Norvegijos BV

Oi, kam tie epitetai ir titulai Šiai diskusijai konstruktyvumo jie tikrai nepriduoda, tad gal gana jau?

Is tamstos tikiuosi to paties

Papildyta:
Iš tiesų Ciccio išsakė įdomų pastebėjimą: "Norvegai augina bendruomenę, mes auginame atskirus individus".

Ar tikrai taip? Kuris vaikų auginimo "principas" jums arčiau širdies, kuris geresnis, žiūrint iš vaiko ateities perspektyvos? Gal pasidalinkim mintimis.

le murka - įkėliau jūsų cituotą žinutę, kad nepasimestų kontekstas: jūs savo vaikui leistumėte matytis su neadekvačiais giminaičiais, tarkime, kurie kalba su mėnuliu arba - jeigu jie nuteikinėtų vaikus prieš juos, mokytų vogti ar pan?

Labai taikliai pasakyta. Ir aš už bendruomenę, o pas mus tikrai individai auginami tik skirtingi ir dažnas užauga su šūkiu: "skaniausias lietuvio patiekalas kitas lietuvis"

Ne, su tokiais neleisciau

Labai nesipleciant sakyciau, kad abu principai turi ir tam tikru pliusu, ir tam tikru minusu. Mano nuomone, nera taip, kad vienas is ju geras, kitas vien tik blogas.

Tai juk lb individualu. As pvz nebendruomenine visai
svarbu kad zmogus laimingas butu, o koks skirtumas, ar bendruomeneje ar individualiai. Siaip bendruomene praktiskiau, nei atskiru individu ugdymas

Kiek teko bendrauti su norvegais, jie nedaugžodžiauja, emocijos tikrai pas juos nesilieja per kraštus. Santūrūs, bet kartu šilti žmonės. Bendruomeniškumas ten tikrai labai ryškus. Sesers vaikų mokykloje yra įprasta, kad, pvz. kažkurio vaiko tėvai, pasiskambina ir kitų vaikų tėvų paprašo, kad norėtų šiandien savo vaiką ir kelis jo draugus parsivežti po pamokų pas save. Gavę sutikimą, visi kartu važiuoja, svečiuojasi klasioko namuose iki sutarto laiko, kuomet tėvai juos pasiima. Tai būna pakankamai dažnai. Dar pastebėjau, kad kažkokių švenčių metu vaikai būtinai nubėga ir pas netoliese gyvenančius klasiokus. Nuneša pyrago, saldainių, žodžiu pasisveikina vieni kitus. Patys taip pat grįžta su dovanėlėmis. Man tai gražu ir labai malonu. Lietuviai, gal elgtųsi taip pat, bet stabdo kažkokia baimė, nepasitikėjimas

o su tokiais, po kurių vizito vaikas savaitę zirztų sudirgęs, nemiegotų naktimis, nuolat verktų, krūpčiotų nuo kiekvieno garso?

Betgi nesėdit užsikalus langus ir duris. Niekas ir neverčia ištisai būti žmonių draugijoje. Retkarčiais, kiek malonu, ryšiams palaikyti ir sustiprinti, kodėl ne?

Kodėl čigonų? Vaikų gyvenime dalyvauja abu tėvai vienodai. Vaikai auga turėdami abu tėvus. Kas negero tame


Po skyrybų, jei tėvai gauna po 50 proc. vaikų priežiūros, jie tuo pačiu prisiima ir tam tikras pareigas- vaikų priežiūrą. Vadinasi jiems reikia susiderinti dėl gyvenamosios vietos, kad vaikams būtų patogu eiti į tą pačią mokyklą, būrelius ir t.t.

Jei, tarkim mamai, pasiūlo gerą darbo vietą, tarkim su gerokai didesniu atlygiu ar karjeros galimybę kitame mieste, tėvai gali kreiptis į tarnybas pagalbos, prašyti, jog tėčiui padėtų taip pat persikelti į tą miestą, padėtų su darbu, kad nenukentėtų pajamos. Jei prašymas motyvuotas, pagrystas, paprastai jie tą pagalbą ir gauna.

Kitas variantas, tėvai gali susitarti, tarkim mama susimažina priežiūros procentus taip, kad jos buvimas su vaikais atitiktų jų atostogas ir tarkim du savaitgalius per mėnesį.

Vienas iš tėvų gali atsisakyti savo priežiūros procentų, jei vaiko tėvai pasitiki vienas kitu ir tiki, jog antra pusė nepradės kaižkaip riboti bendravimo su vaikais.

Jei tėvai nesusitaria, tada jų ginčas keliauja į teismą. Kaip trečia šalis įpareigos, taip ir turės padaryti tėvai.

Tikriausiai neaišku kodėl vėl viskas skaičiuojama procentais.
Priežiūros procentai svarbūs skaičiuojant kiek ir kuris iš tėvų turi damokėti kitam vaikų išlaikymui skirtus pinigus.

NO nėra alimetų. Čia yra skaičiuojama kokia pinigų suma yra reikalinga vaiko išlaikymui. Tai ir darželis, būreliai, maistas, rūbai, pramogos, atostogos..... Skirtingose komunose ši suma yra skirtinga. vienu žodžiu- bais mandra formulė.
Viena dalis:
NO abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kuo tavo vaiko priežiūros procentai mažesni, tuo didesne dalimi tu turi prisidėti pinigais.
Antra dalis:
Priklauso nuo tėvų pajamų dydžio. Tarkim, abu turi po 50 proc. priežiūros. Abu prisidėti turi vienodai, bet vieno iš tėvų pajamos stipriai skiriasi nuo kito. Vėl naudojama bais mandra formulė ir skaičiuojama kiek ta, reikalinga vaikams suma sudaro tavo pajamų procentų ir kiek kitos pusės. Jei, tarkim tėtis, uždirba ryškiai daugiau nei mama, nors abu turi po 50 proc, gausis, jog tėtis turės prisidėti didesne suma, t.y. sumokėti mamai. Jei mamos pajamos ryškiai didesnės- ji turės sumokėti tėčiui.

Dar momentas, tėvai nemoka pinigų tiesiogiai vienas kitam. Komuna sumoka kiek kuriam priklauso, o tėvai moka komunai. Jei vienas iš tėvų sugalvoja nemokėti- aiškinasi su komuna, o ne su buvuse antra puse. Apie pasikeitusias pajamas privalu pranešti- antraip bauda maža nepasirodys. Pagal pajamų pasikeitimą perskaičiuojamos ir mokėtinos sumos.

NO vaikas- pareiga visam gyvenimui ir viskas procentais.