Kaip jie mane gąsdina... Vienas ryškiai toks filosofas labiau: sėdi, ramus būna (Žirnis), o kitas (Spirgas) laksto, duodasi. Išimu iš narvo Žirnį - guli rankoj ir nieko nedaro. Vartyk, kaip nori, žiūri išsprogusiom akim, galvojau leisgyvis, peršėriau, kažkas negerai. Ir staiga šast iš rankos. O man širdis daužosi... Bet jau matau, kad pas juos čia normalu. Imtyniauja abu, parverčia vienas kitą (niekad dviejų žiurkių neturėjau). Įkišu ranką į narvą, tai laipioja po tą ranką, laižo, kramto, bet kol kas patys neateina. Bet jau sveikai atrodo, tai didžiuojuos
Daviau ir sparnelio kaulą, ir kakliuką. Tik kakliuką išnarstau po mažiau, nes bijau visą duot - toks mėsingas, tai atrodo, kad per daug bus jiems... Varškytę liesą kerta, geria vandenį, jau savo įnorius rodo, kas jiems patinka. Labai mėgsta agurko vidurį išvalgyt, varškę mėgsta, jogurtą. Morką stumia velniop. Pridėjau popieriaus vėl, tai susitempė viską į viršutinį aukštą, pasidarė tokį lizdą ir ten miega. O apačioj kakoja ir ateina atsigert ir pavalgyt (neša maistą iš viršaus). Keistuoliai abudu