Žiurkės-3

Mūsų viena mergytė Gabi tai visad laižo mums rankas Tokia mielybė O kita, Pica, tai kartais irgi krimsteli, bet ji ir šiaip supergraužikė, griaužia viską aplinkui, pradedant hamaku, baigiant mani nagais

:0 gal is to pacio Kaune pirkote, nes mes du ememe, sake da vienas rezervuotas . labai nedrasus musu ziurkiukai, gyvena tam melyname soniniame namelyje, neisivazduoju kaip iskrapstyti is ten , vienas bent islenda pavalgyti o kitas nubega pasiima ir vel slepiasi , na manau laiko reikia, nes tik sestadieni vakare parvaziavo. visai noreciau,kad tas melynas namelis butu tualetas, nes labai patogu isvalyti, bet jie dbr ten ir valgo ir miega, ir kitus gamtinius atlieka reikaliukus

Namelį kol kas geriau visai nuo narvo nuimti. Kai žiurkiukai nedrąsūs tai geriau nenaudoti jokių "uždarų" namelių su vienu išėjimu ar tokio tipo hamakų. Tinka "atviri" nameliai kaip Sputnikas ar Circus, kuriuose žiurkė kaip ir jaučiasi pasislėpusi, ir tuo pačiu ji mato viską kas vyksta aplinkui, o šeimininkas mato žiurkes ir gali bendrauti.

ačiū labai, reiks nuimt tada ir nupirkt sputnika

Va, mūsų naujas mažylis Jau planuojam jam kambarioką įtaisyti. O šis bailiukas dar, rankų bijo, iš narvo išlipt bijo (nors po jį gana drąsiai šmirinėja, net jei ir visa šeimyna aplink sukiojasi) Netikiu to žmogelio, iš kurio jį pasiėmėm, pasakojimais, jog žiurkiukai drąsiai ant rankų pas jį lipdavo ir pan... Pora dienų beveik nelindau prie jo, kad apsiprastų su aplinka pirmiau, naujais namais. Tik įkišdavau ranką ir duodavau kokį jogurtą nuo piršto palaižyt ar kitą skanėstą - neatsisakydavo Šiaip rijo viską be sustojimo, lyg maistą pirmą kartą pamatęs, galvojau, susprogs O šiandien labai norėjau jį pačiupinėti, nebuvo jis patenkintas tom rankom, besikėsinančiom iš narvo ištraukti Bet įsikišau po bliuzonu, miegooojo visą dieną sau patenkintas šiltai. Tikiuosi, greit ateis tokia diena, kai tos mano rankos nekels jam siaubo
P. S. Klausimėlis, koks kasymosi dažnumas yra normalus? Maniškis man įtarimą kelia nuo pirmos dienos. Vakar vakare išvis be sustojimo kasėsi kokias 15 min., kandžiojo sau palei uodegą ir pan. Ir šiaip būna tokių momentų, kai pradeda sau kailiuką kandžiot, ir gana dažnai. Nooors šiandien būdamas po bliuzonu per 6 h kokius 3 kartus tik pasikasė. Lyg ir neaptikau jokių vabaliukų ar šašiukų, tai ir nežinau, ar verta kokių vaistukų pirkti.. Bet mūsų seniai turėtas žiurkius tikrai taip nesikasydavo.

