Žiurkės-3

Šiame forume galima redaguot savo postą tik labai trumpą laiką po jo parašymo
Druskos žiurkėms nereikia, jei neturite čekio kad per dvi savaites grąžinti atgal į parduotuvę ar tingite/nenorite to daryti, tai teks padovanoti kažkam, kas laiko triušį ar jūros kiaulytę.
Kreida žiurkių narvelyje būtina. Jaunos augančios žiurkės ją graužia su malonumu, sveikos suaugusios žiurkės įprastai nebegraužia, paskui vėl pradeda graužti kai pasensta ar turi problemų su sveikata.
Bet ir šiuo atveju žiurkių skoniai skiriasi - kažkam patinka tik didelės Trixie kreidos, o kažkas graužia tik mažas lenkiškas Vitapol/Lolopet. Vienintelės kreidos kurios patiko visoms mano žiurkėms buvo Karlie firmos spalvotos uogų/vaisių pavidalu.

Papildyta:

Nupirkite žmonių vaistinėje homeopatiniu akių lašų Oculoheel ir palašinkite kelias dienas (pirkite ten kur parduoda pipetėmis, o ne visą dėžutę, pilnai užteks vienos pipetės)

Ačiū, tada einu kreidą įdėti Pirkau Trixie, nes buvau į Prismos Kiką užėjus (čia Kaune, Jonavos g., jūs lyg irgi iš Kauno, tai žinosite), tai ten kitokių ir neturi, dar pardavėjai nelabai kažką supranta. Akių lašelių ryt eisiu pirkti. Su ta akyte lyg ir viskas geryn eina, bet nesvarbu, vis tiek paplašinsiu.

Man net keista, kaip tokių mažiukų charakteriai jau skiriasi Vienas toks judresnis, bet bailesnis, o kitas mėgsta kabėt ant grotų (iškabėjo 10 min. šiandien kampe vos pajudėdamas) ir ne taip bijo, labiau domisi. Abu palaižė natūralaus jogurto nuo piršto. Bijojau, kad neįkąstų, bet tas jų kandimas su tais dantukais, tai aš patylėsiu Tikiuosi prisipratinti prie rankų.

Čia, aišku, ne psichologijos tema, bet šiandien darbe turėjau būti (ne kasdien į darbą turiu eiti, nes toks pobūdis, bet kartais reikės žiurkiukus palikti), tai sėdėjau ir graudinaus (na PMS čia irgi prisidėjo), kaip jie tokie mažyčiai jaučias, kaip padaryt, kad kuo mažiau stresuotų, bijotų, kad sveiki augtų, ką darysiu, jei kažkas atsitiktų (tfu tfu tfu), nes nėr vet. specialistų normalių. Žodžiu, nepriprantu aš vis dar prie jų to mažumo - žiuri ir verkt norisi

Nors ir maži, bet nėra nei ko graudintis, nei verkt valgo, žaidžia, judrūs, sveiki, net nespėsite pastebėti kaip per 3-4 mėnesius išaugs į puskilograminius vaikinukus
Man prisipratinimui prie rankų padeda du dalykai
- skanėstai, kurių šiaip negauna, tik iš mano rankų, labai gerai darėte kad davėte jogurtą nuo piršto palaižyti, jogurtą būtent taip ir galite maitinti, tik patogiau ne nuo piršto, o įsipilti truputį į delną (tada ir tikimybė kad įkas mažesnė )
- nešiojimas po chalatu ar megztiniu, vis paglostant/pažaidžiant
Su veterinarais Kaune dar ne tokia tragedija kaip kituose miestuose (aišku, su Vilniumi nelyginu), bent jau vieną veterinarę, kuri puikiai operuoja ir šiaip kažkiek nusimano mes turime. Na o rimtesniais atvejais galima ir iki Vilniaus nulėkti, tik valanda kelio (Maskvoje žmonės iki rekomenduojamo veterinaro po 2-3 valandas važiuoja į vieną pusę iš vieno miesto galo į kitą, 2-3 transporto rūšimis )
Geriau kai zooparduotuvėse pardavėjai nieko nesupranta, nei kai įsiūlo krūvą nereikalingų prekių Kai būsite Urmo bazėje užsukite į 13 sandėlyje esančią zooparduotuvę Akvazoo - ten ir kreidų yra, ir jie vieninteliai turi pardavime kukurūzinio kraiko.

