QUOTE(Nastya @ 2015 04 30, 12:23)
Lengviau gerokai. Jis kaip pats sako-nekreipia dėmesio į nesąmones. Sako žinau, kad dabar toks laikas. Tik tiek, kad jam mažiau laiko tenka kartu praleist.
Lengviau gerokai. Jis kaip pats sako-nekreipia dėmesio į nesąmones. Sako žinau, kad dabar toks laikas. Tik tiek, kad jam mažiau laiko tenka kartu praleist.
Ačiū mamytėm už patirtį. Už nuoširdumą.
Aš ne vieną tokią...
Nes dažniausiai iš pažįstamų tik ir girdi kaip viskas pas juos gerai. Ir tada jautiesi visai beviltiškai...
Aš ne vieną tokią...
Nes dažniausiai iš pažįstamų tik ir girdi kaip viskas pas juos gerai. Ir tada jautiesi visai beviltiškai...
Skaitau autorės pasisakymą, ir pagalvojau sau- identiška mūsų šeimos situacija. Tik sesytė šeimoje atsirado metais vėliau negu jūsų broliukas. Problemos tos pačios: nuolat pakeltas mano tonas, savigrauža, dukrytės išsidirbinėjimai ir t.t. rodos sulaukus 7erių vaikas pavirto velniuku. 
Labai padėjo psichologės konsultacija (labai sveika įsituaciją pažvelgti iš šalies), ir knyga ,,Vaikai kilę iš dangaus", jei dar neskaitėtë pamëginkite,gal ir jums padės.
Po to situacija šiek tiek pasitaisė (nors tikrai nepasiekė tokio lygmens kokio norėčiau
).
Dėl vėlavimų, tai kaip kažkuri narė rašė, sutarėme, jeigu neperspėjus vėluoja, lauksiu ne daugiau 10 min ir ne daugiau, teks kulniuoti pačiai. Dėl pvz tvarkymoai ar ruošiuosi miegui įspėju, kad po 15 mėn reikės praustis, ir primenu, kas 3 min. Ir smagu, matyti, kad veikia!
Sėkmės
Labai padėjo psichologės konsultacija (labai sveika įsituaciją pažvelgti iš šalies), ir knyga ,,Vaikai kilę iš dangaus", jei dar neskaitėtë pamëginkite,gal ir jums padės.
Po to situacija šiek tiek pasitaisė (nors tikrai nepasiekė tokio lygmens kokio norėčiau
).Dėl vėlavimų, tai kaip kažkuri narė rašė, sutarėme, jeigu neperspėjus vėluoja, lauksiu ne daugiau 10 min ir ne daugiau, teks kulniuoti pačiai. Dėl pvz tvarkymoai ar ruošiuosi miegui įspėju, kad po 15 mėn reikės praustis, ir primenu, kas 3 min. Ir smagu, matyti, kad veikia!
Sėkmės
Kaip jau minėjau-aš irgi pasakau iš anksto ir t.t., bet tai nelabai veikia, labiau veikdavo, kol buvo maža, kad nesusinervintų nutraukus veiklą iškart. Gal mane tiesiog erzina, kad ji LĖTAI ruošiasi, eina. Nors charakteris tikrai ne melancholiškas.
Vieną vakarą siaubingai susipykom, emocijoms nuslūgus nusprendžiau pasikalbėti. Nors yra buvę pokalbių ir anksčiau, jie padėdavo trumpam, iki kol aš nebūnu susinervinus/pavargus ar pan.-tada užrėkiu netekus kantrybės ir ratas iš naujo. Nusprendžiau sąmoningai neberėkauti, pastebiu, kad dukra mažiau atsikalbinėja, bandysim ir toliau, tik nežinau, kiek ilgai. Sakau treninguosiu save neklykti, gal ilgainiui tai taps įpročiu. Per pokalbį ji man pasakė, kad jai labiausiai nepatinka, kai aš šaukiu.
Labiausiai mane verčia stengtis mintis, kad jei viskas bus taip ir toliau-ilgainiui visiškai prarasim ryšį ir vaikas ims manęs nekęst.
Vieną vakarą siaubingai susipykom, emocijoms nuslūgus nusprendžiau pasikalbėti. Nors yra buvę pokalbių ir anksčiau, jie padėdavo trumpam, iki kol aš nebūnu susinervinus/pavargus ar pan.-tada užrėkiu netekus kantrybės ir ratas iš naujo. Nusprendžiau sąmoningai neberėkauti, pastebiu, kad dukra mažiau atsikalbinėja, bandysim ir toliau, tik nežinau, kiek ilgai. Sakau treninguosiu save neklykti, gal ilgainiui tai taps įpročiu. Per pokalbį ji man pasakė, kad jai labiausiai nepatinka, kai aš šaukiu.
