Norvegijos BV

#493
QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 07, 08:20)
Kokia ten kūryba gali būti sėdint po damoklo kardu. Štai su Jumis, mementoo, netgi su vaiko auklėtoja ar mokyklos administracija LT mokykloje aš galiu diskutuoti, kokius metodus taikyti, svarstyti, ar esu teisi vienaip ar kitaip taikydama rekomendaciją leisti vaikui dienos režimą rinktis pačiam ar būti atsakingam už savo mokslą, stebėti, kaip tai veikia mano vaiką ir ar yra pozityvūs pokyčiai. Bet jei klasės auklėtoja po tokio pasidalinimo apie pasirinktą būdą leisti pradinukui pačiam rinktis dienos režimą, informuoja BV, kad vaikas tris kartus atėjo neišsimiegojęs, buvo irzlus ir elgėsi neadekvačiai, BV darbuotojas maloniai išklausęs mano argumentus ir pasklaidęs parodytą knygą, paduoda brošiūrą su BV rekomendacijom guldyti vaiką 8 val. ir pasako taikyti šitas rekomendacijas, kūryba ir diskusijos baigtos, kaip suprantu. Ar visgi klystu, galiu su BV diskutuoti ir toliau vadovautis kitomis, prieštaraujančiomis BV brošiūrai, rekomendacijomis be grėsmės prarasti vaiką tuo pereinamuoju laikotarpiu, kol taikomas metodas pradės duoti pageidaujamą rezultatą?

Nes su dukros auklėtoja aš dukros savarankiško mokinimosi klausimą aptariau ir pagalbos konkrečios šiuo pereinamu laikotarpiu paprašiau. Auklėtoja nebuvo sužavėta tokiu sprendimu, bet prašytą pagalbą pažadėjo suteikti.

Man kilo klausimas, o kodėl išvis iškilo poreikis imtis tokios priemonės? Kiek dukrai metų? Čia buvo jos iniciatyvia (kokie motyvai?) ar jūsų sprendimas (kokie motyvai?).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kackac: 07 gegužės 2015 - 09:05
#494
QUOTE(kackac @ 2015 05 07, 10:05)
Man kilo klausimas, o kodėl išvis iškilo poreikis imtis tokios priemonės? Kiek dukrai metų? Čia buvo jos iniciatyvia (kokie motyvai?) ar jūsų sprendimas (kokie motyvai?).


Pas mane abu vaikai hedonistai, ar nepareigingi, ar su atsakomybės stoka. Kaip bepavadinsi, esmė tame, kad arba prigimtis, arba vaikystėje taikyti ugdymo metodai, arba viskas kartu davė tokį rezultatą, kad jie labiau orientuoti į savo savijautą (na, gal ir malonumą, bet ne tik jį), nei į išorinius formalius vertinimus, pasiekimus, bausmes. Po paieškų, kaip toliau ugdyti tokius paauglius, man labiausiai tiko pareigingumo ugdymo metodai, kurie perleidžia atsakomybę vaikui mainais į vaiko įsipareigojimą prisiimti tą atsakomybę. O tiko todėl, kad mano vaikai irgi nuo vaikystęs mokinti įsipareigojimo. Ir nepadarius ką pažadėjo padaryti, net ir paprasčiausias priminimas "tu gi žadėjai, kad..." jiems sukelia nepatogumą ir gėdą, ir tai yra variklis keisti savo elgesį. Būna, kad mano paauglys sėdi per naktis ir ryte gyvas lavonas. Bet nėra buvę, kad dėl priežasties "nenoriu keltis, neišsimiegojau" jis nenueitų į mokyklą.
Dukrai trylika. Pagal mano galvojimą ir mano vertinimą jos brandumo, norėjau jai mokslus perleisti nuo kito rudens. Bet ji yra jaunesnė ir su milžinišku atkaklumu kovoja dėl tų teisių, kurias turi vyresnis brolis. Kadangi šioje srityje jokių argumentų, išskyrus mano vertinimą dėl jos nebrandumo neturėjau, o šitie argumentai paauglei niekiniai, tai sutarėm metais anksčiau. Bet su tam tikrais apribojimais dėl dienos režimo laikymosi. Ji kol kas sutarimų dėl dienos režimo nepažeidinėja. O aš nepažeidinėju susitarimo nekontroliuoti jos mokslų ir pažymių.
Atsakyti
#495
QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 07, 10:17)
Pas mane abu vaikai hedonistai, ar nepareigingi, ar su atsakomybės stoka. Kaip bepavadinsi, esmė tame, kad arba prigimtis, arba vaikystėje taikyti ugdymo metodai, arba viskas kartu davė tokį rezultatą, kad jie labiau orientuoti į savo savijautą (na, gal ir malonumą, bet ne tik jį), nei į išorinius formalius vertinimus, pasiekimus, bausmes. Po paieškų, kaip toliau ugdyti tokius paauglius, man labiausiai tiko pareigingumo ugdymo metodai, kurie perleidžia atsakomybę vaikui mainais į vaiko įsipareigojimą prisiimti tą atsakomybę. O tiko todėl, kad mano vaikai irgi nuo vaikystęs mokinti įsipareigojimo. Ir nepadarius ką pažadėjo padaryti, net ir paprasčiausias priminimas "tu gi žadėjai, kad..." jiems sukelia nepatogumą ir gėdą, ir tai yra variklis keisti savo elgesį. Būna, kad mano paauglys sėdi per naktis ir ryte gyvas lavonas. Bet nėra buvę, kad dėl priežasties "nenoriu keltis, neišsimiegojau" jis nenueitų į mokyklą. 
Dukrai trylika. Pagal mano galvojimą ir mano vertinimą jos brandumo, norėjau jai mokslus perleisti nuo kito rudens. Bet ji yra jaunesnė ir su milžinišku atkaklumu kovoja dėl tų teisių, kurias turi vyresnis brolis. Kadangi šioje srityje jokių argumentų, išskyrus mano vertinimą dėl jos nebrandumo neturėjau, o šitie argumentai paauglei niekiniai, tai sutarėm metais anksčiau. Bet su tam tikrais apribojimais dėl dienos režimo laikymosi. Ji kol kas sutarimų dėl dienos režimo nepažeidinėja. O aš nepažeidinėju susitarimo nekontroliuoti jos mokslų ir pažymių.

