Norvegijos BV

#397
QUOTE(Kristi_na @ 2015 05 06, 07:23)
Užkabinot čia su tuo paklusnumu ir šunimi:) Mano tėvų kartos žmonėms didžiausia vertybė yra ta, kai vaikas paklusnus ir geras. Niekas nesiginčija, kad gerumas yra gerai:) Bet šiuo metu aš labai jaučiu tą skirtumą kaip mus auklėjo tėvai ir kaip dabar stengiuosi daryti pati. Labai gerai matau tą blogumą, kurį padarė tėvų siekimas padaryti mane paklusnią ir gerą, tai yra toks tėvų muštras, kai jie pasilengvina sau gyvenimą siekdami, jog bet koks jų įsakymas būtų vykdomas, kad vaikai būtų kaip tarnai. Labai dažnai taip jaučiausi vaikystėje ir net jau būdama gerokai virš dvidešimties, kai tėvams būdavo tiesiog nesuprantama kaip mano vaikas gali manęs neklausyti?? Labai pasigedau, kad mano tėvai bendrautų su manimi kaip su normaliu žmogumi-paaiškintų, paklaustų nuomonės, atsižvelgtų į ją, o ne sakytų kaip turi būti. NESAKAU, kad nereikia vesti šuns ir kad vaikas neturi turėti pareigų, bet pajauskit tą auklėjimo skirtumą, kai vaikas yra laikomas būtybe, kuri turi paklusti ir kai su juo skaitomasi. Jis tikrai nelaikomas jokiu karaliuku, tai tiiesog kokybiškai kitas požiūris į vaiką.

O kur tu izvelgei nekokybiska poziuri? Kur izsvelgei kad nepaaiskinu, kad neklausiu nuomones? Negi kazkokia nuolatine pareiga jau reiskia tarnavima ar mustra?
Zmones, na kas jums darosi, negi taip esat traumuoti, kad bet koki vaiko pazirzima automatiskai projektuojat i neigiamas savo vaikystes patirtis?
Jusu vaikai turi nuolatiniu pareigu? Kokio amziaus jie ir kokiu, jei turi?
Papildyta:
QUOTE(Ciccio @ 2015 05 06, 07:25)
jei man įsakytų šveisti wc - taip, pasijausčiau.

Aaa. Nu tai gali but rami tuomet, neisakineju tikrai lotuliukas.gif Tik kai zirzena ramiai primenu jo pareiga cool.gif
Atsakyti
#398
Le Murka, aš tikiu, kad jūs esat puiki mama ir ramiai primenat vaikui jo pareigas, nepamiršdama paaiškinti kam tai reikalinga ir atsižvelgdama į jo poreikius 4u.gif
Bet savo tėvų kartos žmonių pavyzdžiai ir vyresnių ir mano amžiaus...daugybė jų...Nuolat mačiau ir matau kaip su vaikais bendraujama įsakymų ir nurodymų forma. Vaikas yra kaip koks šuniukas, kuris dresuojamas komandomis, jis nuolat kritikuojamas, nes vis erzina tėvus savo neklusnumu. Tėvai vaikai nepaklusimą įsakymams traktuoja kaip ydą, kurią reikia išgyvendinti. Žinoma, gi daug lengviau pasakyti-eik daryk tą ir tą negu kantriai aiškinti bei kalbėti ir užauginti ne paklusnų vaiką, o savo nuomonę turintį žmogiuką.
Atsakyti
#399
QUOTE(Kristi_na @ 2015 05 06, 07:57)
Le Murka, aš tikiu, kad jūs esat puiki mama ir ramiai primenat vaikui jo pareigas, nepamiršdama paaiškinti kam tai reikalinga ir atsižvelgdama į jo poreikius 4u.gif
Bet savo tėvų kartos žmonių pavyzdžiai ir vyresnių ir mano amžiaus...daugybė jų...Nuolat mačiau ir matau kaip su vaikais bendraujama įsakymų ir nurodymų forma. Vaikas yra kaip koks šuniukas, kuris dresuojamas komandomis, jis nuolat kritikuojamas, nes vis erzina tėvus savo neklusnumu. Tėvai vaikai nepaklusimą įsakymams traktuoja kaip ydą, kurią reikia išgyvendinti. Žinoma, gi daug lengviau pasakyti-eik daryk tą ir tą negu kantriai aiškinti bei kalbėti ir užauginti ne paklusnų vaiką, o savo nuomonę turintį žmogiuką.

Na man vaikystej nieks neisakinejo ir nedresavo schmoll.gif


Beje, pareigu turejau - plauti indus ir vedziot suni biggrin.gif . Visada, kiek save atsimenu. Ir aisku, kartais tingedavau ir burbedavau, ir pasideret bandydavau, ir "pamirsdavau". Bet dariau ir nesijauciau nuo to nei uzguita, nei isnaudojama, nei tarnaite. Nes tiesiog zinojau, kad cia mano pareiga
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Le Murka: 06 gegužės 2015 - 08:10
#400
http://www.ziniuradi...us-zmogui/44078

Visai nebloga laida apie tai, kaip girti vaikus. Ir kokia realybę mato psichologė, kiek mažai pagyrimų ir kiek daug muštro.
Atsakyti
#401
Aš irgi turėjau pareigų: tvarkytis kambarį, siurbliuoti, pamainom su mama šveisdavau ir blizgindavau vonios kambarį, valydavau langus, mūsų sode turėdavau pjauti žolę, sodinti gėles. Tikrai nuo to nesijaučiu sutraumuota ir užguita. Man netgi patikdavo taip padirbėti biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Isyankar: 06 gegužės 2015 - 08:19
#402
QUOTE(Kristi_na @ 2015 05 06, 08:16)
http://www.ziniuradi...us-zmogui/44078

Visai nebloga laida apie tai, kaip girti vaikus. Ir kokia realybę mato psichologė, kiek mažai pagyrimų ir kiek daug muštro.

