QUOTE(Monteverte @ 2015 04 25, 00:06)
Tai gal tik į fyfas dairotės, tai tokie ir rezultatai. Žinau labai daug porų, kur moka per pusę. Žinau net šeimų, kur visą gyvenimą moka per pusę
Žmona sako vyrui: nuvežk mane į Druskininkus, vyras sako - prašau, tiek ir tiek pinigo iš tavęs už benziną.
Aš rimtai
Labai gerai pažįstu tuos žmones. Ir ne, jie nėra kažkokie nuprotėję, tiesiog tokie santykiai. Ir šeima visai tvirta, nes buvo vienam nelaimė, taui kitas slaugė, viską, neprikibsi. Tiesa, nežinau ar anas nesusimokėjo už slaugymą, bet esmė, kad nepaliko bėdoje vistiek, juk ir svetimam mokėtų, taip ar taip pinigais viskas grįsta
Koks procentus tu seimu, kur vyras nenesa didziosios moteris ir, ypac, seimos islaikymo nastos? Tikriausiai pazisti tokiu tik viena kita. O ka sakoma apie isimtis? Jos tik patvirtina taisykle.
Be to, butent vyrams dazniausiai priekaistaujama, kad jie per mazai dirba ir uzdirba, kad jie nesugeba islaikyti seimos, kad jie turi stengtis labiau ir t. t. ir pns. Nes mes, mat, vyyyyyrai, mums "tiesiog privaloma". Taip iseina, kad mes vertingi tik tol, kol atnesame pinigu ir jums is musu yra kazkokios naudos. Slykstu.
Tiesa, cia noriu pasakyt, kad kalbu ne VIEN apie pinigus. Tavo cituotame mano poste kalbejau taip pat ir apie tai, kaip vyru dedamos pastangos apskritai priimamos kaip "savaime suprantamas" dalykas, kuris bus visad ir kurio tinkamai ivertinti net nebereikia. Nes mastoma, kad "ai, vistiek vyru pastangos bus. O jeigu nebus is butent TO vyro (nes juk "jis vyyyyyras. Jam privaaaaloma", tai ismesiu velniop ir susirasiu kita, nes vistiek daugiau nei vienas man duoda demesio, nes as tokia nuostabi ir vertinga. O vyru, kurie geidzia manes, visad bus, nes jie tokie expendable." Norit pasakyt, kad nemastot taip?