Norvegijos BV

Norai tai gražūs. Tačiau, jei vaikas "prieštarauja, tingi, bliauna ir nenori", matyt, sunkiai jums sekasi ugdyti "pareigingą ir atsakingą žmogų". Va čia ir praverstų paklausyti "svetimų tarnybų" patarimų. Ir niekas nuo to nenukentėtų, nebent kategoriškos mamytės ambicijos

priversti vaiką atlikti pareigą- nereikia jokio mokslo, jokio supratimo. Užtenka pakelti balsą ar pagrąsinti, pagąsdinti ar pameilikauti, ar pasakyti, kad neteks kažkokio malonumo, paprasčiausias bizūno- meduolio efektas. O sumotyvuoti ilgam nuobodžiai prievolei- tai aukštasis vaikų auginimo pilotažas. Gaila, bet to nemokantys dažniausiai būna kategoriškai įsitikinę, kad jų mokyti niekas neturi teisės, o tada nukenčia vaiko interesai. Vaikas nesijaučia laimingas ir svarbus atlikdamas savo prievolę: grėbdamas lapus, vedžiodamas šunį, nešdamas šiukšles. Jis tai atlieka stengdamasis išvengti tėvų nepasitenkinimo . Bet ar tik tiek mūsų vaikai verti?

Labai noreciau isgirsti ta ne bizuno metoda, kad ir apie suns vedziojima as cia ne piktai, jei ka. Man tikrai labai idomu, nes as pritrukstu argumentu pries tuos tingiu, tuoj, palauk, gerai tuoj ir pan.

NO įprasta, kad jau paaugliai po mokyklos kažkur dirba. Gal nori turėti savo pinigų, gal prisidėti prie šeimos, jokio skirtumo, aišku, jei nėra prievarta verčiami tėvų.
Jei grėbiate kieme lapus su vaiku- sveikintina.
Jei grėbiant lapus rėkausite ant vaiko "grėbk sakau, staigiai....." vaikas susigūžęs ar išsigandęs grėbia- netinkama priemonė, o ne pats faktas, kad dirba.


* taip, mokytojai gali atrodyti kitaip nei jums. Na tai teks pasikalbėti dar. Su soc.darbuotoju, gal su psichologu. Gal jie sutiks su jūsų pasirinkta auklėjmo priemone, o gal kažkiek jūsų nuomonė pasikeis. Žmonės bendraudami, išsakydami savo nuomonę, klausydamiesi kitų nuomonės kiečia kitus ir keičiasi patys. Kas tame blogo?

Jei jūsų pokalbis su mokytoja pakryptų kita linkme. Kojinės vis dar skirtingos ir tas pats dvigubas matpakas. Mokytoja jums sako: mama, aš suprantu, jog tai jūsų pasirinktas būdas išmokyti vaiką, bet suprantate, mokyklje jūsų vaikas dėl skirtingų kojinių ir nevisai šviežio matpako patiria patyčias. Aš turiu pokalbį su tų vaikų tėvais. Situacija turi keistis, neišaugti iki rimtesnių problemų"
Kaip vertintumėte tokį posūkį? Darytumėte ką nors? Kokia linkme būtų jūsų reakcija?

** NO įstatymas draudžia bet kokios rūšies smurtą. Betkokį, betkieik. Nėra čia to lietuviško "biškio" kuris dar kaip ir nieko tokio.

Kodėl darbuotojai turi nesilaikyti įstatymo? Nevykdyti savo pareigų?
Kai situacija daeina iki baisaus smurto, didelės nepriežiūros, tai tada visuomenė jau tarkuoja subinytes pačioms tarnyboms. Tai kur jūs buvot? Kodėl blogai dirbate? Tarnybos ir darbuotojų pareiga yra pamatyti problemų pradžią, nedaleisti situacijų iki kažko baisaus. Priežastis reikia šalinti, o ne pasekmes.
O jūs matėte policijos, teismų oficialius dokumentus? Klausiu, nes aš nesu mačiusi.
Ar taip tik sako nepatenkintoji pusė?

galiu parekomenduoti vieną labai gerą knygą: Jesper Juul. "Paaugliai: kai auklėjimas nebepadeda. Ramiai per audringus laikus". Labai daug atsakymų į tai, kaip nemanipuliuoti, ne auklėti, o vadovauti vaikui jį auginant ir tą vadovavimą suprantant ne įsakymų davimu, baudimais, o sugebant suprasti požiūrį, būnant pagalbininku.

