Norvegijos BV

Na, kad kompetetingi aš tikiu. Bet, auklėti tėvus, kaip jiems auklėti vaikus prasideda gan paprastais, kasdieniniais patarimais. Ne viskas gi fiksuojama protokolais ir dokumentais. Sakykim vaikas pradeda lankyti mokyklą, nenori joje pasilikti, ašaroja, mokykloje būna labai liūdnas. MOkytojai atkreipia dėmesį, mama sako, kad jis tiesiog labai prisirišęs prie mamos. Na, tai mokytojai ar psichologai patars vaiką daugiau leisti pas draugus, į kiemą, į parką, kad mažėtų tas prisirišimas. Tai, vat jums ir gali būti ne visai tinkamas patarimas, nes pirmiausiai reiktų išspręsti ir išanalizuoti situacijas, kodėl tas vaikas tiek prisirišęs prie mamos. Ir tikrai tam yra kažkokia priežastis, o, gal jis tiesiog toks vaikas?
KOkia yra atsakomybė tų mažų, paprastų patarimų, kai dar neįsikišę teismai



1. Tradiciškai kalti tėvai, būtent jie nesusikalba, nekalba ir ne kitaip.
2. Na, pagal jus aš supratau, kad mane kviesis pokalbiui ir labai tikėsis, kad po pokalbio aš permąstysiu savo auklėjimo būdą ir jį pakeisiu. Nes, jei mano būdas tinkamas, manęs turbūt nereiktų kviestis pokalbiui. Tai, jeigu kviečiasi pokalbiui, akivaizdu, kad tikisi mano reakcijos, ir, kad kažkas keisis su vaiku. Ar ne taip? Ar aš galiu mokytojai lygiai taip pat išaiškinti savo tiesą ir tikėtis, kad vaikus ji pradės mokyti kitaip?
3. Dabar galvoju, kad vistik pavyzdys netikęs, nes bent jau mūsų pietų dėžutėse nesutalpinsi daugiau nei max dviejų dienų maisto. O, antra senas maistas bus sugedes, gal net pelys, tuo perduodamas bakterijas šviežiai įdėtam maistui. Tai, lyg ir logiška, kad mama nelaikys to maisto daugiau nei vieną dieną. Ar per tiek laiko vaikai sugebės pastebėti ir net pradės šalintis vaiko? Be to labai tikėtina, kad mama išleidusi vaiką su dviguba pusryčių dėžute vakare tikėsis aptarimo su vaiku ar bent jau vaiko reakcijos. Kažkaip nemanau, kad tokia situacija kartosis daugybę kartų. O, jei ir kartosis, tai esu tikra mama tiesiog suvoks, kad va šitoje vietoje reikia keisti auklėjimo būdą.
4. Mokytojams ir net mokykloms labai patogu patogūs vaikai. Ar pas jus mokyklos nera kvalifikuojamos pagal lygius? Ar visos mokylos be išimties yra geros?
5. Būtent, slidus reikalas.
6. Šiaip gimdyti yra moters teisė ir pasirinkimas. Niekas negali to uždrausti.
7. O kodėl laukti, kol mama išsiduos? Yra aibė variantų atpažinti skriaudžiamus vaikus. Akylai stebėti ir žiūrėti ir aiškintis. Paimti vaiką yra labai paprasta. Kaip dvi kapeikos. Čakšt ir paėmei. Bėdos nebėra. Gal ten ne visai teisingai, gal ten mama ta normali buvo, bet o vdrug kada nors būtų tas smurtas prasidėjęs. Tai dėl viso pikto ir paimam. Maždaug, kas rytą išgerkim citramono, nes gal vakare galvą skaudės.



Labai taikliai



Na, bendra klasės problema yra tik tokia, kad kiti vaikai nusprendžia tyčiotis iš kito vaiko, dėl jo pusryčių dėžutės ir turimo katino. Tikslas būtų, kaip ir minėjau, niekas niekada neturi teisės tyčiotis iš kito vaiko.
O, jūsų pusryčių dėžutė ir katinas, būtų asmeninė jūsų problema, kurią kaip suprantu, aptartumėte su mokytoja ir dar kt specialistais.