Tai apkramtė (nu bet ką ten įkąsi, toks mažas būdamas ) mane su tuo jogurtu, matyt nematę tokio dalyko... Bandė kąst, bet skystas, tada laižyt, apsitepliojo, tada nulaižę kąst į pirštą, nagą O šiaip nekanda niekada kol kas. Į delną jei papilčiau abejoju, ar ateitų, nes vos pamato ranką ir neria į kitą pusę... Kol prie nosytės neprikiši, tol net nesvarsto imt maisto. Ir tai dar pagalvoja. Juos labai negražiai iš narvo man išėmė - vieną už uodegos tiesiog ištraukė (to vyro dukra). Aišku sunku pagaut tarp 5 tokių judruolių, bet vis tiek. Aš juos paimu ir padarau rankose tokį tamsų narvelį, nurimsta, pradeda praustis, tada jau patys lenda apsidairyt. Vėl sustresuoja - vėl į tokį "nervelį" paimu. Kažkur skaičiau, kai dar tą mergaitę auginau, kad jei žiurkė bijo ir dreba, kai ją paimi, tai rankose reikėtų ne mažiau 20 min laikyt, nes daugiau nei 20 min. jų širdis nesidaužo, po 20 min. ritmas automatiškai sulėtėja ir tada jie geriau pratinasi. Kiek tame tiesos - nežinau.

Nežinojau, kad Urmo Bazėj yra tokia parduotuvė. Nuvažiuosiu būtinai. Ačiū jums labai, padėjote man pagrindą tų mažiukų priežiūrai Prieš daug metų (paauglystėj) turėjau mergytę, po to Džiugą. Daugiau gyvenime nedaryčiau klaidos auginti po vieną, o dar kažkada čia jus "apstaugiau", kad mokot visus, tai atsiprašau.

Dar nelabai žinau, kokiais kiekiais jiems tą natūralų maistą duoti. Na, tarkim nupjaunu griežinėlį vidutinio storumo morkos, perpjaunu per pusę, vieną pusę vienam, kitą - kitam, kad neatimtų vienas iš kito, tai čia vieno karto norma? Aišku sauso mikso turi visada, jį tempia kažkur netoli gertuvės ir krauna, bet kad labai griaužtų, nepastebėjau. Jogurtą tai natūraliai nustojo laižyt, kai nebenorėjo. Morkas ar agurką irgi palieka, kiek nesuvalgo. Tai gal jaučia jie tą saiką... Nenoriu permaitint.

Dar įdėsiu to kabėtojo nuotrauką Tiesa, ten dar matosi, kai juos pasiėmiau, vietoj normalaus kraiko popieriaus buvau laikinai pridėjus jiems.

