Žiurkės-3

kai pasiemiau ziurkiukus gera savaite leidau apsiprasti tada kasdien kviesdavau.del vardo nezinau pas mane kai du, turiu sutartini garsa ir jie ji isgirsta bega skanestu. bet taip pora savaiciu prireike kol isejo is narvo ir eme is ranku maista.mano ziurkiukai nera rankinukai,ant ranku nepaimsi ir nepaglostysi nebent kartais duoda pakasyti.manau nuo kiekvienos ziurkes priklauso, bet sako jei augini viena turetu labiau prisiristi prie zmogaus. o laisveje maniskiai kaip zuvis vandenyje:)po 3 savaiciu atsivezimo pirmas islipo ant grindu.po savaites kitas.pirma tik aplink narveli lakstydavo na o po keliu menesiu jau ir po kambari o veliau jau per abu;)is pradziu buvau meginusi paleisti ant sofos bet jie labai stresavo tai po to tiesiog salia narvo atsisedavau ir kviesdavau skanesto, kalbindavau.o del maisto ziurkes visada nores skanuku:)as labai normuoju nes mano drauge turejo ziurke..sere karbonadais desromis oho kokio didumo buvo. kad ilgiau gyventu manau reikia duoti pajudeti ir stengtis sveikesniu skanestu kaip vaisiai darzoves kruopos duodu ir nesveikesniu bet retai:)

Reaguoja ir puikiai žino po keletą savo vardo formų. Pvz. mano Samoša reaguoja į Samošą, Mošą, Plikę, Sfinksą
Kiek užtrunka išmokyti priklauso nuo labai daug dalykų - nuo žiurkės amžiaus, intelekto, lyties (bent jau pas mane merginos išmokdavo daug greičiau nei vaikinai) kontakto su šeimininku, kiek kartų per dieną mokini ir svarbiausia paties žiurkės noro. Įprastai užtrukdavo nuo kelių valandų iki 2-3 dienų.


Suaugusiai žiurkei reikia sauso maisto maždaug 5-8 gramai 100 gramų žiurkės svorio. Plus vaisiai/daržovės bei 1-2 kart į savaitę kažką iš baltymingo natūralaus maisto. Augančiai žiurkei sauso bei naūralaus reikia daugiau.
Jūsų žiurkė lipa sienom ir prašinėja ne todėl kad yra alkana, o todėl kad jūs duodate kažką skanaus. Skaniukus reikia parinkti naudingus - iš sauso pašaro išrinkti riešutus, bananus, visokias skanias pagalvėles ir pan. ir duoti juos kaip skanėstą. Taip pat tam puikiai tinka moliūgų sėklos, labiau mėgstami vaisiai (bananai, vynuogės, arbūzas, moliūgas ir pan.) Skaniukų davimą galima panaudoti vardo mokinimui - ne kišti skaniuką pro grotas, o atidaryti narvo dureles, kartoti vardą ir kai žiurkė prieis duoti skanėstą.


Mėnuo nėra ilgas tarpas. Juo labiau žiurkinui - patinams reikia daug daugiau laiko nei merginoms.
Tik nesuprantu jei ėmėte žiurkiną iš veisėjos kuri sugebėjo apibūdinti žiurkiukų charakterio ir elgesio skirtumus, t.y. teoriškai skyrė jiems dėmesio ir laiko, tai kodėl jis toks nebendraujantis ir bailus. Turėjote su juo iš viso neturėti jokių problemų. Nebent veisėja jų visai eėmė ant rankų ir nesocializavo.
Jūs po megztiniu/chalatu jį nešiojate? Kokį nors dėvėtą rūbą į narvą pakabinote/padėjote?
Laivėje bachūrui nepatinka nes jis nedrąsiai/nejaukiai jaučiasi, didelė atvira erdvė jį baugina. Užtat ir į narvo pusę žiūri. O vaikinas ant "plikos" lovos laksto? Ant jos nėra jokių daiktų? Namelių, dėžučių, tunelių, pledo, kokio nors jūsų rūbo, kitų daiktų kurie jį sudomintų ar jam būtų kur pasislėpti?
Šiaip pas žiurkininkus pasivaikščiojimo metu žiurkės arba turi galimybę bet kada grįžti į savo narvą arba yra padedamas kitas nedidelis narvelis su kraiku ar tualetu (kad galėtų savo reikalus atlikti) ir 1-2 hamakais poilsiui.
Neatsimenu kokio dydžio jūsų narvas, bet reikėtų jį arba padėti ant pasivaikščiojimo lovos, arba pristumti ir padaryti kažkokį išėjimą ant lovos. Tada atidaryti narvelį ir būnant ant lovos užsiimti savo reikalais vis pakalbinant žiurkiną. Ant lovos pridėti įvairių daiktų, pledą. Tiesiog laukti kol jis pats įsidrasins ir pradės išeidinėti. Galima į nedidelį dubenėlį įpilti arbatinį šaukštelį saldaus jogurto ar vaikiškos varškės (ko nors labai skanaus ko kitomis aplinkybėmis negauna) ir pastatyti iš pradžių per 10 cm nuo narvo durelių. Paskui palaipsniui atstumą didinti.
Manau kad vis dėlto padarėte didelę klaidą kad ėmėte tik vieną, ypač jei antras brolis buvo drąsesnis ir naglesnis. Jei gyventume kitoje šalyje tai pasiūlyčiau įsigyti mažą žiurkiuką iš patikrinto veisėjo, tada žiūrėdamas į kito žiurkiuko normalų bendravimą ir dabartinis pasidarytų drąsesnis. Deja, bet tokių veisėjų/daugintojų Lietuvoje šiuo metu aš nežinau, taigi ir tokio varianto nesiūlysiu, nes visada yra didelė tikimybė kad antrą nusipirksite tokį patį ar net blogesniu charakteriu ir paskui tik keiksite mane

