Pas mane gyviius kokius norėtai gali namo tempt - kates, šunis, triušius, ežius. Negaudo ir neėda nei vieno. O va lauke tai jau atrakcija. Mažas naktį vieną katę privijo - stovi ir žiūri, kol ana jam snukį daužo. Katė į medį vydavo ir pareidavo. Privijus irgi stovi ir žiūri, tik nesileidžia mušama. Jei nejuda tai net nemato.
Kai pas mani vilkšunis buvo tai galvojo vsio - gaudys viską. O tas atvirkščiai - namuos bandė suėst katę, o lauke ėjo kiaurai - neįdomu, net neatsisukdavo.
Maniškės kai bręndo Danijoj tai ten kačių nebuvo, tik paukščių daug, tuos ir išmoko ignoruot. Ir pyst Lietuvoj išeini iš laiptinės - 20 palaidų nebailių kačių
Nu irgi pramoko. O va čia kai voverę pamato, įsijungia alarmas. Bet voverės labai greitos ir šiaip kalės ant pavadžių, ir abi niekaip nesupranta kur voverės pradingsta - tos į medį, o kalės bukais žvilgniais dairosi - kur dingo. Lapės išvis yra neatrastas pasaulis, jų kvapas visur, jos šlykščiai loja naktį, bet pačią lapę iš gan arti matė tik Katė. Nesuprato, ar ten katė, ar šuo, tai bais norėjo pauostyt, bet lapė pabėgo.
O į bausmių temą. Bendranuomininkai labai baudžia šunį už šiukšliaežės kratymą. Šuo oportunistas - vistiek iškrato tik vienas likęs, aišku kai jau iškratyta tai ir maniškės šiukšles pastumdo. Žodžiu jie tąą šunį baudžia, šaukia visaip, šuo kaltom akim žiūri. Ir pagal jų pasakojimus - kai grįžta jie ir randa šiukšliadėžę iškratytą, visos trys kalės ir net katinas žiūri gailiom akim ir prasikaltę. Tai jie labai tiki, kad jų bausmės veikia. Tačąiau intrigėlė - kai grįžtu aš, į mane gailiom akim nežiūri nieks, paprasti šunys kaip niekur nieko nebūtų padarę. Išvada - nei velnio jie kaltės nejaučia, tik akim manipuliuot moka ir žino prieš kąą nekaltą snukį taisyt
smurtas dažniausiai gimdo smurtą, o ne žinojimą. čia ne apie šunis aš. paskui suaugęs toks vaikas gali ir atgal mamaitei žnybtelt 
sekundei net persigandau, kad tuos pas zmones reikes belstis, kad man suni atiduotu is ju sodo 
Dar to betruko... Lapes, stirnas ir kitus gyvius ismokiau ignoruoti, o cia kates prades vaikytis 
ir maciau turbut suaugusi nulekianti. Peliukai turetu jau turet ilgesnes uodegas 
Su pauksciais tai nuo mazens nustatytos ribos buvo, todel nei balandziu, nei cia gyvenanciu labai drasiu zuvedru, nei kokiu kitu skraidanciu padaru jis nevaiko. O su katem mums kazkaip juokingai gavosi - per 2 metus teko sutikti tik pora kaciu is arti. Su viena jis gyveno kai buvo dar 5 menesiu pupikas ir buvo paliktas kelioms dienoms pas sunu vedziotoja, o kita kieme sutikome, bet jis ant pavadzio buvo. Visus kitus kartus (maziau nei 10) tik is tolo mates arba masinoje tuo metu sedejo. Tad nebuvo galimybes tokiai pamokai.