Kiek laiko sūnus tame eksperimente ir kiek laiko dukra? Šiaip, sunku komentuoti, nežinant vaiko natūros ir nematant jo elgesio konkrečiose situacijose. Kaži, ar aš imčiausi absoliutaus atsakomybės perleidimo paaugliui, tuo labiau, jei jo vidinis kontrolės mechanizmas nėra tobulas g.gif O gal situacija nėra tiek bloga, kaip jums atrodo. Gal jūsų reikalavimai kiek per dideli? Ar verta tokio amžiaus jaunuolį/-ę įsukti į ratą, kuriame jie dar nepakankamai subrendę suktis. Gal nereikia taip forsuoti to atsakomybės jausmo. Po truputį, be kardinalių žingsnių eiti link tikslo, gal būtų prasmingiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kackac: 07 gegužės 2015 - 10:41
#496
QUOTE(kackac @ 2015 05 07, 11:37)
Kiek laiko sūnus tame eksperimente ir kiek laiko dukra? Šiaip, sunku komentuoti, nežinant vaiko natūros ir nematant jo elgesio konkrečiose situacijose.


Na, tai ne eksperimentas smile.gif Tai rimtai svarstytas sprendimas. Aptarta namuose, nemažai paskaityta literatūros, pasikonsultuota su giminės pedagogais, dirbančiais su šiuolaikiniais paaugliais, pakalbėta su vienu-kitu klasiokų tėvu ar mama susirinkimuose, paklausinėta auklėtojos, kokias bėdas ji mato klasėje. Sūnus šiemet ketvirtus mokslo metus baiginėja pagal tokį susitarimą. Kitais metais baigs vidurinę. Dukra pirmus.

QUOTE(kackac @ 2015 05 07, 11:37)
Kaži, ar aš imčiausi absoliutaus atsakomybės perleidimo paaugliui, tuo labiau, jei jo vidinis kontrolės mechanizmas nėra tobulas g.gif

biggrin.gif O tai ką daryti - stebėti kaip tos vidinio kontrolės mechanizmo užuomazgos taip ir lieka užuomazgų stadijoje. Ir kas toliau, pabaigus vidurinę? Pagrindinis mūsų su vyru stimulas buvo tas, kad dabar mes šalia ir galim stebėti, o esant būtinybei ir paįtakoti procesą. Po vidurinės tos galimybės greičiausiai neturėsime.
Ir čia minėta J. Juul "Paaugliai. Kai auklėjimas nebepadeda" buvo vienas iš įkvėpimo ir palaikymo šaltinių.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pagyvenus: 07 gegužės 2015 - 10:55
#497
QUOTE(Lapkritinė aušra @ 2015 05 07, 07:50)
puiku thumbup.gif
Papildyta:
ne, negalvoju kad BV turi laiko, ir kuo toliau, tuo aiškiau yra tai, kad nuo lietuviškos sistemos visa tai skiriasi tik tuo, kad gausesnis finansavimas- o tai lemia didesnį darbuotojų skaičių ir galimybę apmokėti specialistus. Daugiau niekuo.