Kelias į žiurkinų širdį eina per jų skrandį Prieš porą savaičių man iš Maskvos atvežė 4 pusmetinukus patinus, kurie iki 5 mėnesių sėdėjo zooparduotuvėje mažam stikliniam narvelyje, paskui mėnesį gyveno be jokių pasivaikščiojimų pas merginą, kuri turi 40 žiurkių ir tiesiog fiziškai neturėjo kada nei jų jaukinti, nei pratinti prie rankų, nei kitaip su jais užsiimti. Skaniukų pagalba per porą savaičių jie prisijaukino iki pakankamai normalaus lygio.


Įdomu iš kur toks mitas.
Visiškai nesvarbu ar žiurkė gyvena viena, ar jos kelios - žiurkė bendraus su žmogumi tik tiek, kiek jai norėsis. Yra daug vienišų žiurkių, kurioms žmogaus draugija visiškai nereikalinga (nes kiek žmogus besistengtų kitos žiurkės draugijos jis neatstos). Ir atvirkščiai - žiurkės, kurios gyvendamos dideliam kolektyve bendravimą su žmogumi stato net aukščiau bendravimo su kitomis žiurkėmis.
Kažkiek pakoreguoti norą bendrauti galima skaniukų, glostymo/masažo ir jaukinimo pagalba. Bet tik pati žiurkė spręs iki kokio lygio bus tas bendravimas.

Kol kas trumpai atsakysiu- jam net nepatinka, kai jį narve bandai paliesti! Tai aš jau neturiu jokių vilčių į bendraujantį gyvūną. Aišku gal dar kažkas pavyks, bet matyt jo toks charakteris... Nors netikėjau kad būna ir tokių nedraugiškų, nes daug gražių dalykų buvau prisiskaičiusi būtų pakakę man ir mano jūrų kiaulės tas tai kaip katinas pas mane
O tas jo kailis - tos oranzines pleiskanos, pranyks kažkada ar nelabai? dabar jam paauglyste, tai is viso labai riebaluojasi nugaryte

Ne visoms net labai bendraujančioms ir orientuotoms į žmogų žiurkėms patinka kai jas lieti ar niurkai. Kai kurios iki senatvės lieka "neliečiamybės", bet dauguma su lietimu arba susitaiko ir kenčia, arba net pradeda tai mėgti ir kaifuoti.
Daugelis žiurkių nemėgsta kai ranka ima jas "iš viršaus", bet normaliai reaguoja į ėmimą iš šonų dviem delnais.
Pabandykit pradžioje liesti labai trumpai ir tik pirštų galiukais, ne nugarą, o paausius, viršugalvį, kaklo apačią - reikia surasti individualius "malonumo" taškus. Keli prisilietimai - nedidelis skaniukas, po kiek laiko vėl keli prisilietimai - vėl skaniukas (kuris duodamas tik tokiais atvejais).


Jūsų berniuko aš tikrai negaliu priskirti prie nedraugiškų Jis jūsų nekanda, nepuola, nemedžioja, nesišiaušia, nespjaudo ir panašiai, nesislepia namelyje kai tik prieinate prie narvo, o atvirkščiai - kabo ir reikalauja skaniukų. Taigi galiu pasakyti kad turite vieną iš geresnių egzempliorių
Tiesiog jis jumis kol kas dar nepasitiki, jūs jam neasocijuojatės su kažkokiais malonumais. Atvirkščiai - paėmėte iš namų ir narvo kur jis saugiai ir smagiai leido laiką su mama ir broliais/seserimis ir vieną atsivežėte į svetimą pilną įvairių kvapų ir svetimų žmonių teritoriją. Iš kur jam žinoti kad jūs nekeliate jam grėsmės? Gal jūs norite jį atmaitinti ir suvalgyti pati ar atiduoti ant suvalgymo savo kiaulytei
Mano akimis po mėnesio laiko jau pradėti daryti kažkokias išvadas tikrai per anksti, juo labiau kad žiurkinas dar labai jaunas, vaikas. Charakteris dar keisti kelis kartus.