Ant šitos nuotraukos taip kompaktiškai kabo, kad net nesimato kad kudutis
Vaisių-daržovių galite smarkiai nenormuoti, morkos (ar banano) duoti po visą griežinėlį kiek norės tiek valgys, svarbu laiku iš narvo išimti kad muselės neprisiveistų (ypač jei narve yra mėgėjų visą maistą namukuose-hamakuose suslėpti) Košės porą valgomųjų šaukštų įdėti, jogurto/varškės užteks po arbatinį, augs berniukai duosite po daugiau, ir tegu maistas kelias valandas narve dubenėlyje būna jei matot kad nelinkę viską iš karto suryti, tokie mažiukai valgo po mažai bet dažnai. Vištos vieno kakliuko abiems pilnai užteks. Kai neinate į darbą šerkite 3-4 kartus. Vėlgi stebėkite ar bent kažkiek valgo grūdų, nes žiurkės protingi gyvūnai, greitai sumąsto kad natūralus maistas skanesnis ir lengviau kramtosi nei grūdai
Popierius irgi yra normalus kraikas, daug kas kas turi nedaug žiurkių ar pas ką gyvena alergikai (žmonės ar žiurkės) kaip kraiką naudoja tualetinį popierių ar popierinius rankšluosčius. Jei dirbate kokioje įmonėje, kur yra popieriaus smulkintuvas, tai galite švarius popieriaus lapus juo susmulkinti - bus ir kraikas, ir žaidimas. Žiurkėms etinka tik šienas, bei pjuvenos iš minkštos (spygliuočių) medienos, taip pat ir granulės iš tokios medienos nerekomenduojamos. Urmo bazėje dar yra zooparduotuvė, kur parduoda popierinį granuliuotą kraiką Wild cat, aš pati jį pilu ant narvo dugno ir paskui tik ploną viršutinį sluoksnį kukurūzinio, nes su lietuviškomis kainomis zooprodukcijai ir mano narvų dydžiais tektų dirbti vien tik kraikui pilant kukurūzinį storu sluoksniu per visą dugną deja neatsimenu kur randasi ta parduotuvė, kai būsiu bazėje užsirašysiu. Nes jei nusipirksite narvą su dideliu dugnu tai ir jums turbūt teks ieškoti pakankamai pigaus ir gero varianto su kraiku
Dėl laikymo rankose po 20 min nieko negaliu pasakyti - tokio dalyko neteko niekada skaityti, o nulaikyti jauną sveiką žiurkiuką (net ir patiną, jau nekalbant apie pateles) šitiek laiko ramiai tupint delnuose be jokios prievartos man yra nerealus dalykas įprastai net 3-5 minutės jau yra rekordas

Susimetęs į burbulą, tai atrodo ne toks kūdas Čia tas, kuriam su akyte kažkas. Norisi jį Žirniu pavadint
Dėl tų 20 min. kai skaičiau, tai rašė, kad nebūtinai rankose nulaikyt ramiai, bet aplamai paėmus iš narvo (jų saugmo vietos), jeigu dreba, reiškia širdis kalatojas, tai "pasaugai" tamsiai tarp rankų, tada pavaikšto gal, vėl pasaugai. Tiesiog rašė, kad jei bailią nesocialią žiurkę į rankas paimi, tai mažiau 20 min. rankose laikyt geriau nereikia. Jei gerai pamenu, tai 15 min širdis daužos, tada fiziškai nebegali ir nurimsta, o kitos minimum 5 min. skirtos apsipratinimui. Bet aš tik sakau, ką skaičiau, nes iš manęs kol kas ekspertė kaip balerina. Mano paauglystės žiurkytė jau buvo didelė, kai aš ją iš Kikos pasiėmiau, tai paėmus į rankas pati iš karto kišdavo nosį ten, kur tamsu (į pažastį ar tarp drabužių, kad tik nieko nematyt). O jei pasidėdavau ją ant kelių, tai gyvenime nebūtų nulipus nuo kūno kažkur toliau. Tuomet dar gyvenau su tėvais (man buvo apie 15-16 metų), mano mama buvo sakius "jokios žiurkės", o po šiai dienai jai kad ir kokios jos mielos, bet uodega baisiai atrodo Bet tą žiurkytę su narvu nešdavosi į virtuvę ir duodavo tai to, tai ano, gamindama. Galiausiai jai po kaklu užaugo didžiulis auglys ir teko užmigdyti (jai buvo virš 2 metų). Bet tuo metu aš nenutuokiau apie žiurkių auginimą, nors jaučiausi nemažai žinanti, pasiskaičiusi įvairių patarimų.

O konservuotas kukurūzas tinka kaip skanėstas? Aš savo Džiugui neduodavau į narvą konservuoto kukurūzo, o tik iš rankų už narvo ribų, tai kartu ir prie rankų priprato, ir išmokinau jį komandą "sukis". Dievino kukurūzą.