1. Taip, klasėje yra problema, kurią reikia spręsti.
2. Jei pokalbio metu mano vaikas sakytų tokius pasiteisinimus, aš traktuočiau kaip rimtą auklėjimo spragą ir namuose tektų rimtai ir ne kartą pasikalbėti šia tema. Pas mane du paaugliai. Teko pabuvoti pokalbiuose abiejose barikadų pusėse. Smurtui, patyčioms nėra ir negali būti pasiteisinimo.
3. Vėlgi, jeigu vaikas trišaliame aptarime gūžiasi, tai irgi laikyčiau auklėjimo spraga. Ir tai neatitinka pradinių sąlygų - vaikas laisva valia renkasi taip elgtis ir patirti tokias pasekmes.
4. Ir šitas punktas neatitinka pradinių sąlygų - tai ne mamos pozicija, tai vaiko sprendimas ir jei tai būtų mano vaikas, aš šioje vietoje galiu būti tarpininku tarp vaiko ir mokytojos, jeigu vaikas visgi užsispirs nekeisti elgesio pagal mokytojos rekomendacijas, arba pagalbininke vakui, jeigu jis pasiryš keisti elgesį ir kokios nors pagalbos reikės iš manęs. Ir jei tai būtų mano vaikas, tai jis žinotų mano asmennę poziciją - kad jis turėtų labiau kreipti dėmesį į higieną ir švarą.
5. Jeigu Jūs manote, kad taip geriau jūsų vaikui, kodėl aš turėčiau dėl to nerimauti.
6. Tai, ką dariau - priminčiau sunkiausius momentus ir jų savijautą, kai pasišaipė iš jų. Priminčiau, kad tose pašaipose buvo "grūdas teisybės", bet iš esmės pašaipūnai elgėsi netinkamai ir ne gerų paskatų vedami. Aš vaikus auklėju, kad kai yra noras mušti, lazdą visada rasi. Ir lazdos šioje situacija kaltinti nereikia.
7. Tokiose situacijose greitų ir paprastų sprendimų nebūna. Ir vaikai, iš kurių tyčiojasi, ir vaikai, kurie tyčiojasi, turi problemų ir jiems rekalinga pagalba, atrandant tas bėdas ir jas sprendžiant. Dukra jau trečiame mokykliniame kolektyve mokinasi ir kaip užburta - visuose problemos klasiokų tarpusavio santykiuose. Visais atvejais klasės vadovai ir mokyklos administracija sprendžia problemas. Nors jos nedingsta mostelėjus burtų lazdele, bet ir nesikomplikuoja į nurodymus kažkokiu tai mistiniu būdu pakeisti vieno ar kito vaiko savybes ir elgesį arba vaikų paėmimus iš šeimų.

Ilgai galvojau isiterpt ar ne..
Kas liecia sunis,kates ir kitus naminius gyvius.jie turetu but perkami,priglaudziami tik tada,kai to nori bent vienas suauges seimos narys,kuris prisiims ju auklejima,prieziura ir visa kita.jei nera tokio suaugusio,gyvuno namuose nereik.tada nekils problemu nei del vedziojimo,nei del serimo.netgi del sysiaus kvapo,nes normalus zmogus kergdamas gyvuna pasidomes ir jo auklejimu,kad anas namuos nepradetu zymetis.o jei matys,kad nestabilus ar neplanuoja vadu turet,laiku kastruos.tokioj situacijoj vaikas gali buti tiktai savanoris pagalbininkas,ne daugiau.ir nereik klykt dabar apie privaloma ismokima rupintis,apie pareigos jausma.jei tas kuris atvede i namus gyvuna myles ji,augins atsakingai,vaikai ismoks tiesiog stebedami jus.vaikai musu veidrodis.ko vaikas ismoks per prievarta vedziodamas suni kiekviena vakara? Kad tai ko daryt nenori,gali uzkraut tam,kuris maziau turi galiu pasipriesint.kai galutinai visai seimai uzknisa bartis del to,vargsai gyvunai atsiduria gatvej ar prieglaudoj.dar viena puiki pamoka vaikui..jei nei tevo,nei motinos akys ir sirdis nedega meile konkreciam gyvunui,neimkit ju,ir neneskit i namus.