Pradžių pradžia, mano galva, yra pagarba. ABIPUSĖ. Tėvų vaikams, vaikų tėvams. Nuo mažų dienų, nuo kūdikystės. Kai tai tampa įprastu kasdieniu gyvenimo būdu, neįsivaizduoju, kaip motinos ar tėvo paprašytas vaikas galėtų atsakyti "tingiu", "palauk". Kai tėvų ir vaikų santykiai yra pagarbūs, patikėkit, labai daug vaikų elgesio problemų, tiesiog, nebeiškyla. Grubumas, atsainumas, nesiskaitymas ir pan. baisybės, tiesiog, nebeturi vietos. Su pagarba auginami vaikai kitokie, jie girdi, supranta ramų toną, paprastą prašymą pvz. padėti ir pan.

jergau jergau, vargeliii , nu bet tu tikrai ant tiek nepasitiki savim, kad tau visur gyvenime reikia specialistu patarimu . visi vaikai kartais tingi. visi kartais bliauna. net ir norgej zinok raiciojasi pardej ant grindu. tai visai nereiskia, kad nesiseka ugdyt, gal tu biski perskaityk pries rasydama tokius absurdus. ir prie ko cia ambicijos? kad vaiko pareiginguma ugdai ir nenusileidineji jam? zinok jauciuosi beviltiskai su tavim diskutuodama. beveik garantuoju, kad nesi tu uzauginus nei vieno vaiko. nu nes nusisneki kapitaliai


kur as rasiau, kad keliu balsa, gasdinu ar meilikauju? tau taip sudetinga suvokt, kad tikrai imanoma ramiu balsu pasakyt, jog cia vaikeli tavo pareiga ir privalai tai padaryt, net jei tingi. nu truksta zodziu, ant kiek prifantazuot sugeba forumieties is tokio paprasto dalyko kaip vaiko pareiga vedziot suniuka. ir nu tikrai, jei ateitu bv man aiskint apie tai kad vaikas nesijaucia laimingas vedziodamas suni, nes as tipo kazkaip tai kategoriskai jam liepiu, nu sory, tikrai pagalvociau, kad jai ne visi namie . nu tai aisku nevisada jauciasi zmones dirbdami darbus, kuriuos duotuoju momentu dirbti tingi. juk cia normalu. tu visada laiminga grindis plaudama? jautiesi lb svarbi tulika sveisdama?
Papildyta:

teorijos, gryni isvedziojimai. tikrai neturi vaiku, jei tokias pievas sneki.
nu kaip zmogus niekad negali tinget? nu kaip zmogus niekad negali but blogos nuotaikos? nu nebuna sitaip, tai yra normalios emocijos. nebeisvedziok cia gal jau

aciu, butinai pasiieskosiu

Visiskai sutinku, bet kaip sakoma gyveni ir mokaisi. Dabar daug ka daryciau kitaip, bet deja laiko nepasuksi atgal, o ir ne man vienai reiktu keistis tai kaip but dabar? Kaip ta pagarba uzsitarnauti, jeigu jau girdi tingiu, palauk ir pan? Galu gale dar ir is draugu daug ko pasimoko... pvz pamato kaip kiti vaikai atsikalbineja, ar siuksliu nenesa, tai naturaliai kyla minciu, o ka as kitoks? Kodel as turiu daryt?

zinok paciai susitvarkyt nepavyks, arba vaika traumuosi , jis gi jauciasi lb nelaimingas siuksles nesdamas. tau reikia kreiptis i bv

Le Murka, nuoširdžiai apgailestauju dėl tamstos šitiek negatyvo persisunkusio gyvenimo bei nesuvokimo, kad galima gyventi ir kitaip. Tiesiog, žmogiškai ir moteriškai gaila

kur aš jus citavau? Ko taip susireikšminate?

Viską žinote, ramiai išaiškinate savo vaikui, tai ir puiku. Kam kišatės į mano ir mandagaus pašnekovo kac kac pokalbį? Mums kliūva tėvai, kurie nemoka bendrauti nei su savo vaikais, nei su virtualiais pašnekovais.

Drįsčiau spėti, kad BV dirba ne žmonės su penkių klasių išsilavinimu, o specialistai, antra, su problematiška šeima dirba ne tik pačios BV specialistai, bet ir psichologai, logopedai, kiti reikalingo profilio specialistai. Pavyzdžiui, pasidomėjau čia aptartos Aistės istorija - priimdami sprendimus dėl jos vaiko globos, teismai rėmėsi mažiausiai trijų psichologų nuomone: pirmos instancijos teismas paskyrė psichologę Marianne Kaspersen, ekspertizę teismui rengė psichologė Charlotte Reedtz, BV atstovavo psichologė Inger Lise Kvaale (šaltinis: http://www.lrytas.lt...bietems.htm?p=4 )