Garbanotieji katinai!Laukia vasaros:)

Iš viso pastaruoju metu labai jau reiklavimai spalvoms iš pirkėjų pusės Jau galvoju gal čia kokių dažų plaukams užsipirkt
Pvz nori brituko mėlyno su baltu ir mėlyna nosyte. Mėlynas su baltu, bet ružava nosyte (kas yra normalu, nes nosiukas, jeigu taisyklingas bikoloras, būna baltoje kailio dalyje) netinka Reiktų su flomasteriu nuspalvint nosytę
Arba balto egzoto (nežino žmonės kas tas yr) prisižiūrėję veislynų svetainėse profesionalių foto
Ir pastebėjau, reikia visada to, ko neturi Kai turėjau juodus egzotukus, niekas jų nenorėjo, skambina ir klausia, ar neturit kitokių spalvų Kai juodų nebeturėjau, tai visiems juodų prireikė
Juk koks skirtumas neveisimui kačiukui, juk visos spalvos gražios (man juodi iš viso nuostabiausia spalva visose veislėse)
Netgi veisimui, paskaitoj teisėja,veisėja, biologė ir t.t. sakė, kad spalva yra trečias dalykas. Pirmiausia sveikata ir tipas

O neveisimui turėtų būti svarbiausia sveikata ir charakteris

As tada irgi prie tu vrednu pirkeju buciau, nors ir zinau, kad nuo spalvos meilumas nepriklauso, nu, bet balto arba ryzo kornio nenoreciau net dykai. Nu vat taip man atrodo ir ka tu man Bet juk tame nera nieko blogo, juk jeigu atvirai, tai ir veisle renkames ne tik pagal charakteri, bet ir pagal grozi.
Kai nori to, kas pagal veisle net neimanoma, tada jau kita kalba.

Tai as suprantu, kad vienos spalvos labiau, kitos maziau patinka, cia aisku skonio reikalas. Del to ir kaciu yra visokiu visokiausiu
Ir tokie pirkejai ne vriedni Siaip kartais kelia nuostaba

Oi mergos, jūs tik nejuokinkit manęs su tokiais pareiškimais Čia yra kaip mažų mergaičių pasvaigimai, koks bus mano vyras Manot, jūs katinus renkatės. Jie jus renkasi! O jau kokį gausit, tokį mylėsit

Pamenu, kaip kartą seniai seniai ieškojau draugei kačiuko. Paprasto, seni buvo laikai, jokių kornių niekas nežinojo. Jos katinas išėjo ir niekada negrįžo - greičiausiai žuvo. Ir jai buvo siaubingai liūdna, visą laiką verkė. Taigi organizavau pagalbą! Katino trūkumą paeisti katinu, vadinasi. Žo, skelbimas - dovanojame kačiukus. Sakom, paimam? Nusipirkom saldainių dėžutę, nes negi paimsi kačiuką ir nieko neduosi, ir skambinam. Sakom, kokios spalvos? Sako, oi, labai gražūs, ryži.

Nu mes galvojam, velnias, ryži? Bet ta saldainių dėžutė jau nupirkta, draugė su mintim apie kačiuką susitaikius. Bet ryžas? Tas išėjęs buvo kažkoks baltas plėmuotas... Nu sakom, važiuojam. Bet aš ją žinau, ji yra tokio labai gero būdo, nemoka atsisakyt. taigi abi žinom, kad jeigu jai tas katinas nepatiks, o pradės jai aktyviai piršti, ji iš mandagumo gali paimti nepatinkantį. Taigi nutarėm - ji man pasako kažkokią sutartą frazę, tojest, slaptažodį, kurį išgirdus aš suprantu, kad ji katino nenori, atfutbolinu ir ją ištempiu be katino. Nes nu nafiga jai ryžas iš tikro tai???

Nueinam. Atidaro duris, o ten didelė ryža katė su jau tik vienu paaugusiu kačiuku. Ryžu kaip saulėlydis. Tai žmogaus, kuriam ryži katinai nepatinka, reakcija buvo tokia: sekundės suakmenėjimas, kažkoks transo būklės atsitūpimas (katinas prie jos priėjo) ir tolesnis pokalbis vyko jai katiną laikant, glostant, glaudžiant, prie veido, prie kaklo... Iš rankų nepaleidžiant. Ten išdygo tokia meilė, kad nieko nereikėjo, ji pati pradėjo šviest kaip saulėlydis, labiau už tą katiniuką, o juk taip seniai šypsantis mačiau. Jokių slaptažodžių, jokių otmazų nereikėjo. Pats katinas žmogų pakeitė per 2 minutes. Spausdamos skambutį manėm, kad mums jo nereikia, o po 5 minučių išėjom su katinu užanty ir baisinga laime, kaip loterijoj išlošę

Paskui tas katinas tapo namų valdovu, žvirblių priešu, ir nugyveno ilgą ir laimingą katinį gyvenimą.

