QUOTE(Publicum47 @ 2015 04 08, 21:56)
Nebūk tokia kategoriška, nutinka kartais situacijos, oi nutinka. Kai "protas pasimaišo", kai geismai užverda. Nors protu ir suvoki kokia brangi šeima, ir vyrą tebemyli, ir visai jo keist nenori, ir į kitą šaką kabintis neketini.
QUOTE(vilnera @ 2015 04 09, 08:14)
Moonte, kaip manot, kodel moterims tie santykiai neretai baigiasi reanimacija - savivertes, dusios ir pan? Vyrams-kaip zasiai vanduo, nepastebejot? o va moterys su savigrauza lieka? Na man taip atrodo, kiek susiduriau?
Kas idomu, kad situacijai islindus viesumon, vyras iseina su sypsena, koks anas saunus patinas, o moteris-.... Nepaisant to, kad buna, jog ne metus ir du buvo meiluziauta. Neseniai pazistamai taip nutiko, darbe susidraugavo, suzinojo galop visi, ir ana liko sumaisyta su viskuo, ir is darbo teko lekt,jis ja atleido paprasciausiai, nrs neabejoju, kad ten ir dusiom artimi buvo ,ir visaip kitaip..
Gal jau atgyvenęs tas požiūris bet taip, vyrai retai graužiasi dėl tokių dalykų. Bet ir vyrų visokių yra. Man asmeniškai dzin ką kas iš šalies sakytų. Šioje situacijoje man tik dėl vyro širdį skauda.
QUOTE(AistraXXX @ 2015 04 09, 08:37)
Atstumas..Kažkodėl tikiu kad jei ne tas atstumas senai būtume vienas kitam pabodę
Nepavydėtina. O tarp susitikimų intensyviai bendraujat susirašinėjant ar susiskambinant?
Gal greičiau perdegtumėt, jei dažnai pavyktų matytis, bet kartais nesimatymas irgi gydo - užsimiršti, atrodo jau nebereikia, o kai pamatai vėl viskas sukyla