Labiausiai mane verčia stengtis mintis, kad jei viskas bus taip ir toliau-ilgainiui visiškai prarasim ryšį ir vaikas ims manęs nekęst.
Nugi ne visi vaikai tokie pareigingi kad minutes skaiciutu. Maniske irgi illgai rengiasi, pvz vakare eina praustis, tai kol rengiasi sugeba ir pazaisti ir papiesti ir pasivartyti ir ant zemes pasivolioti. Tiesiog, rengiantis, pusiau nusirengus.. zodziu..
Juk ir suaugusiu yra tokiu kurie istisai veluoja ir nieko tu jiems nepadarysi, tai nieko nuostabaus kad ir vaikai ne visi punktualus.
As ir vis bandau maziau rekauti ant vaiku, nu bet niekaip neiseina. Ypac vakarais. Jau paguldau i lova, po visu pasaku, pagalujemu ir t.t., tai istisai sukauja, tai ateik ta pasakysiu tai duok bucki, dar viena, ir dar ir taip pasaka be galo. Visada rekdama iseinu is abieju kambariu. O dukra tada vos ne bliaudama: mamyte juk tu mane myli tai negali saukt. Mamyte tu manes nemyli nes labai trumpai pabuvai ir t.t. Truksta kantrybe kas vakara.. Einam 7.30 ruostis miegoti, praustis, tai iseinu is kambario paskutinio 9 valanda, ne anksciau. Pas viena paguli, pas kita.. ir vistiek visada mazai jiems, visada ta pati girdziu abejuose kambariuose: pas sese ilgiau gulejai; pas broli ilgiau gulejai...
Juk ir suaugusiu yra tokiu kurie istisai veluoja ir nieko tu jiems nepadarysi, tai nieko nuostabaus kad ir vaikai ne visi punktualus.
As ir vis bandau maziau rekauti ant vaiku, nu bet niekaip neiseina. Ypac vakarais. Jau paguldau i lova, po visu pasaku, pagalujemu ir t.t., tai istisai sukauja, tai ateik ta pasakysiu tai duok bucki, dar viena, ir dar ir taip pasaka be galo. Visada rekdama iseinu is abieju kambariu. O dukra tada vos ne bliaudama: mamyte juk tu mane myli tai negali saukt. Mamyte tu manes nemyli nes labai trumpai pabuvai ir t.t. Truksta kantrybe kas vakara.. Einam 7.30 ruostis miegoti, praustis, tai iseinu is kambario paskutinio 9 valanda, ne anksciau. Pas viena paguli, pas kita.. ir vistiek visada mazai jiems, visada ta pati girdziu abejuose kambariuose: pas sese ilgiau gulejai; pas broli ilgiau gulejai...
Labai gerai save prisimenu tokio amžiaus. Vienu metu labai trūko motinos dėmesio, suabejojau, ar išvis mane myli, vis tokia pikta. Todėl 2 klasėje staiga pradėjau "nebemokėti" rengtis. Rengdavaus ilgiausiai, tyčia atvirkščiai apsivilkdavau, blogai užsisegdavau, kažką pamiršdavau, žinojau, kad motina skuba į darbą, bet tyčia provokuodavau ateiti mane aprengti 
Nes nors tokiu būdu ji būdavo su manim, nors tokiu būdu pajusdavau jos prisilietimą, dėmesį, būdavo aišku, kad mane tikrai mato ir girdi. Liūdna, kad vaikus vadinate manipuliatoriais 
Vaikai negimsta tokie, geriau pagalvokite, kodėl jie buvo priversti tokiais tapti. Čia nei nervai, nei broliukų ar sesučių gimimas, tai gali būti ir vienturtis. Neabejoju, jiems labai trūksta jūsų nuoširdaus dėmesio, tiesiog pabuvimo, pasėdėjimo apsikabinus, net ir patylėjimo, nebūtina atbudėti pagal grafiką su knyga, vis žvilgčiojant į laikrodį, visu savo elgesiu, nekantravimu rodant, kad yra svarbesnių reikalų. Todėl jie ir rengiasi baseinuose ilgiausiai, tyčia užtrunka po pamokų, pameta daiktus - kad jūs dėl jų nerimautumėt, apie juos galvotumėt, už juos kažką darytumėt, o ne prabėgom iš kažkur pasiimtumėt ir nuvežtumėt į taško A į tašką B, va kokia aš rūpestinga, vežioju tave į būrelius, vargstu, aukojuos. Vaikui gal ne tų būrelių reikia. 