Mano mažiukai, atrodo, su kiekviena valanda vis labiau prisileidžia, lengviau į rankas leidžiasi paimami

Konservuotas kukurūzas netinka nes jis konservuotas Tinka virtas ar "žalias"
Aš pratinu prie ranku imdama "laiveliu" į rankas, bet pradžioj tai trunka vos kelias sekundes, paskui iki minutės - čia tam kad rankų nebijotų.
Kaip ir rašiau man daug geresnis pratinimas prie šeimininko yra kištis po megztiniu - ten tamsu, ribota teritorija ir todėl žiurkiukams ji atrodo saugi, retkarčiais įkišu ranka paglostyti, pakąsyti, duoti skanėstą. Dar galima į narvą pakabinti savo neskalbtą maikutę kad irgi prie šeimininko kvapo pratintusi.

Tai paėmiau vieną po megztiniu, galvojau nesugaudysiu Visada imu tik laiveliu, jeigu turite omeny, kad abiem delnais juos "pasemti" reikia.
O bananą jau po Džiugo bijau duoti, nes vieną kartą pakramtė (duodavau ir po to po truputį) ir kaip pasiuto duotis po visą kambarį, daiktus tąsyt bet kur... Galvojau, kad nuo didelio kiekio fruktozės banane, kaip nuo kokio energetinio

Nu dar ta proga dėsiu klausimą kvailą Kai sakot vištų kakliuką duot, tei negi su visais kaulais? Ten ant jo mėsos, kaip įsivaizduoju, nelabai būna, o kaulo nesinori duot. Sparnelį jiems jau viriau, bet nedaviau nei kaulo, nei odos, nes odoj labai riebalų daug. Vištos kaulai skyla išilgai, tai pvz. šunys springsta nuo jų. Tai su tais kakliukais ką daryt reikėtų? Atvirai pasakius, nesu čiupinėjus vištų kakliukų, nes aš asmeniškai nevalgau nei kepenėlių, nei širdelių, nei kitokių organų ar dalių apart įprastų (nemėgstu tiesiog). Žuvies irgi nevalgau, bet žuvį tai jiems mokėčiau paruošt.

ORNELLA, o jūs pati niekad negalvojot veisti žiurkiukų? Turite tam pakankamai žinių, o ir norinčių įsigyti sveikų jaunų žiurkiukų yra. Aišku veisimas yra atsakingas reikalas, kuris neprasideda ir nepasibaigia tik suvedimu. Jeigu jūs gelbėjate tokias žiurkes kaip mano arba sergančias, tai tokių aišku neveisite, bet iš smalsumo tiesiog klausiu. Ar jau galbūt būtų sunku sveiką vadą išvesti, nes Lietuvos "rinka" tokia, kokia yra? Turbūt visada turite nemažą kiekį žiurkių. Ar jas mažiante, ar iškeliavusias keičiate naujomis? Kaip pasirenkate, iš kur imti ar pirkti žiurkes? Man esate žavus žmogus šiuo klausimu, todėl klausiu.

Duokite drąsiai bananą 1-2 kartus į savaitę po nestorą riekutę
Vištų kakliukai tuo ir "vertingi", kad juose yra ne tik mėsos, bet ir kremzlių bei kauliukai - čia ir maistas, ir žaislas. Galite duoti ir sparno dalį, ir kulšelės kaulą (tik nuo jų mėsą beveik visą patys nuvalgykite, palikite labai mažai). Žiurkininkai Rusijoje ir vištų galvas duoda (pas mus jų pardavime man neteko matyti), ir net didelius jaučio kaulus iš buljono
Jei šunys šeriami "natūraliai" jiems yra duodami ir vištų kaklai, ir sparnai, ir nugarėlės (neduodami tik aštrūs kulšelių/blauzdelių kaulai). Tik šunims kaulai yra duodami žali, virtų jiems negalima. Žiurkėms duodami virti - aš verdu kakliukus 5 min, paskui palieku tame pačiame puode, kai atšąla išimu ir duodu žiurkėms. Lygiai taip pat verdu sparnelius, odą nuimu ir išmetu, paskui nuo kauliukų nuimu beveik visą mėsą, duodu kaulą su mėsa ir dar gabaliuką atskirai tik mėsos.
Aš pati irgi daug ko nevalgau, bet perku ir verdu specialiai žiurkėms Kad nebūtų gėda pirkti po 1 kakliuką, ar kelias širdeles, nusipirkite didesnį kiekį ir įdėkite į šaldiklį. Po poros savaičių jau galėsite kelis kartus į savaitę kiekvienam po pilną kakliuką duoti.


