QUOTE(Le Murka @ 2015 05 05, 15:58)
pazistu moteri, atsisakiuse globotines kai siai buvo 13 m ir prasidejo paauglystes spygliukai. augino ja nuo 4 m. atidave i vaiknami. ir db net nelanko, nepasidomi, kaip ji, visai atsiribojo, nors ta mergaite po to prasesi nekarta atgal.
mano viena jaunystes drauge veda apmokymus busimiems iteviams. ir ji sake, kad yra neretas atvejis, kai atsisakoma paauglysteje net ivaikintu vaiku, net nuo kudikystes auginamu. kazi ar jie savo biologiniu taip atsisakytu. o ta mano pazistama garantuotai butu neatsisakius, jei jos mergaite butu buvus biologiskai sava.
vat lengva svetima numest kaip nereikalinga daikta, kai pradeda problemos dideles list
mano viena jaunystes drauge veda apmokymus busimiems iteviams. ir ji sake, kad yra neretas atvejis, kai atsisakoma paauglysteje net ivaikintu vaiku, net nuo kudikystes auginamu. kazi ar jie savo biologiniu taip atsisakytu. o ta mano pazistama garantuotai butu neatsisakius, jei jos mergaite butu buvus biologiskai sava.
vat lengva svetima numest kaip nereikalinga daikta, kai pradeda problemos dideles list
va čia yra skubėjimas nuteisiti. Daug vaikų į globėjų šeimas patenka tiek pažeisti, kiek vieni globėjai LT nepajėgūs išspręsti jų problemų, ir nepajėgūs net pasitelkę visas esamas ir prieinamas LT priemones. Grąžinimas į globos namus būna, dažnai susietas su likusios šeimos fiziniu ir emociniu saugumu, nes neretai pas globotinius išlenda ir psichinės ligos. Teisingiau jos būna ir anksčiau, bet nuo 12 metų jau rašomos į kortelę kaip esamos.
Jei taip nutiktų su mano biologiniu vaiku, kuris miegotų su peiliais po pagalvėm, kuris tais peiliais žalotų kiemo vaikus ir grąsintųsi nužudyti mane- ieškočiau tos vietos, kurioje ir jis ir nuo jo būtų saugūs.