Jei vaikas neina vakare praustis ir voliojasi ant grindų, paimkit ir užkutenkit, padūkit bent porą minučių, juokas nuims įtampą, liks gera emocija. Kai atsiguls, paglostykit nugarytę, masažas ramina.
Todėl 2 klasėje staiga pradėjau "nebemokėti" rengtis. Rengdavaus ilgiausiai, tyčia atvirkščiai apsivilkdavau, blogai užsisegdavau, kažką pamiršdavau, žinojau, kad motina skuba į darbą, bet tyčia provokuodavau ateiti mane aprengti Nes nors tokiu būdu ji būdavo su manim, nors tokiu būdu pajusdavau jos prisilietimą, dėmesį, būdavo aišku, kad mane tikrai mato ir girdi. Liūdna, kad vaikus vadinate manipuliatoriais Vaikai negimsta tokie, geriau pagalvokite, kodėl jie buvo priversti tokiais tapti. Čia nei nervai, nei broliukų ar sesučių gimimas, tai gali būti ir vienturtis. Neabejoju, jiems labai trūksta jūsų nuoširdaus dėmesio, tiesiog pabuvimo, pasėdėjimo apsikabinus, net ir patylėjimo, nebūtina atbudėti pagal grafiką su knyga, vis žvilgčiojant į laikrodį, visu savo elgesiu, nekantravimu rodant, kad yra svarbesnių reikalų. Todėl jie ir rengiasi baseinuose ilgiausiai, tyčia užtrunka po pamokų, pameta daiktus - kad jūs dėl jų nerimautumėt, apie juos galvotumėt, už juos kažką darytumėt, o ne prabėgom iš kažkur pasiimtumėt ir nuvežtumėt į taško A į tašką B, va kokia aš rūpestinga, vežioju tave į būrelius, vargstu, aukojuos. Vaikui gal ne tų būrelių reikia. Jei vaikas neina vakare praustis ir voliojasi ant grindų, paimkit ir užkutenkit, padūkit bent porą minučių, juokas nuims įtampą, liks gera emocija. Kai atsiguls, paglostykit nugarytę, masažas ramina.
Na bent jau mūsų dukra tai tikrai išmyluota besąlygiškai, iščiūčiuota, nes pirmas vaikas, pirmas anūkas. Ir taip visus 5 metus. Paskui atsirado brolis, tai dėmesio sumažėjo natūraliai.
QUOTE(__snowflake @ 2015 05 12, 14:06)
Na bent jau mūsų dukra tai tikrai išmyluota besąlygiškai, iščiūčiuota, nes pirmas vaikas, pirmas anūkas. Ir taip visus 5 metus. Paskui atsirado brolis, tai dėmesio sumažėjo natūraliai.
pas mus analogiška situacija, tik tai truko 6m. 
ir dažnai pagalvoju, kad ilgai buvusi dėmesio centre gimus sesutei negali susitaikyti su antraplaniu vaidmeniu.
Mamos, kaip sekasi? Pas mus situacija nelabai tegerėja-vieną dieną taika, kitą-karas. Šiandieninė situacija-tvarkau dukters spintą, brolis nori ateiti pas mane su savo žaislas (veiksmas dukters kambary), ji neleidžia-sako nešk tas savo mašinas iš čia, pasidėk ir ateik arba neik išvis. Jis rėkia, ji šaukia. Liepiu porą kartų dukrai leist, nes jis nori pas mane. Neleidžia. Nueinu ir patraukiu ją nuo durų, ji paleidžia gerklę, liepia visiems eit lauk ir t.t. aš irgi. Reziumė aiškus. Pabaigiu tvarkyt, ir abu su broliu išeinam. Ji lieka užsidarius.
Dieve dieve, aš taip nenoriu, kad ateity jie imtų vienas kito nekęsti, taip bijau dėl jų santykių suaugus. Skaičiau, kad negerai viską teisinti, kad brolis/sesuo mažas ir nesupranta ir t.t., nes vyresniajam dėl to liks nuoskaudų, bet nežinau, kaip paaiškinti. Nes iš tiesų mažiukas daug ką daro iš nežinojimo-nesupratimo, o ji dėl to klykia.