Apie veisimą aišku kad galvojau (savo vienas iš pirmųjų merginas iš Baltarusijos vežiausi su teise kergtis, o tai labai retas dalykas kad nepažįstamam augintojui-naujokui, juo labiau iš kitos šalies, taip parduotų žiurkes) Ir dabar reguliariai pagalvoju, kai matau kad geri žmonės neturi kur nusipirkti žiurkiukų. Tik labai daug stabdančių aplinkybių.
Visų pirma, žiurkės gimdo per daug vaikų ir visiems rasti gerus šeimininkus labai sunku, jau esu su tuo susidūrusi kai dalinau kelis lizdus nuo nusipirktų žiurkių-matrioškų. Paskutinį lizdą teko visą pasilikti sau (gerai kad buvo tik 5 žiurkiukai), nes jie turėjo genetiškai perduodamų problemų su psichika. Kad praeitų noras veisti man užtenka pažiūrėti kuo dauguma šeria, kokiuose narvuose laiko ir koks požiūris į žiurkės gydymą. Žiurkiuko "pardavimo laikas" labai trumpas, vos kelios savaitės, paskui žiurkiukas "perauga" ir pasidaro nebepatrauklus pirkėjui O jei pardavinėčiau taip, kaip turėčiau jei skaityčiau save normalia veisėja ir kaip pardavinėja Rusijoje ir Europos šalyse, kai tam kad nusipirkti žiurkiuką reikia užpildyti tam tikrą anketą, kur daug įvairių klausimų ir apie šeimininko finansinę/šeiminę padėtį, ir apie gyvenimo sąlygas, ir apie tai kokias sąlygas jis ruošiasi suteikti savo augintiniui, tai Lietuvoje niekada neparduočiau nei vieno žiurkiuko
Dar viena man trukdanti aplinkybė tai finansai. Kad veisti žiurkes pirmiausia reikia iš užsienio susipirkti veislinę bandą. Tai padaryti pakankamai sudėtinga ne tik dėl didelių investicijų į pačius gyvūnus, bet dar ir sunku susitarti su veisėjaiS - visi veisėjai bijo "fabrikėlių" ir žiurkes su veisimo teise nepažįstamiems pardavinėja labai retai. Žiurkes veisti visiškai neapsimoka - kad turėti bent 5-6 vadas į metus, reikia turėti pakankamai daug suaugusių žiurkių ir jų kiekį nuolat didinti, nes patelė gali gimdyti tik 2 kartus, be to visada bus patelės, kurios bus nesukergtos dėl įvairių priežasčių (pvz. persirgtų ligų), t.y. patelė 2 kartus susikergia ir paskui dar apie 1-1,5 metų tiesiog "užima vietą", ją reikia šerti, bendrauti, gydyti/operuoti. Užsienyje kad žiurkių kiekis neišaugtų iki nerealaus skaičiaus nemažai žiurkių veislynų praktikuoja "rehominga" - kai nebereikalinga veisliniame darbe žiurkė keliauja į kitus namus (lygiai tokiu pačiu principu dirba didžioji dalis didesnių šunų/kačių veislynų), man tai visiškai nepriimtina. Turėti vėl 30-40 žiurkių nebenoriu, tai labai sunku ir finansiškai, ir laiko atžvilgiu, ir ypač morališkai, kai krūva žiurkių serga, o paskui miršta po kelias į mėnesį tiesiog "stogas pradeda važiuoti"
Šiuo metu žiurkių turiu labai mažai - tik 5 jaunas merginas viename narve (prieš kelis metus jų buvo 30-40, rekordinis narvų kiekis buvo 13) Sąmoningai smarkiai didinti jų kiekio neplanuoju, maksimum 8-10. Noriu pailsėti bent 1-1,5 metų nuo mirčių, intensyvių gydymų/operacijų/slaugymo.
Aš rinkausi iš kur ir kokias pirkti tik savo kelias pirmąsias žiurkes Jokių planuotų žiurkių "keitimų" pas mane irgi nebūna. Visos žiurkės kažkaip "ateina pačios" iš labai įvairių vietų ir įvairaus amžiaus Tiesiog ateina jausmas kad kažkur yra "mano žiurkė", tada pradedu galvoti kur turiu ją ieškoti Pvz. prieš kelis metus vasario mėn. atsibudusi ankstų šeštadienio rytą supratau kad turiu skubiai važiuoti į Aleksoto turgų, nes ten manęs jau laukia Dabar jaučiu kad kažkur turi būti dvi man skirtos plikutės