na nesutikčiau.
Pinigai didele dalimi skiriami tiems 43tūkst ar kiek vaikų, kuriems BV teikia pagalbą jų namuose. Kursai tėvams, darželio apmokėjimai, kita ekonominė pagalba.
Atsakyti
#498
QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 07, 10:54)
biggrin.gif O tai ką daryti - stebėti kaip tos vidinio kontrolės mechanizmo užuomazgos taip ir lieka užuomazgų stadijoje. Ir kas toliau, pabaigus vidurinę? Pagrindinis mūsų su vyru stimulas buvo tas, kad dabar mes šalia ir galim stebėti, o esant būtinybei ir paįtakoti procesą. Po vidurinės tos galimybės greičiausiai neturėsime.
Ir čia minėta J. Juul "Paaugliai. Kai auklėjimas nebepadeda" buvo vienas iš įkvėpimo ir palaikymo šaltinių.

Va šita mintis ir supratimas yra puiku 4u.gif Jei vyresnėlyje matote rezultatus, vadinasi einate tesingu keliu. Jei rezultatai netenkina, gal verta kažką peržiūrėti. Svarbu, kad jūs, tėvai visada būtumėt greta ir įsikištumėte, kai prireikia. Noriu paklausti. Ar būna, kad kažkuris iš vaikų pvz. nusprendęs pro pirštus pažiūrėti į kažkokią pareigą, gauna blogą rezultatą, nusivilia (o gal ne?), išgyvena, ar gyvena toliau lyg niekur nieko ir nekvaršina sau galvos? Kitaip sakant, kaip jie priima savo sprendimų pasekmes, rezultatus bigsmile.gif
Atsakyti
#499
QUOTE(madrugada @ 2015 05 07, 11:10)
na nesutikčiau.
Pinigai didele dalimi skiriami tiems 43tūkst ar kiek vaikų, kuriems BV teikia pagalbą jų namuose. Kursai tėvams, darželio apmokėjimai, kita ekonominė pagalba.


aš irgi apie tai. apie galimybes skirti lėšas vaikams.
Atsakyti
#500
QUOTE(kackac @ 2015 05 07, 07:49)
Kiek seniau buvusios diskusijos apie emigracijos įstatymų griežtinimą UK papildymui:

http://www.lrytas.lt...-karalystes.htm


Toks įstatymas buvo visada. Tik praktiškai jo laikytis pradėjo po to, kai latvis jau teistas už žmonos nužudymą, išprievartavo ir nužudė mergaitę čia, UK. Plius, anksčiau to įstatymo sunkiai galėjo laikytis, nes pasai buvo be pirštų antspaudų. O, dabar, visi visur matomi, tai ir įstatymą prižiūrėti pradėjo.

Įdomiausia, kad dažnas lietuvis neemigravęs nuolat su pasidžiavimu sakydavo, kad emigravo visokie moliai, nepritapę LT, morozai ir pan. epitetai. Lazda turi du galus. Dabar visi tie marozai, grįš į LT.

QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 07, 09:20)
Kokia ten kūryba gali būti sėdint po damoklo kardu.


Tikrai taip. Nėra ten jokių diskusijų, ir tas pats straipsnis aiškiai tai nurodo: "Pagrindinis dalykas akcentuotas pranešėjo, norint susigražinti vaikus – vykdymas “Barnevern” nustatytų tam atvejui taisyklių."

"Į didžiąja dalį pateiktų klausimų negalima duoti vienareikšmio atsakymo. Visada atsižvelgiama į esamą situaciją. Į tą patį klausima gali būti atsakymas taip ir ne." - kitaip tariant, kaip norėsis specialistui taip jis ir išvedžios rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Limcamca: 07 gegužės 2015 - 12:46
#501
QUOTE(Akela. @ 2015 05 06, 21:07)
... du 5-6 metu berniukus.jie keliasi 6 ryto,kad galetu su tevu pries pamokas miske juos pavedziot.ar juos kas nors vercia? Liepia? Atvirksciai,asaru pakalne buna tada kai ju pagaili ir nepakelia kartu eit..

thumbup.gif
Mano supratimo kaip auginti vaikus pagrindinė ašis, siekiamybė. Nesakau, jog man pavyko 100 proc. , bet tai, kas pavyko, pasiteisino visu 100 proc.


