Žiurkės-3

Ačiū labai už kontaktus Palauksiu penktadienio, pažiūrėsiu, kaip jis jausis. Dar tikiuosi, kad praeis viskas jam iki tol :/

Mano žiurkinui šiandien visai gerai. Dar specialiai lyginau jo ir brolio kojas, ar tikrai gerai nes jau gal akys negerai rodo, kai tikrinu vis Nu atrodo vienodos pas abu, niekas nepatinę. Jei rytoj viskas taip, tai nenorėčiau važiuot dėl to rentgeno, o per savaitgalį dar jį palikt be brolio ir pažiūrėt, ar nepradės vėl tint. Tik nežinau, ar pasiskamint Donatai, ar ne. Jinai man sakė, kad jei nepraeis patinimas, tai ir be žiurkės galiu atvažiuot siuntimo pasiimt.

Dar pasikalbėjau su drauge, kuri turėjo rotveilerį, tai jį visada migdydavo per rentgeną, tai kaip žiurkės nemigdys. Mano šitas brolis dar tas, kur buvo pabėgęs, ir yra toks nelabai rankinis, nors nebijo (pas Donatą tai bijojo - aplinka kita), tai aš neįsivaizduoju, kaip jo neužmigdžius rentgeną padaryt, o migdyt mažiausiai noriu. Gal palauksiu dar per savaitgalį, paliksiu be brolio - kaip galvojat? Juo labiau, kad nelikę jokių žymių šiai dienai.

Pasiskambinkit Donatai ir tada kartu nuspręsite kaip toliau daryti.


Truputi nelogiška lyginti rotveilerį su žiurke rotveileris yra didelis šuo, jei jis nedresuotas ir šeimininkė su juo nesusitvarko logiška kad vetai primygtinai siūlė jį migdyti, o šeimininkė sutiko, neįvertindama rizikos - kai kurie veterinarai šeimininkams apie migdymą kalba taip, lyg tai būtų visiškai nekenksminga ir nerizikinga.
Viskas priklauso nuo veterinaro ir nuo gyvūno šeimininko prie mano kiekio gyvūnų ir jų ligų/operacijų leidau migdyti savo šunį tik vieną kartą, kai tikrai nebuvo kitos išeities nes aparatūrą buvo didelė ir sena, ir nepritaikyta jaunam mažam pinčeriukui, o reikėjo peršviesti dantis.
Kiekvienas gyvūno migdymas neprideda sveikatos, niekada nežinai kaip sureaguos organizmas ir visada yra rizika kad gyvūnas neatsibus, ar atsibus bet neatsigaus, ar liks kokie liekamieji reiškiniai.
Su žiurkių migdymu yra iš viso sudėtinga - dauguma veterinarų nežino nei su kokiais vaistais galima daryti narkozę nei jų reikiamo dozavimo kad būtų minimali rizika, žiurkė atsigautų palyginti greitai ir lengvai, ir be liekamųjų pasekmių. Aš praradau savo žiurkę-merginą per pirmąją žiurkinę operaciją vien tik todėl, kad vet. gydytoja per daug savimi pasitikėjo ir atsisakė daryti narkozę su tais vaistais, su kuriais aš prašiau. Paskui aš už savo pinigus pirkau reikiamą preparatą (kadangi ta veterinarė jo nenaudojo) ir pati skaičiuodavau dozę pagal tikslų žiurkės svorį (visą informaciją apie narkozę, premedikaciją ir pooperacinę priežiūrą man atsiuntė iš Rusijos). Paskui ėjau per visas vet. klinikas kol suradau Donatą. Per 8 metus operavau žiurkes apie 40 kartų (jei ne daugiau), puikiai žinau kokių būna problemų ir pasitaiko labai sunkių išėjimų iš narkozės, kada be tam tikrų preparatų leidimo žiurkė iš viso neatsigauna. Prieš operaciją būtinai reikia lašinti lašiukus į akis. Kol žiurkė narkozėje taip pat reikia drėkinti akis, ją vartyti kas 15-20 min, masažuoti letenėles ir uodegą, laikyti šiltai (šalia šildyklės su vandeniu ar ant elektrinio šildymo kilimėlio). Dauguma lietuvių veterinarų apie tokius niuansus neturi jokio supratimo

Tame ir esme, kad rotveileris buvo nuo mazu dienu vedamas i mokykla, dirbdavo su juo, dresiruodavo, bet rentgenui (kiek kalbejau) net nepaklausdavo, ar gal nemigdyt, o zmogui visada atrodo, kad gydytojas geriau zino, jei neturi patirties kazkokios. Tas rotveileris, budamas 13 metu, siais metais iskeliavo i sunu pasauli, o buvo grynakraujis su dokumentais, priziurimas pagal visus reikalavimus. Pas mane pacia seimoj suo buvo: buvau gal 9-10 m., kai mociute rado laiptinej maziuka 2 men sunyti (taip veterinaras nustate, buvo beveislis). Isgyveno 14 metu, o per ta laika kas jam nebuvo daryta... Ir laselines, ir veterinaras i namus vaziavo dantu istraukt, ir sanarius gydem, ir narkoze daryta. Vienas veterinaras pasake, kad labai kantrus suniukas. As, pavyzdziui, paskaitau, ka jus sakot, ir nesuprantu, kaip be jusu patarimu reiketu tuos ziurkinus nuo tokiu mazu uzaugint ir ka daryt. Turbut buciau susiradus bet koki veterinara ir galvojus, kad visi jie turi ismanyt "ziurkiska specifika"... Nesu specialiste, mokaus su kiekvienu zingsniu ir tikiuosi, kad viskas bus gerai man su jais :/