Pirmiausia mane stebina pats šeimos modelis, jei iš vaiko du klasiokai pasišaipo ir jį ištinka tokia psichologinė trauma, kaip čia paišot. Tai kur to vaiko atsparumas aplinkai, ko jis toks viską priimantis taip? Kas tai skatina? Aš manau, jog nuolatinis svetimų žmonių dalyvavimas jo asmeniniam gyvenime.
Toliau mokytoja pasako pasenusį turinį išmest, ir jei jau taip labaitas vaikas sustraumavo praveda su klase artimiausiu laiku klasės valandėlę, užsiėmimą, žaidimą. Viskas.
Iš tiesų tai va kol kas niekaip neužčiuopiu tai kas Norvegijoj ir už ką atsako? Ten yra kokia nors personalinė atsakomybė, ar tik yra tarnybųuž nieką neatsakančių patarimai šeimai, ir tada jau šeima atsako už tų patarimų nepritaikytumą gyvenimui ir jo aplinkybėms? Tiesiog įdomu. todėl, kad sakykim prischologo patarimai konsultacijų metu yra skirti idealiai aplinkai. Jie tinka tuo metu, kai sėdi kabinete. Už kabineto durų yra kitas gyvenimas ir tie patarimai nustoja bet kokios vertės. Tai viena, antra, ir kas yra labai dažna ir tą patį psichologą prie savęs deriniesi kitą kartą ne vieną mėnesį- gali tiesiog netikti, nesimegzti kontaktas. Vaikui juo labiau. Kiek realiai ta deklaruojama pagalba teikiama būtent tokiu būdu gali būti efektyvi
O jei ta pagalba teikiama kaip kreivų veidrodžių karalystėj? Vaikas atskirtas nuo tėvų kažko mokosi, nežinia net ko, ir tėvai mokosi teorinių dalykų. Tai čia sėkmės atvejis čia jau tikriausia paskaičiuojamas pagal tikimybių teoriją.

Siaip bent mano atveju tai ir rodo pvz suauge. Nes vakarais vedziojam tik mes su mb, ne vaikas. Seriu as, maudau as, sukuoju as, pas veta vedzioju as. Vaikui tereikia 2 kartus per diena pavedziot po 5 min. Pries tai vedziojo vyresnelis, kol su mumis gyveno. Nu kame cia pvz nerodymas? 8 m namie ta pati rutina. Cia ne uzkrovimas, cia dalijimasis pareigomis. Ir kas sake kad nemylim to suns, kad neatsakingai ziurim? Kodel jus isskaitot kas neparasyta? Vien del to, kad vaikas kartais tingi, ar kad jam kartais multikai idomiau uz vedziojima per lietu? O kitko jie niekad netingi? Tarkim i mkla eit, ar dantu valyt.
Nu comon, taigi ir as kartais nenoriu i darba eit, ar valgyt gamint, gi normalu zmogui yra ir patinget ir nuotaikos kartais neturet.
vat akivaizdus mano ovz, kaip is nieko isouciamas burbulas. Nenustebsiu, kad ir bv taip ispucia, nes nu prisikuria fantaziju, neisiklauso iki galo, negeba kitu kampu paziuret.

Nu vat tu tarkim, isigyji suni, nes tu jo irgi nori kartu su vaikais. Pasiskirstot pareigas, kas ka su tuo suniu daro. Ir bac tavo vaikelis viena d sako, tingiu. Antra d sako multika rodo, 3 d sako oras blogas. ka darysi? Vesi pati, nes tipo ir tu to suns norejai? Ar vis tik vaikui jo pareigas priminsi?

Ko ismoks vaikas vedziodamas suni kasdien? Ogi atsakomybes uz kita gyva padara, kuris yra priklausomas nuo zmogaus malones. Ogi gebejimo nugalet savo tinguli, gebejimo atrast prioritetus -kas svarbiau, multikas, ar gyvo padaro savijauta bei sveikata. Gebejimo nemesti uzduoties, vos tik ji ima nusibost. Nu zinok pravercia tokie gebejimai gyvenime

Ir būtent dėl to man kartais patinka aptarti problemas su kuria nors drauge, ypač - turinčia didenę patirtį. Kartais tiesiog pasako 'ei, o tau neatrodo, kad toje vietoje tu neteisi?" ir permastai elgesį, nusiramini, kad viskas ne taip tragiška (wau - čia naujas etapas prasideda!), arba pakeisti savo elgesį.



tada klausimas, tik kaip mokytojas tą 'problemą" sprendžia - išstumia vaiką iš kolektyvo visais jai prieinamais teisėtais ar neteisėtais būdais ar padeda vaikui susitvarkyti su kažkuriuo keblumu.


Lietuvoje tik gimnazijoms taikomas reitingavimas, pagrindinėms, pradinėms mokykloms - ne. Auditas gali lyginti mokyklas priklausomai nuo daugelio faktorių - kvartalo, tėvų išsilavinimo ir pan.

Man atrodo, reikia patikslinti tiek situacijoje su šuniuku, tiek su pietų dėžute. Na, įvedus kažkokią taisyklę, ar pareigą namuose nepaliekamas tas vaikas vienas pats tvarkytis su ta pareiga. Juk jis yra stebimas, pradžioje gal padedama jam susitvarkyti, pamokoma, primenama ir pan.
Nėra taip, kad nurodyta pareiga ir viskas. Vykdyk.