Pas mus PPT dalina skrajutes 101 pagyrimas vaikui thumbup.gif
puikiu ideju yra, o kad pagyrimai veikia, tai tikrai. nereikia nei isakinet, uztenka pagirt, kad ta suni vedzioja
Atsakyti
#403
QUOTE(Le Murka @ 2015 05 06, 08:16)
Nu aisku, tegu suo myza troboj,  kad tik vaikelis tarnu nepasijustu thumbup.gif


Jei vaikui nesugebama paaiškinti, kodėl šunelį nepriklausomai nuo oro ar nuotaikos reikia išvesti pasivaikščioti, vadinasi, arba vaikas dar per mažas tai suprasti (o tuo pačiu, ir vedžioti), arba aiškintojai netikę.
Atsakyti
#404
QUOTE(Ciccio @ 2015 05 06, 07:52)
Man lieptų per šaltį ir lietų šunį laukan vesti, irgi sakyčiau, kad "eikit velniop, dar ko užsimanėt", o kai vaiką tą verti daryti - ugdai pareigingą žmogų. Kartais galvoju, kad tėvai augina ne vaikus, o tarnus.


biggrin.gif Bet tai jeigu visa šeima nusprendėte turėti šunį,tai jį turi kažkas vedžioti.Ar tam reikalui irgi tarnaite laikot?
Arba jei vaikas užsimanė šuns,pasižadėjo juo rūpintis,o kaip kad dažniausiai būna,po savaitės ar kelių jau tursena rytais ir vakarais su šuneliu mama arba tėtis biggrin.gif O vat vaikui nusibodo ir jam patogiau prie kompo į tą laiką pasėdėti.O kur pareigos jausmas?Tikrai nemanau,kad tai gerai.
Atsakyti
#405
QUOTE(mementoo @ 2015 05 05, 21:28)
galiu parekomenduoti vieną labai gerą knygą: Jesper Juul. "Paaugliai: kai auklėjimas nebepadeda. Ramiai per audringus laikus". Labai daug atsakymų į tai, kaip nemanipuliuoti, ne auklėti, o vadovauti vaikui jį auginant ir tą vadovavimą suprantant ne įsakymų davimu,  baudimais, o sugebant suprasti požiūrį, būnant pagalbininku.

J. Juul - danų šeimos terapeutas, gerai žinomas ir NO, knygos išleistos anglų, vokiečių kalbomis, lietuviškai tik ši viena, kiek žinau. Bet šiaip jis pats veda užsiėmimus darželių darbuotojams, kitiems norintiems.
Ir jis visiškai nerašo, kad vaikas karaliukas ar kad visa šeima turi prie jo taikytis.

dėl skirtingų kojinių - mano vidurinioji taip rengiasi į darželį, čia jos stilius biggrin.gif na tikrai niekam dar neužkliuvo...
Atsakyti
#406
QUOTE(Ašaka @ 2015 05 06, 10:03)
Jei vaikui nesugebama paaiškinti, kodėl šunelį nepriklausomai nuo oro ar nuotaikos reikia išvesti pasivaikščioti, vadinasi, arba vaikas dar per mažas tai suprasti (o tuo pačiu, ir vedžioti), arba aiškintojai netikę.


O vat jis nenori ir viskas.Taškas.Jam nusibodo. Kalbėk nekalbėjęs,o jam va kaip Ciocciai tualetus šveist,jis tarnu pradėjo jaustis biggrin.gif O gyvūnas jau tapo šeimos nariu.Ką,jį į prieglaudą,jei visi toki mondri ir niekas išvest negali?
Atsakyti
#407
QUOTE(adrija @ 2015 05 06, 09:04)
biggrin.gif Bet tai jeigu visa šeima nusprendėte turėti šunį,tai jį turi kažkas vedžioti.Ar tam reikalui irgi tarnaite laikot?
Arba jei vaikas užsimanė šuns,pasižadėjo juo rūpintis,o kaip kad dažniausiai būna,po savaitės ar kelių jau tursena rytais ir vakarais su šuneliu mama arba tėtis biggrin.gif O vat vaikui nusibodo ir jam patogiau prie kompo į tą laiką pasėdėti.O kur pareigos jausmas?Tikrai nemanau,kad tai gerai.

na, manau, jei jau mes nuspręstume laikyti bute šunį, kas nors iš mūsų pavedžiotų, nebūtinai tas, kuris labiausiai šuns norėjo. Suaugę puikiai žino, kad vaikai gali žadėt žvaigždes ir mėnulį, bet tiesiog yra nepakankamai subrendę, kad savo pažadus vykdytų.
Man visiškai suvokiamas tingėjimo jausmas. Galbūt, aš net ir nevesčiau šikdint šuns, tegul daro namuose - paprasčiau bus išvalyt, nei eit per bjaurų orą į lauką.
Atsakyti
#408
Tai, kad labai dažnas atvejis, kai vaikai zyzia, jog jiems mirk gyvenk reikia šuns, o kai įsigija, tai jau tingi ir vedžiot ir rūpintis biggrin.gif tokiu atveju, jei vaikas nesugeba atlikti elementarių pareigų - reiškias ir pramogų nereikia.
Atsakyti