Moteros moteros, na įdomi ta jūsų diskusija ir minčių pamąstymui daug, bet ne vietoje ir ne į temą

Labai norisi nuoširdžiai jūsų paklausti -
kiek iš čia diskutuojančių yra meilužių santykiuose, kai abu turi šeimas??? Spėju, nedaug? Toks retorinis klausimas - kas tada traukia į šią temą? Aš, kol neturėjau meilužio, net nežinojau, kad tokios temos yra, net šito skyrelio nebuvau atsivertus (esu laaabai senbuvė SM, šiuo niku užsiregistravau tik šitai temai). Rimtai, kas jus čia traukia, vis tik aktualu neištikimybė ar kaip?
Žiūriu po kelių mano postų prasidėjo mano situacijos analizavimai ir moralai. O parašiau šioje temoje tik dėl to, kad Nerimeja klause pasidalinti patirtimi. Jei pastebėjot, jau pirmais postais akcentavau, kad tokie santykiai turi neigiamą pusę, kurios temos autorė dar nepatyrė, būtent norėjau jai patarti nepradėt, jei dar nevėlu. O kad turi ir teigiamų pusių - šito ir rašyt nereikia, dėl to ir meilužiaujam. Ir duokdie toms, kurių visi gyvenimo prieskoniai susideda iš svetimų gyvenimų moralizavimo SM, nors kartą patirti tokią aistrą, kai visas pasaulis išslysta iš po kojų, kai supranti ką reiškia žodžiai "neatsilaikyti" tikrąja prasme. Taip, labai gera su meilužiu. Bet viskas gyvenime turi savo kainą.
p.s. šventųjų čia niekas nevaidina, aureolę karikatūroje nupiešėt jūs. Čia puolusių moterų tema, šventųjų čia neieškokit. Kalbant apie mane - pakartoju toms, kurios nesuprato: blogai elgiuosi meilužiaudama. Ir jei nepajėgsiu susitvarkyti su šiuo gyvenimo jovalu pati, būsiu dėkinga, kad yra pasaulyje tokių žmonių, kaip Moonte ar vilnera, kurioms nežema pasilenkti virš duobės tam, kad ištiest ranką pagalbon besikapstančiam. Dėl aršiųjų smerkėjų, mielosios, pasiklydę žmonės ir palaidoja save gyvi.