QUOTE(Joliuke @ 2015 07 20, 22:50)
Aš dariaus rengeną krūtinės ląstos ir vidaus organų echo, bet kaip suprantu kad pakitimų nerado tai dar nieko nereiškia, nes gali tiesiog nieko nematyt.
Krūtinės echo daryta balandį, rado po cistą abiejose krūtyse. Per tiek laiko galejo viskas pasikeist. O kiek organų netirta dar.
Jei pakitimu nerado, vadinasi, ju tiesiog NERA.
Neprisigalvokit. Tevui vezi rado su rentgenu paprasciausiu, jau tik veliau KT atlikinejo, kad patikslinti, kiek milimetru ar centimetru auglys yra, kiek operuoti, kiek issiseje. Vidaus organai su echo be pakitimu, vadinasi, vel nieko ten NERA.
Ir echoskopas pirmoj pradzioj auglius uzfiksuoja, o jei nera ka fiksuoti-vadinasi, tie organai sveiki.
Is vidaus zarnyna vel gi tyret su kolonoskopija, vel esat sveika ir toj vietoj.
Ginekologas, itariu, irgi aplankytas, visi kaklelio vezio zymenys paimti? Kiausides, gimda echoskopuotos?
Krutyse su cistom kas antra moteris vaiksto, cista-tai ne vezys
O kas dar pas jus netirta? Mano akimis ziurint, jus visa nuo galvos iki koju istirta skersai isilgai, beliko sulaukti kojos biopsiju rezultatu.
Raset, kad koja jau 10 metu skaudejo. Butu buves vezys-patikekit, be gydymo jau butumet ir po zeme. Man gydytoja sakydavo: jei skauda, vadinasi, ne vezys. Vezys pradinese stadijose neskauda
Aisku, as visada uz tai, kad jei yra diskomfortas-tiesiog PRIVALOMA tirtis ir apvaikscioti visus gydytojus, bet jei jie vienas po kito nieko neranda ir po tyrimu-tada tvarkytis nervus
Nes netvarkingi nervai, pastovus stresas tikrai vienas is vezio sukeleju, jau mokslo irodyta
Isivaizduokit tik, dabar niekas neranda vezio, o jus toliau nervuojates, blaskotes, po metu tikrai kas nors, kur nors isaugs-ir sakysit, kad daktarai nemate. O tiesa bus ta, kad ne daktarai nemate, o pati busit ta "augintini" is streso ir nervu per metus uzsiauginusi.
Zodziu, yra patarle: kai nieko negali pakeisti situacijos, reikia keisti poziuri i situacija
Biopsijos nepaskubinsit(dabar atostogos, net laborantai-zmones, jie irgi atostogauja), gali atsakymas nusitesti net iki menesio. Nieko nepakeisti. Lieka laukti. Megaukites tada gyvenimu
Jei bus psichologiskai lengviau, isivaizduokit, kad tai paskutines jusu dienos, kurias privalote nugyventi taip, kad guledama po kokios chemoterapijos, turetumet prisiminti kaip kazka malonaus. O ka jus prisiminsit tada? Kaip menesi nematet vaiku, vyro, grazios vasaros dienu, niekur nekeliavot, sedejot susiguzusi kamputyje su savo isivaizduojama(kol nera atsakymo-taip ir vadinsiu) liga, kaip raudojot ir basketes po interneta. O kaip vaikai? Kokia mama JIE prisimins?
Viskas. Susiimat
Jei paciai sunku susitvardyti, sakiau, keliaujat pas psichiatra, jis kazka vis tiek protingo pasiulys
Jei pakanka raminamuju arbateliu, imkit megaukits gyvenimu, pakeliaukit su seima po Lietuva, po uzsieni, jei yra tokia finansine galimybe
Uzsiimkit megiama veikla, kokiais rankdarbiais, pilnas internetas(ismokau per visas tevo operacijas is biserio pinti geles, buvau idejusi kazkada darbeliu pavyzdziu-tiesiog labai gerai ramino, nes ten reikia pastoviai skauciuoti, negali nieko pasalinio galvoti, tad veike geriau, nei visi raminamieji kartu sudejus
), tuo paciu apvaziuokit visas sventas vietas, pasimelskit-ne tik ramina ir guodzia, bet, ziurekit, ir stebuklas ivyks, tu stebuklu cia, forume, mazai, bet turejom.
Zodziu, visos patariam laika iki tyrimo atsakymo praleisti PRODUKTYVIAI, isnaudoti visas galimybes, pasidziaugti ir pasimegauti gyvenimu
