankos (55 tema)

Kiek as supratau , tai palaikomoji chemoterapija, tai tas pats kas paliatyvioji, o ja skyria sumažinti naviko dydį, pagerinti gyvenimo kokybę ir nežymiai prailginti gyvenimą. Prailginti gyvenima, bet jau turima omeny, kad ligos nebepavyks iveikt...

Supratau, ačiū

kastuve, puikiai susiskaitė, manau gera terapija tokia. Ir oras puikus buvo tam Taip ir reikia

Merginos, aš vis su klausimais savo. Gal kas iš jūsų ar jūsų artimų per chemiją gėrė NONI sultis? Skaičiau jūsų komentarus, kad su visais žoliniais preparatais geriau palaukti kol baigsis chemija. Vakar viena gydytoja man sako, kad NONI ne papildas ir ne preparatas:jeigu galima valgyti,galima gerti ir šias sultis. Čia jos žodžiai. Pasimečiau šiek tiek ,kad blogiau paskui nebūtų

Siaip tai as visada skeptiskai ziuriu i tokius uzsienietiskus papildus, a la gydo nuo visu ligu, o realiai padeda tiek, kiek ir lietuviska bulve
Manau, kad gydytoja korektiskai jums ta ir pasake, jog tai toks pats maistas, kaip ir bananas, kuris nei kenkia, nei padeda, tik sulciu pavidale ir kainuojantis pinigus.
http://www.ve.lt/nau...es-prieskoniu-/
Jei mano kas nuomones klaustu, tai as itikejusi esu ne tais stebuklingais papildais is tolimu uzsieniu, o savame kraste auganciais augalais/vaistazolemis. Sakykim, paprastas lietuviskas putinas ir is jo spaustos sultys turi kur kas daugiau gydomuju ir imuniteta atstatanciu savybiu, nei kokie ten stebuklingi grybukai is Kinijos.
O saltalankis-visu onkoligoniu issigelbejimas visapusiskai, pradedant nuo sudegintos gleivines atstatymo, baigiant medziagomis, kurios naikina vezines lasteles.

Nepykit, as issakiau tik savo nuomone, ji nebutinai turi sutapti su jusu

Sena pažįstama, o šaltalankio galima naudoti uogas ar/ir aliejų? Mačiau regis vasitinėje aliejų jo....O dėl tu sulčių, tai va nupirko 2 butelius ir dabar reikia sunaudoti sakė, kad sumokėjo 80 EUR beveik
Man kiekviena nuomonė labai svarbi, nes čia kaip mažas vaikas-jokios patirties ir suvokimo normalaus

Mano nuomonė tokia pati. Šalia mūsų yra daugybė gydomųjų galių turinčių augalų. Nereikia jų užmiršti. Ir piniginė taip nenukentės.

Dabar tinka aliejus, nes saltalankio uogos bus tik velyva rudeni. Is rudens as trindavau saltalankio uogas su medumi, laikydavau saldytuve, duodavau vaikams po valgoma sauksta kasdien. Neprisimenu, kada pirkau vaikams vitaminus is vaistines. O teciui pirkau Altajaus saltalankio aliejaus, spjaudydavosi, bet gere kasdien. Gal tai ir sutapimas, gal susidejo absoliuciai viskas(ir lasalines, ir geras maistas, ir kunigo Ligonio patepimas, ir pavasario darbu planavimas), bet parveztas namo mirti, atsigavo, sustiprejo ir vel vaiksciojo per visa vasara.
O putino trintos uogos(smirda neplautom kojinem ) mus pacius gelbeja nuo bronchito, nuo plauciu ligu, analogiskai, nuo plauciu vezio ar tuberkuliozes. Be abejo, nesakau, kad reikia juos ir vartoti, atsisakius chemijos, as vis tik uz tradicine medicina, bet siaip esu linkusi ieskoti pagalbos is augalu, auganciu mano klimatineje juostoje.