Žo, ligos, tiurmos, ubago lazdos ir nepatinkamos spalvos katino neišsižadėkit Niekada nenuspręskit, kokios jums reikia spalvos. Išsirinkit patinkamą veislyną, sužinokit, ką jis turi, nuvažiuokit ir pažiūrėkit. Pirmiausia
Papildyta:


Aš, tarkim, nežinojau niekada, kokios spalvos norėčiau katino. Išvis nenorėjau katino. Ir antro nenorėjau. Dabar turiu du katinus - mėlynai baltą juoda nose ir ryžą mėlynakį pointą. Manau, tai pačios gražiausios spalvos pasaulyje ir patys gražiausi ir geriausi pasaulio katinai Niekad nesutikčiau niekam atiduoti nei vieno.

Šiandien užtat abu gąsdinau agurkais Eksperimento dėlei. Matėt tą video, kur katės bijo agurkų? Bandžiau ėdant iš nugaros pakišti, tiek vienam, tiek kitam
http://www.telegraph...xactly-why.html

Kuzma atėjo ėsti pirmas. Į agurką pažiūrėjo kiek nustebęs, bet karališkai dėjo skersą ir nuėjo su reikalais Jam neatrodė lygis čia parintis dėl kažkokios daržovės.

Lotusas atėjo antras, ir nuo agurko iš tikro pašoko Irgi nesupratau, kodėl manau, jis pamanė, kad beėdant jam nukrito nuosava uodega

Tuo tarpu Kuzma guvėjo mano vaikui ant kelių ir Lotuso santylius su agurku stebėjo smerkiamai. Tik kaimiečiai baidosi agurkų

Kas keisčiausia, Lotusui agurkai labai skanūs... Supjaustyti, aišku

Cia sakyciau ir nuo zmogaus priklauso. Kur mes pirkom Katuka, ten buvo du katinai ir jei jau taip, tai mus pasirinko kitas. Katukas net neziurejo i musu puse, o jo brolis lipo ant keliu, glaustes ir pan., bet mes vistiek pirkom ta, kuri buvom nusiziureje pries vaziuojant. Kazkaip isaugau is to amziaus, kai tiko bet kas, dabar renkuosi protu. As nenoriu pasakyt, kad kitoks pasirinkimas yra vaikiskas, tiesiog ten kur yra pasirinkimo galimybe, noris issirinkt tai, ko butent norisi, o ne laukt kazkokios magijos. Ir, kaip jau esu minejus, kad geresnio katino neisivaizduoju, bet jei ateis diena, kad rinksiuos dar viena, sis tikrai bus juodas arba pointas ir su dokumentais.

Kaip kas. Bet dauguma ima kates ne kaip dekoraciją, o mylėjimui Va, jei kaip dekoraciją, tada sutinku, turi tikt ir spalva, ir atspalvis. O jei dūšiai - tai dūšia spalvomis neskirsto

Kad kornio tik, kaip dekoracijos net neisivaizduoju, jis gi ne tas katinas, kuris vaiksto vienas... Matyt mano dusia spalvas skirsto Vien jau tai, kad renkames veisle jau parodo, kad visgi renkames, o ne imam bet ka ala dusiai.

Nu iš tikro tai kažkiek taip.
Tik paprastai renkamės, kol gyvai nepamatom

Na cia irgi yra tiesos.

Tai vėl gi parodo, kad Lotusas yra katinas, o Kuzma yra Kuzma jam žemiškieji katiniškieji dalykai nerūpi
O šiaip tai tikrai įdomi tų katinų reakcija. Niekaip nesuprantu ką jie tam agurke įžvelgia. Reikia man kurią dieną irgi išbandyt kaip jis veikia

Jo, Kuzys yra per didingas šokinėti nuo agurko Va menamas peles medžiot po sofą tai jam tinka Kaštoną nuspirt po sofa irgi gerai. Bet agurkai - ni

O kažin, jei pakištum ne agurką? O kokį obuolį? Ar čia agurke esmė, ar čia esmė, kad atsisukus atsirado objektas, kurio nebuvo? Gal jie ėsdami būna ne tokie budrūs ir nepastebi?

As ta pati pagalvojau, kad kazi ar agurke esme.