Vajetau, kaip sudėtinga. Todėl ir neturim turbūt veisėjų, kad tai ir kainuoja, ir niekas taip atsakingai nežiūri, o kad atsakingai pažiūrėt, reikia labai daug žinių turėti.

Mano mažiukai jau, bent jau man, geriau atrodo Jie nepersivalgo, nes nepermaitinu, o ir matau, kad patys nelinkę visko ryt iš karto, bet kai atsistoja visu ūgiu, tai taip sveikai pilvukai išlindę. O taip greit priatinasi prie visko, net keista, kai patirties prieš tai tik su Kikos "paaugintom" žiurkėm turėjau kur būdavo labai sunku prisipratint. Su akyte irgi gerai, paploviau. Vis dar primerkinėja ją, bet dažniausiai - nebe. Dar įdėsiu nuotrauką - aš kaip išprotėjus "mama" - visiem rodyt norisi Jie dabar Džiugo senam narve, kai tas dar "mažas" buvo, gyvena. Po to gyveno jis didesniam, net nežinau, koks ten buvo, bet iš tų irgi tokių "skystų". Po to atidaviau pažįstamiem.

Ai dar norėjau parašyti, kad jų "kiaušukų" iš vis nesimatė, kai atsivežiau, net pati apžiūrinėjau, ar tikrai berniukai abu, dar ir pasiimdama klausiau, ar tikrai jie berniukai. O dabar jau išryškėjo pas abu. Ir čia 2 dienos... Pati kai žiūrėdavau video ar nuotraukas mažiukų, tai pastoviai būdavo tokie, kur galvytės didelės, galinės kojytės didelės, "kiaušukai" dideli, o kūnelis mažas Ir galvodavau, kaip vaikiškai atrodo jie O mano dar net tos stadijos nepriėję...

Nieko sudėtingo tame nėra Tiesiog aš dar nepriaugau iki žiurkių veisimo tai ir skaičiuoju visus "minusus" kodėl negaliu tuo užsiimti
Manau kad tikrų veisėjų mes ir nebeturėsime. Tik gaila kad nebeturime ir normalių daugintojų (tokių kaip Michailas), kurie nors ir neprisilaikydavo visų taisyklių, bet jų žiurkiukai būdavo gerai išauginti, socalizuoti ir sveiki atidavimo momentui.
Maži žiurkiukai visada auga tiesiog akyse man visada būna labai gaila kad jų augimo laikotarpis toks trumpas, net nespėji normaliai pasidžiaugti tuo "vaikiškumu", su šuniukais/kačiukais tuo atžvilgiu daug geriau.
Sveikinu su kiaušiukais gerai kad nebuvo pakankamai dažno siurprizo, kai porelė berniukų (ar mergaičių) staiga virsta skirtingų lyčių "šeima"
Kuris vaikas čia taip gražiai agurką išgraužė?