Dieve dieve, aš taip nenoriu, kad ateity jie imtų vienas kito nekęsti, taip bijau dėl jų santykių suaugus. Skaičiau, kad negerai viską teisinti, kad brolis/sesuo mažas ir nesupranta ir t.t., nes vyresniajam dėl to liks nuoskaudų, bet nežinau, kaip paaiškinti. Nes iš tiesų mažiukas daug ką daro iš nežinojimo-nesupratimo, o ji dėl to klykia.
Mano septynmete irgi kaip kiti septynmeciai: kvailioja, negirdi, pykstasi su sese, broliu.
Bet mes radom bendra kalba. Uztrukom kazkiek. Teko man keisti poziuri, kalbejima, daugiau gilintis ir skaityti.
Karta vaikas pradejo pasakoti, kad nenori kazkaip blogai elgtis, bet nesigauna. Daug kalbames, diskutuojam, bet be moralu.
Principas: nekariauti. Mama vaika iveiks ar vaikas mama. Nieko gero tada nebus
Bet mes radom bendra kalba. Uztrukom kazkiek. Teko man keisti poziuri, kalbejima, daugiau gilintis ir skaityti.
Karta vaikas pradejo pasakoti, kad nenori kazkaip blogai elgtis, bet nesigauna. Daug kalbames, diskutuojam, bet be moralu.
Principas: nekariauti. Mama vaika iveiks ar vaikas mama. Nieko gero tada nebus
QUOTE(vemvet @ 2015 06 03, 16:46)
Mano septynmete irgi kaip kiti septynmeciai: kvailioja, negirdi, pykstasi su sese, broliu.
Bet mes radom bendra kalba. Uztrukom kazkiek. Teko man keisti poziuri, kalbejima, daugiau gilintis ir skaityti.
Karta vaikas pradejo pasakoti, kad nenori kazkaip blogai elgtis, bet nesigauna. Daug kalbames, diskutuojam, bet be moralu.
Principas: nekariauti. Mama vaika iveiks ar vaikas mama. Nieko gero tada nebus
Bet mes radom bendra kalba. Uztrukom kazkiek. Teko man keisti poziuri, kalbejima, daugiau gilintis ir skaityti.
Karta vaikas pradejo pasakoti, kad nenori kazkaip blogai elgtis, bet nesigauna. Daug kalbames, diskutuojam, bet be moralu.
Principas: nekariauti. Mama vaika iveiks ar vaikas mama. Nieko gero tada nebus
Kaip jūs teisingai parašėt. Tik vis dar nerandu, kaip susitaikyti, kad vaikas pasikeitė, kad tai natūralu ir priimti tą pokytį. Kai ramu ir gerai viskas-tai normaliai mudvi bendraujam, bet jei pavargstu ar šiaip daug reikalų-jau ir keliu balsą, o tada prasideda...
oi pas mane irgi septynmetis su biskiuku, irgi visko buna bet as ramiai reaguoju, nes kai reki ant vaiko tai ir pati susinervuoji ir jis... man rodos nereikia taip visko dramatizuoti, nu rengesi ilgiau, prausesi nu ir kas cia tokio baisaus? jus tik dziaukites kad vaikai sveiki, kad galite juos apkabinti, pabuciuoti, pasakeles paskaityti, juk tai viskas taip laikina, uzaugs, nebereikes to demesio tiek 
as turiu dar 18 metu sunu , tai kai gime brolis jam sutapo su paauglyste, aisku ir demesio sumazejo kazkiek, sunku buvo, ejom pas psichologus, net vaistu teko gerti, todel tikrai vaikai labai isgyvena del naujo seimos nario atsiradimo, jaucia maziau demesio, gal galvoja kad tevai labiau myli ta maziuka, todel ir protestai ir elgesys toks, bet viskas praeina, sekmes
jus tik dziaukites kad vaikai sveiki, kad galite juos apkabinti, pabuciuoti, pasakeles paskaityti, juk tai viskas taip laikina, uzaugs, nebereikes to demesio tiek as turiu dar 18 metu sunu , tai kai gime brolis jam sutapo su paauglyste, aisku ir demesio sumazejo kazkiek, sunku buvo, ejom pas psichologus, net vaistu teko gerti, todel tikrai vaikai labai isgyvena del naujo seimos nario atsiradimo, jaucia maziau demesio, gal galvoja kad tevai labiau myli ta maziuka, todel ir protestai ir elgesys toks, bet viskas praeina, sekmes
