QUOTE(Pulora @ 2015 05 13, 21:51)
Mums blogai, labai blogai. Šiandien palūžau, verkiau pasikukčiodama, marti išvarė namo. Gerai, kad ji tokia stipri. Mano sūnučiui žiaurūs skausmai, gulim paliatyvioj terapijoj. Gydytoja pasakojo, kaip padės palengvinti jo išėjimą. Neatlaikiau. Kodėl......Juk jam turėtų būti visas gyvenimas prieš akis. Kodėl Dievulis manęs nepaima? Man jau užtenka, o jis sūnelį turi užauginti.
O kur Jūs gulit? Žinokit ta paliatyvioji slauga labai reikalinga, mano mamai labai padėjo. Kartais gyvenimas sudeda likimo mozaiką kitaip. Mano tėtis onkologine liga serga virš 6 metų - mama labai dėl jo pergyveno, tačiau jis gyvena, o jos nėra...Tai ką pasakė gydytoja ir labai svarbu. Ji nenorėjo jūsų įskaudinti. Nors žinau, kad labai dabar skauda, nes viską, ką parašėte išgyvenau. Jūsų marčiai ir labai sunku, tik ji turi būti stipri dėl vaikelio. Jūs juk nežinote, kas jos širdyje. Aš ir daug verkiau, bet tik namuose ir dažniausiai, kai nieko nebūdavo šalia, nes nenorėjau nieko užkrauti savo emocijomis.
Labai daug, kad šalia yra gydytojai ir jūsų ligoniukui reikalinga pagalba. Ir Jūs gera ir mylinti Mama.