1. Klausimas kiek draugė neša atsakomybę ar jaučiasi apskritai atsakinga už vieną kitą patarimą. Taip, pasikalbėti su kt tėvais visada yra labai sveikintina, ir tai tikrai įneša naujų minčių į galvą. Bet, kiti tėvai vistiek gi finale, nėra atsakingi už tuos patarimus.

2. Ar visos mokyklos ir mokytojos yra vienodai visų pageidaujamos? Kad ir paprastos. Ar vistik yra tokių mokyklų ar mokytojų kurie yra labiau pageidaujami, nes pvz vaikų rezultatai ten geresni, mokiniai ten geriau jaučiasi, pagaliau tėvai palankiau ir geriau atsiliepia apie tokią mokyklą ar mokytoją?
Pas mus yra oficialūs tokie mokyklų įvertinimai ir savaime aišku, atskiri tėvų įvertinimai, nevieši. Patirtis.

Bet tau draugei neįpareigota pasinaudoti jos pastebėjimais, patarimais, ir tu jei drauge išliksi bet kokiu atveju. Tai yra tiesiog dalijimasis patirtim, gal nuogastavimais, gal pasidžiaugimais. Draugė gi irgi neįsipareigoja nei auklėti tavo vaiką, nei juo labiau išauklėti.

Le murka mano sunys yra mano.ne vyro,ne vaiku.as ju norejau,as juos i namus atvedziau.todel savo seimos nariu as galiu tik paprasyti,ne liepti,ne reikalauti kazka padaryt kas man priklauso.o ju valia sutikt arba ne.ir jei ne,tai ne.is pradziu dariau viska viena,gan ilgai.paskui ir vyras atrado rysi,ypac su vienu is sunu.vaikai atrado rysi su kitu.bet neverciau nei viena.tik pasiulydavau,parodydavau pamokydavau.kiekvienas atsirinko kaip jie nori leist laika su sunim.kas dresuoja,kas vaiksto,o kam pamiegot smagiausia.visi laimingi,namie taika,o sunys jauciasi saugus,nes zino i ka kreiptis pagalbos bedoj.
Mano draugai turi penkis didelius sunis.ir du 5-6 metu berniukus.jie keliasi 6 ryto,kad galetu su tevu pries pamokas miske juos pavedziot.ar juos kas nors vercia? Liepia? Atvirksciai,asaru pakalne buna tada kai ju pagaili ir nepakelia kartu eit..ju tevas ismoko mylet suni is savo tevo,jie is savo..tiesiog matydami pavyzdi.
Apie tai kad vaikai vieni isvis neturetu vedziot sunu net nesiplesiu,tai pavojinga net jei suo miniatiurinis.jei nepats uzsiraus,tai gali but uzpultas kito didelio sunio,tada gali nukentet visi,tiek jusu suo,tiek vaikas.tai labai neatsakinga.

Ai demagogija
daug pavojingiau per gatve eit, nei toiterjera vedziot. Paziurek statistika, kiek vaiku suzalojami gatvese, o kiek sunis vedziodami.
Nu va tavo modelis toks, mano kutoks. Kidel manaisi esanti teisesne?

Ir is vis, buta gi irgi ne vaikai pirko, o jus su vyru, ir kambarius vaikams jus irenget. Ir indus nupirkot. Tai pagal tavo logika iseina, kad vaikai is vis nieko namie neprivalo. Nei tvarkytis, nei lekstes issiplaut. Gi i mkla irgi ne jue patys uzsirase, tai gal ir neprivalo eit jei tingi. Isvedziot cia ir isvartyt gali kaip nori. O kuris realiai zmogus uzauges bus laimingesnis ir labiau prisitaikes gyvenime, tai tik laikas parodys

Palyginimui su BV - draugės nei veina ne pedagogė. Jos pataria iš savo varpinės. BV atveju, jei dirba kolektyvas profesionalų - į jų sprendimus tirai atsižvelgčiau.
2. Ne nevienodai. Nežinau kiek bus pageidaujama mokytoja, kuri stengėsi atsikratyti nepatogiais vaikais ir informacija apie tai sklando po kvartalą....

Moterys, kokia prasmė yra knibinėtis kažkokiose buitinėse situacijose, tiesiog, iki molekulių lygio? Kokią tiesą jūs ten tikitės rasti? Ką bandote viena kitai įrodyti? Ar nemanot, kad tas donkichotiškas darbas niekur neveda?