Koks mielas mažylis vardo dar neturi?
Pilnai galėjo būti kad jūsiškis pas veisėją jautėsi daug drąsiau - juk šalia buvo mama ir krūva brolių, žinoma aplinka ir kvapai, ir žmogų jis pažinojo nuo pat gimimo. Jis juk nežino su kokiu tikslu jūs jį atskyrėte nuo "saviškių" ir kažkur išvežėte vieną į nežinomą aplinką, turbūt norite mažą žiurkiuką atšerti ir paskui suvalgyti
Dėl ėmimo ant rankų tai iš mano dabartinių 7 žiurkių tikrai nori būti imama ant rankų tik viena siamė Manau kad čia dar ir genetika daug ką lemia, ir individualus charakteris. Nes mano iš vieno veisėjo imtos to pačio amžiaus žiurkės iš skirtingų lizdų kardinaliai priešingai reaguoja į rankas - siamė su malonumu pati lipa ant rankų kad ją pakasyti, ir jei tik prieinu prie žiurkinio stalo visada atbėga bendrauti, o plikė rankų visiškai nemėgsta, stengiasi išsisukti.
Dar nemažai žiurkių bijo kai imi "iš viršaus". Pabandyk iš narvo imti dviem delnais iš šono "laiveliu" - kad žiurkė būtų pilnai "paslėpta". Dar man labai padėjo toks būdas - paimu laiveliu, palaikau 5 sekundes ir iš karto paleidžiu. Po kelių minučių vėl paimu. Ir taip kai tik turiu laiko Aišku susidraugauti labai padeda įvairūs skaniukai
Jei ateityje turėsi galimybę rinktis iš krūvos žiurkių, tai geriausia įkišti ranką į narvą su žiurkiukais ir žiurėti kaip jie elgsis. O paskui juos paleisti už narvo ribų, atsisėsti ir stebėti kurie patys ateis bendrauti.


Kąsytis gali kelis kartus per dieną, bet aišku ne po 15 min. O gal tu kąsymasi maišai su "kusinėjimusi" - kailiuko "kandžiojimu"/tvarkymu?
Jei nėra nei vabaliukų, nei šašiukų ir ausys švarios ir gražios tai jokių vaistų dabar nereikia - tie vaistai juk yra stiprūs "nuodai", jie veikia ir kepenis, ir inkstus. Tiesiog 2-3 savaites kasdien apžiūrėk kailiuką - šeimininkai kartais atranda "vabaliukų" tik po kelių savaičių po nupirkimo.
O ant kokio kraiko pas veisėją gyveno žiurkiukai? Gal jis labai dulkėjo.

bet mes ememe is to pacio veisejo ziurkiukus, nu mano nesikaso. o kad bailus tai tikrai, nors vienas drasesnis yra

Mano viena žiurka (Antosė) irgi nuolat į pirštą krimsteli, bet švelniai taip, niekada neįkanda rimtai. Visokiose situacijose- ir jei pro grotas įkiši, ir kai ranka narve ir lauki, kol užlips, ir jau kai ant žmogaus bėginėja ir bandai ranką pridėt, kad liptų. Ir taip daro visiems- man, vaikui, vyrui. Jie iš pradžių bijojo, dabar jau irgi apsiprato. O aš jau tiek visokių žiurkėnų per gyvenimą turėjus, puikiai atskiriu, kur rimta, o kur tik šiaip, tyrinėja. O kita, Zosė, net nebando kramsnotis.

Žiurkės labai moka kontroliuoti savo kandimo gylį ir stiprumą, ir įvairiais "kandimais" gali išreikšti krūvą savo emocijų (tame tarpe ir teigiamų) ar įspėjimų, todėl kai žmogus rašo "žiurkė kanda" iš tikrųjų labai sunku nematant nustatyti ant kiek tai rimta - ar tik "žaidimas", lengvas pasakymas "nelįsk" ar jau rimtesnis įspėjimas.

Na, žinokit, kelia įtarimą labai, nes pvz. vakar iš rankų valgė skanėstą, bet staiga lyg krūptelėjo ir pradėjo kandžiotis sau palei uodegą Nemanau, kad taip staigiai ir neramiai sureaguotų, jei jam niekas nekąstų Ir tikrai labai dažnas tas kasymasis/kandžiojimasis. Bet sunku dar jį atidžiai apžiūrėti, nes neramus visas...

Pabandyk duoti laižyti nuo piršto, delno ar dubenėlio kokį jogurtą, o kita ranka atsargiai apžiūrėk kailį.

maniskiai jau apsiprato beveik, bent vienas tai duodas po visa narva kaip patrakes, lipa ant brolio, kandziojasi , aktyvistas konkretus . o naktim nezinau ka veikia, bet atrodo kad narva nuvers