Nes iš kur pas žiurkę gali būti noras bendrauti su žmonėmis, jei gamtoje gyvenančioms žiurkėms genetiškai įsitvirtinę kad žmogus - priešas. Laboratorijose žiurkės atrenkamos ne pagal lojalumą žmogui, o pagal lojalumą kitoms žiurkėms. Maistinės žiurkės per kartų kartas gyvena susispaudusios nedideliuose akvariumuose/plastikinėse dėžėse ir žmogų mato 1-2 kartus per dieną kai jis keičia vandenį ir įpila maisto bei ateina ir kažkur negrįžtamai išneša po kelis narvo gyventojus. Todėl su daugeliu žiurkių ir tenka "dirbti" kol jos pradeda pasitikėti žmogumi ir matyti jame draugą.
Kad žiurkės nuo pat pradžių atitiktų tą aprašymą apie jų norą bendrauti ir jaukumą jos nuo kūdikystės turi augti tam tikromis sąlygomis bei turi būti genetiškai atrenkamos su atitinkamu charakteriu/elgesiu (lygiai taip pat kaip yra su šunimis/katėmis - veisėjai per kartų kartas atrenka gyvūnus su reikiamomis savybėmis).

Aš vėl su problema... Mano vienas iš brolių pradėjo kojytę galinę vilkt. Ėmiau ant rankų ir nesupratau, ko jis man cypsi, o jam skauda matyt... Šiaip bėga, eina, žaidžia, bet matosi, kad kojytę laiko ore daugiausia, kartais primina. Paėmiau apžiūrėt, ar nenusilaužė kokio nago, tai viskas atrodo gerai, kaip ir niekas nelūžę, bet pirštų taip neišskečia ir cypia, jeigu lieti ir bandai žiūrėt... Iš vis daugiau cypsi šiandien nei visada (cypsi, kai žaidžia abu paprastai, bet ne taip dažnai). Dabar pasileidau juos, tai jis cypsi tiesiog sau beeidamas kažkur pats vienas. Ką daryt? Kaune esu, į kokį veterinarą kreiptis reikėtų geriausia?

Kadangi jis tą koją normaliai valdo ir primina, tai greičiausiai pasitempė ar smarkiai susimušė. Reikia kelioms dienoms apriboti vaikščiojimus/laipiojimus ir žaidimus su broliu. Per kelias dienas turi praeiti.
Nežinau ar verta važiuoti pas veterinarą - pas žiurkes net lūžių atveju (jei tik jie neatviri) gydymas yra "ramybė" ir rimtesniais atvejais nuskausminamieji.
Aš Kaune lankausi pas Donatą, ji dirba veterinarinėje klinikoje "Ernista", Savanorių pr. 429A, tel. (8 37) 712210. Tik prieš važiuojant reikia pasiskambinti pasitikslinti darbo laiką, nes ji vieną dieną dirba iš ryto, kitą po pietų ir kas trečią šeštadienį.

Ačiū, nuraminot Prižiūrėsiu, tikiuosi praeis...

maniskiui buvo irgi trauma tik jis necype.po 2 savaiciu traumos buvo nelike ne zymes.dabar duksta kaip anksciau.turetu praeiti.

Mano žiurkinui vakar nebuvo jokių žymių iš vis (arba nepastebėjau), bet šiandien patinus visa pėdutė ir jis ją taip atpalaiduotą laiko. Cypsi mažiau, pats stengiasi tiek nelakstyt, nors ir ant grotų lipa kartais, ir su ta kojyte įsikabina, kai reikia, broliui neleidžiu šokinėt ant jo. Įdėsiu porą nuotraukų. Galvojat, galėtų būt kažkas lūžę?

Jei su koja į grotas įsikabina tai tikrai nėra lūžusi.
Koja truputį patinusi, bet ne tragiškai. Po kelių dienų praeis. Aišku jei situacija blogės, tada pirmadienį važiuokite pas veterinarą.

pas mane buvo toks pats vaizdas.sugijo pati .po savaites tynis buvo zenkliai atsluges. pirma diena nesireme o po keliu dienu pradejo priminti.

mano ziurkiukai daznai pasiridineja bet draugiskai o siandien taip susikibo...net girdejosi cypimas.vienas ziurkiukas pragulejo pusdieni apatiskas,gal kazka bus susitrenkes bet i vakara pagerejo ir dabar vel kaip anksciau.vel draugauja. jums buna kad ziurkinai susipesa?