Apie matpakus, kvapus, skirtingas kojines ir kitas auklėjamąsias priemones.

Mano galva, situacijos paprastos kaip trys kapeikos:
Priemonė kojinės- vaikui nekelia problemų- tinkama.
Matpakas- vaikasi patiria problemą- netinkama, ieškau kitokios priemonės.
Kvapas- analogiška matpakui.
Plius, nušaunu iškart du zuikius. Pašalinu savo vaikui iškilusią problemą ir tuo pačiu pradanginu galimybę kitiems pasišaipyti t.y. netinkamai pasielgti.

Kodėl turėčiau tikėtis ar net reikalauti, jog mokytoja, kitų vaikų tėvai tai jau sugebės išaiškinti ar priversti kitus vaikus nesišaipyti, toleruoti, o gal net pamėgti to mano katino kvapą ar matpako turinį?
Vat tokia zviozda visa aš, mano vaikai, katinas ir visos mano auklėjimo priemonės, o pasaulis visas tik sukasi aplink mane, mano ritmu, tik sukasi. bis.gif

Nesuprantu, kodėl reikia skirti laiką, išmonę kad panaikinti, ar nors sušvelninti pasekmes?
Ar ne paprasčiau panaikinti priežastis, kurios dažniausiai net nesunkiai panaikinamos?

Juk aplink mus ir mūsų vaikus sočiai galimų patyčių objektų, iš kurių šaipytis tikrai nevalia.
Tai iš sergančio, kitokios išvaizdos, kitokio tikėjimo,......tyčiotis negalima, tai juos toleruoti, priimti tokius, kokie jie yra ir netgi pamėgti. To tikrai reikia mokyti vaikus, tam negailint nei pastangų, nei laiko, nei priemonių.
Aišku, čia tik mano toks manymas.
Atsakyti
#502
QUOTE(Limcamca @ 2015 05 07, 12:45)
Įdomiausia, kad dažnas lietuvis neemigravęs nuolat su pasidžiavimu sakydavo, kad emigravo visokie moliai, nepritapę LT, morozai ir pan.  epitetai. Lazda turi du galus. Dabar visi tie marozai, grįš į LT.


vadinasi buvo teisūs devil.gif:
Atsakyti
#503
QUOTE(Limcamca @ 2015 05 07, 12:45)

Įdomiausia, kad dažnas lietuvis neemigravęs nuolat su pasidžiavimu sakydavo, kad emigravo visokie moliai, nepritapę LT, morozai ir pan.  epitetai. Lazda turi du galus. Dabar visi tie marozai, grįš į LT.


Tai komentaruose po straipsniu to labiausiai ir baiminamasi cool.gif
Atsakyti
#504
QUOTE(Lapkritinė aušra @ 2015 05 06, 20:01)
todėl, kad sakykim prischologo patarimai konsultacijų metu yra skirti idealiai aplinkai. Jie tinka tuo metu, kai sėdi kabinete. Už kabineto durų yra kitas gyvenimas ir tie patarimai nustoja bet kokios vertės. Tai viena, antra, ir kas yra labai dažna ir tą patį psichologą prie savęs deriniesi kitą kartą ne vieną mėnesį- gali tiesiog netikti, nesimegzti kontaktas. Vaikui juo labiau.

Būtent todėl, jog kiekvienas atvejis labai individualus "Į didžiąja dalį pateiktų klausimų negalima duoti vienareikšmio atsakymo. Visada atsižvelgiama į esamą situaciją. Į tą patį klausima gali būti atsakymas taip ir ne."

QUOTE(Limcamca @ 2015 05 07, 13:45)
"Į didžiąja dalį pateiktų klausimų negalima duoti vienareikšmio atsakymo. Visada atsižvelgiama į esamą situaciją. Į tą patį klausima gali būti atsakymas taip ir ne." - kitaip tariant, kaip norėsis specialistui taip jis ir išvedžios  rolleyes.gif

O pagal jus gerai būtų jei į skirtingų žmonių tokį patį klausimą būtų dauodamas tik vienodas atsakymas?

Ar tada nenutiktų taip, kad "prischologo patarimai konsultacijų metu yra skirti idealiai aplinkai. Jie tinka tuo metu, kai sėdi kabinete. Už kabineto durų yra kitas gyvenimas ir tie patarimai nustoja bet kokios vertės."
Atsakyti