Kiek atsimenu prieš 10-13 metų dar nebuvo mados migdyti šunis rentgenui. Aš asmeniškai su tokiu masiniu migdymu pirmą kartą susidūriau prieš 4 metus.
Nelabai suprantu ką reiškia "nepaklausdavo, ar gal nemigdyt". Esu šventai įsitikinusi kad kiekvienas žmogus žino jog bet kokia narkozė tai rizika Kai laukdama eilėje vet. klinikoje išgirdau apie migdymą tiesiog pasakiau veterinarui kad šuns migdyti neleisiu ir laikysiu pati, jei jis nesutinka aš einu į kitą kliniką. Kai ieškojau kur galima daryti nuotraukas žiurkėms iš karto klausdavau ar darys rentgeną be migdymo, kai pasakydavau kad apmokėsiu nuotraukas net jei gyvūnas sujudės ir teks jas perdaryti problemų nekildavo Jei atsisakydavo - skambindavau kitur. Šiais laikais kai kas trečioje klinikoje yra rentgenas nematau prasmės rizikuoti gyvūno sveikata ir gyvybe jei žinau, kad galiu apsieiti be tokių dalykų.

Kas liečia veterinarus ir mano gyvūnų gydymą tai aš dažniausiai irgi stengiuosi pasitikėti veterinarų nuomone ir rekomendacijomis, bet šiais laikais kai pilna visokios informacijos rimtuose forumuose nematau prasmės to daryti aklai. Ypač kai aklas pasitikėjimas paskui virsta kelių mėnesių gydymu, praktiškai "gyvenimu vet. klinikoje" kai 1-2 kartus į dieną kasdien vežioji šunį ir sėdi ten po kelias valandas, ir išsilieja į sąskaitas, siekiančias kelis šimtus ar net tūkstančius eurų
Kas liečia žiurkių gydymą tai gyvenimas tiesiog privertė rimčiau domėtis šia tema, kadangi visi patikimi daug metų pažįstami veterinarai, puikiai gydę ir gydantis mano katę ir šunis tiesiog atsisakė eikvoti laiką ir rimčiau domėtis jiems neapsimokančia tema.

Su alyvuogių aliejumi reikia?

Citata iš žiurkių forumo "vyrukams taip pasitaiko, tas tvarkoma per mitybą. Geriausias vaistas - šalto spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejus and gabaliuko juodos ruginės duonos - kas kelias dienas. Per dieną nesusitvarkys, tam reikia laiko - bent poros savaičių. Taip pat į košes maišyt linų sėmenų, duoti riebios žuvies (kokia lašiša, tunas ok - tik ne iš konservų, ir be druskos)."

Įdomu ar žmonėm su tokiom pat odos problemom tik galvos irgi tiktų šis receptas?

Dėl žmonių nežinau Šunims tai tikrai nepadeda Pleiskanojimus juk sukelia įvairios priežastys, pirmiausia reikėtų jas nustatyti ir paskui parinkti tinkamas priemones.

Grįžtu su sveiku žiurkinu Jau seniai kaip sveikas, bet brolį tik palyginus neseniai įleidau vėl atgal. Pas Donatą taip ir nevažiavau daugiau. Pasiskambinau, liepė mažiau nervuotis ir jei neblogėja, tai viskas gerai, nebent vaistų reikėtų suleist. Tai jam viena koja labai greit susitvarkė, o kita po biškį slūgo slūgo ir nuslūgo. Tikrinau vis tą koją, čiupinėjau, tai toks ties riešu jautėsi nelygumas. Dabar jau viskas gerai.

Užtat kaip pasimatė abiejų skirtumai, kai atskirai buvo... Tas ligonis visada religiškai reikalus tik į tualetą daro. Nors kažkaip nesistengiau mokint, kartais spiras sumesdavau į tualetą, bet toks jau švaruolis. Tik brolį įleidau, momentaliai viską suvertė, suš*ko ir paliko
Papildyta:


Ne apie žiurkes, bet atsakysiu, kad labai abejoju Jeigu galvos oda (ar iš vis oda) riebaluojasi, vadinasi reikia drėkinti kondicionieriais / drėkikliais / kaukėmis. Dažnai žmonės galvoja, kad jeigu riebi oda, tai kaip tik mažiau reikia naudoti visko, bet dažnai būna, kad oda dehidratavusi, bet riebi, nes smegenys dehidratavusiai odai siunčia signalą saugotis nuo išdžiūvimo ir gaminti riebalus. O pas žiurkes, matyt, kitaip organizmas veikia

Labai smagu kad pasirodėt ir pradžiuginot pergyvenau kaip vaikinukas laikosi

Ačiū Ir aš labai džiaugiuosi, kad susitvarkė viskas.