Man yra giminaite gydytoja "praplovusi" smegenis su tais stebuklais, sako, musu genai skiriasi nuo kitoje klimatineje juostoje gyvenanciu zmoniu genu, ju skirtingos ligos, bet kiekvienoj juostoje yra tam tikros ligos ir tam tikri augaliniai vaistai, tas ligas iveikti. Sakykim, Kinijoj mire zmones nuo pauksciu gripo, nepadejo jokie stebuklingi ju Tibeto grybukai, o Europoj zmones pauksciu gripa lengviausiai iveike su arbata bei citrina. Analogiskai, sake, musu vaistazoles/uogos eksportuojamos i treciasias salis kaip stebuklingi papildai, suteikiantys dideli ugi( zemaugiams vietnamieciams tokia reklama irgi "veza" ).
Zodziu, tereikia apsidairyti aplinkui, sveikatinamos uogos/zoles auga salia musu ir uz dyka Gal ir klystu bet, manau, jog paprasciausios dilgeles ir ju salotos atstatys nusilpusi imuniteta geriau, nei kokios brangios sultys is kokio Tailando

O aš labai tikiu tarkuoto imbiero, citrinos ir medaus mišiniu 'mūsiškas' tai tik medus būtų. Bet valgau kasdien po šaukštelį ir nereikėjo niekad kraujų atstatinėt po chemo, o jų jau gavau net 7 iš eilės plius labai tikiu kad imbieras ištikrųjų priverčia vėžines ląsteles nusižudyti/susinaikinti. Tuo ir gyvenu..

Sunku mums labai labai. Dabar tas baisus plaučių uždegimas, sūnelis ligoninėj, plautis apsemtas skysčiu, net baltas nuotraukoj. Po gydymo antibiotikais, tik blogiau. Dabar kitus leidžia. Jau keturi mėnesiai gydymo, per tą laiką trys sunkios operacijos, plaučių uždegimas ir keturios chemijos, iš kurių nei viena nebuvo pradėta laiku dėl komplikacijų. Pastovūs didžiuliai skausmai, dabar temperatūra, dusulys. Viskas čia kažkaip ne taip. Jūs kažkaip gyvenat tarp tyrimų ir gydymų, o mums šviesių dienelių beveik nėra. Nežinau, ką daryti, ką galvoti, kaukiu šunį apsikabinus. Pati vos kojas velku, atrodau, kaip vaikščiojanti drabužių pakaba, tuoj vėjas nupūs. Šiandien jis atsisėdo lovoj, o aš kojugalį susilanksčiau ir užmigau kokiam pusvalandžiui, net pati nepajutau. Ryt kelsiuos vėl su aušra, gaminsiu pietukus jam, ir vėl į Vilnių. Dabar budžiu naktimis, kad dienos būtų laisvos. Jo kojelės visai neklauso, bejėgis toks, negali palikti vieno. Niekas nieko gero nežada, bando atimti viltį, nepasiduodu. Manau reikia kažką keisti, kažkaip kitaip gydyti, MAN REIKIA STEBUKLO.

Pulora, sianakt melsiuos uz tau reikalinga stebukla
Laikykis! Net skauda skaityt...

Pulora, sveikatos jūsų sūnui ir stiprybės jums. Kad greičiau suveiktų antibiotikai ir nugalėtų uždegimą. Labai sunkus metas jums, kažkaip turit tai išgyventi, laikytis vilties ir neklausyti bandančių ją atimti. Bus kaip Dievas duos, bet turit tikėti. Melsiuos už jūsų šeimą, pasimeldžiu už visus besigydančius.
Jūs puiki mama budinti prie sūnaus.

Kitiems lengviau, sklandžiau, turbūt taip atrodo, kiekvieno istorija skirtinga. Prisėdau rašyti ir suspaudė širdį, nes prisiminti nesinori, bet atsigamina viskas kas išgyventa. Lygiai prieš metus mano vyras buvo reanimacijoj, kaip šiandien jis pats nekvėpavo, jam įstatė trachiostomą, ventiliavo plaučius. Plaučių uždegimas, grybelinis, bakterinis ir dar kažin koks, plius plaučių tromboembolija, trombai rankose. Man tai buvo baisiausios dienos ir savaitės mano gyvenime, taip trys savaitės reanimacijoj. Nubudus pajudėt negalėjo. Negalėjau kitaip, kaip tik tikėti, kad išsikapstys. Ir išsikapstė. Ilgi budėjimai ligoninėje, reabilitacija. Liepos mėnesį su įtvarais ir vaikštynėm atsistojo ant kojų. Sakėm atsistojai, po metų bėgiosi maratoną Gerai nebėgioja, bet vaikšto, tęsiamas gydymas, taip pat nuo rudens nei vienos chemijos laiku nebuvo. 1,5 metų gydosi, iš jų dėl komplikacijų beveik pusmetis išsimetė.
Į maratoną užsirašėm dalis šeimos, bet bėgsim visi, aplenksim vėžį. Nors vyras sakė, kad eis tą kilometrą pusė valandos, nesvarbu. Tiek įveikta, įveiksim ir visa kita.

Ida, laikykitės, mintimis su jumis.