QUOTE(agnyteee @ 2015 05 13, 11:28)
Ida, laikykis
po truputį po truputį ir net nepajusi kaip į priekį pjudėsit..
Mano tečiui pradėjo antrą chemijos kursą, vakar skambinu, klausiu kaip jautiesi, sako žinok gerai, kosulys beveik dingo ir balsas pagerėjo (buvo užkimęs) ir šiaip jaučiasi gerai, tai po pietų lėkė į darbą
Bet mergaitės patarkit, kaip jį truputį nuramint su darbais? Pas jį toks darbas kur labai daug nervų ir streso kainuoja, kaip jam bandyt paaiškint kad bandytų keisti darbe pareigas? Kad būtų mažiau streso... (nes bijau, kad jei pradėsim apie tai kalbėt, jis labai susinervins, nes ir taip dabar nervuojasi, kad jau niekam nebetinkamas, nes nebėra tiek sveikatos...)
agnyteee,bandykite kalbėti, gal kokį kompromisą siūlyti reikia. Puikiai suprantu jūsų situaciją, nes turiu tokiu darboholikų namie, kurie irgi be sveikatos, bet eina iš paskutinių jėgų. Gal jūsų tėtis gali tiesiog mažiau dirbti? Laikinai etatą pasimažinti?Ar darbo dienų skaičių, ar valandų skaičių? Juk gydymo tarpe labai svarbu ir poilsis, kad organizamas būtų pajėgus kovoti už būvį.
Aš dar tik laukiu pirmadienio, nes tai bus pirma diena,kad pradės babytės švitinimą. Gydytoja sakė, kad trukmė 3 savaitės,o paskui dar 2 savaitės prisidės ir chemija.....Norėjom babytei plaukus nukirpti trumpai (jos plaukai beveik iki liemens),bet jai nervai iškart suima kai tik prakalbma apie tai
Taip atrodo, kad plaukai jai kaip priminimas apie laiką kai dar nežinojo diagnozės ir didžiausiais rūpestis buvo, kad ant palangės auginami pomidorai mažai gauna saulės
Reikia nusipirkti valerijonų tablečiukų, labai padeda nusiraminti